Kūdikio alergijos tikimybę didinantys veiksniai nėštumo metu
Ieškant kūdikių alergijos priežasčių, didelis dėmesys kreipiamas į būsimosios mamos gyvenimo būdą nėštumo metu. Tuo laikotarpiu įjautrinti kūdikį gali mamos vartojami vaistai, ypač antibiotikai. Įtakos gali turėti net gausus polivitaminų vartojimas. Vitaminai būsimajai motina reikalingi, bet jei jie su įvairiais priedais (dažais, kvapais, putojantys) ar jų vartojama pernelyg gausiai, jie gali įjautrinti kūdikį. Ypač atsargiai reiktų vartoti B grupės vitaminų.
Mityba nėštumo metu nėra tokia svarbi, bet būsimoji mama (kaip ir vėliau maitinanti) turi žinoti, kad svarbiausia – valgyti labai įvairių maistą – visko, bet po truputį. Negalima per dieną išgerti 3 litrų karvės pieno, suvalgyti kilogramo vienos rūšies vaisių ar kelių šokolado plytelių.
Norint sumažinti kūdikio alergijos tikimybę, nėštumo metu geriau nedirbti darbų, susijusių su dideliu dulkių, cheminių medžiagų kiekiu (pavyzdžiui, nepatartina daryti remonto ir pan.). Didesnis kūdikio alergijos pavojus yra medicinos darbuotojoms, kurios nėštumo metu dirba su antibiotikais, moterims, dirbančioms darbą, susijusį su žiedadulkėmis, kirpyklose ir kitur, kur daug lakiųjų cheminių medžiagų.
Pastaruoju metu kreipiamas labai didelis dėmesys į mamų rūkymą nėštumo metu, tiek tiesioginį, tiek pasyvų (buvimą prirūkytoje aplinkoje), nes šiais atvejais tikimybė, kad vaikas įsijautrins ir sirgs alerginėmis ligomis, yra 45 proc. Ir po vaiko gimimo tėvai neturėtų rūkyti kambariuose, virtuvėje ar tualete.
Alerginės ligos yra labai paveldimos. Paveldima ne konkreti liga, bet polinkis sirgti alerginėmis ligoms. Didesnė yra mamos įtaka – jei mama yra atopiška, t.y. serga bet kokia alergine liga, tikimybė, kad vaikas bus alergiškas, yra 60 proc., jei alergiškas tėtis – tikimybė 40 proc., o jei alergiški abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc.
Aiškinantis anamnezę reikia nepamiršti ir senelių bei dėdžių – alergija gali būti paveldėta ir iš jų.
Ar vaikas taps alergiškas, labai priklauso ir nuo to, į kokią aplinka patenka: kokios sąlygos yra namuose, ar nėra juose pelėsių, erkučių, naminių gyvūnų. Pelėsis butuose – tai blokinių namų ir senų medinių namų problema. Užtenka mažo pelijančio kampelio, ypač miegamajame, ir jis jau gali provokuoti alergines ligas. Senuose mediniuose, „močiučių“ namuose prie to dažnai prisideda katinas, kuris „barsto“ alergenus. O alergiją kelia ne tik katino plaukai, bet ir seilės, pleiskanos. Kaime dažnai alergijos šaltinis būna senos pūkinės pagalvės, kur veisiasi erkutės.
Dėl gyvūnų įtakos alergijai yra keletas nuomonių. Visiems žinoma, kad alergiškiems žmonėms nereiktų laikyti naminių gyvūnų, nes jie sukelia alergiją. Tačiau Vokietijoje bei Austrijoje atlikti tyrimai patvirtina truputėlį kitokį požiūrį. Nustatyta, kad jei su gyvūnu (dar geriau – ne su vienu) susiduriama nuo nėštumo pradžios, alergijos tikimybė sumažėja. Todėl alergiškiems žmonėms, besilaukiantiems vaikelio, geriausia patarti įsigyti gyvūną nėštumo pradžioje, ir ne vieną, o keletą. Taip vaikas, ir per visą nėštumą, ir po gimimo po truputėlį susidurdamas su alergenais, būtų savotiškai nujautrintas. Tik jokiu būdu negalima įsigyti gyvūno iškart gimus kūdikiui ar praėjus keliems mėnesiams po to, nes tokiu atveju tai būtų staigus susidūrimas su alergenu ir padidintų alergijos tikimybę.
Pastebėta, kad pavasarį gimę kūdikiai dažniau tampa alergiški negu gimusieji vėlyvą rudenį ar žiemą todėl, kad jie papuola į didesnę žiedadulkių apsuptį.
Nors visų alerginių ligų provokaciniai veiksniai yra tie patys (erkutės, gyvenančios pataluose, kilimuose, užuolaidose, vaikų žaisluose, dulkės, pelėsiai, naminiai gyvūnai, rūkymas, žiedadulkės), iš anksto niekas negali pasakyti, kokia konkrečiai alergine liga sirgs vaikas, ar sirgs viena iš jų, ar visomis. To negalima nustatyti netgi pagal paveldėjimą – mama gali sirgti, pavyzdžiui, atopiniu dermatitu, o jos vaikui gali būti astma ar kita liga.
Tačiau pastebėta, kad alerginės ligos dažnai pasireiškia viena po kitos – skirtingame amžiuje dažniau sergama skirtingomis ligomis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams dažniausiai dažniausia būna alergija karvės pienui, todėl pučia pilvuką, jie viduriuoja, kartais atpila, vemia ir pan. Deja, į tai ne visi atkreipia dėmesį. Tačiau po pirmojo pusmečio pradėjus šerpetoti, raudonuoti veido odai, atsiradus bėrimų visame kūne, diagnozuojamas atopinis dermatitas (arba egzema). Jo aktyviausias laikotarpis yra iki trejų metų. Po to daugeliui vaikų liga visiškai praeina, ir tik nedaugeliui išlieka tikroji egzema.
Pirmų astmos simptomų atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau stipriausiai pasireiškia ikimokykliniame bei jaunesniame mokykliniame amžiuje.
Pirmieji alerginio rinito simptomai retai būna mažam vaikui, daugiausiai jų pradeda atsirasti jau paauglystėje – 10–15 metais.
Tai yra vadinamais „alergijos maršas“ – ligos pasireiškia viena po kitos.
Labai svarbi kūdikio mityba pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmiausia turi reikšmę, ar kūdikis maitinamas mamos pienu, ar mišiniais. Jei kūdikis gauna mamos pieno, tikimybė susirgti atopiniu dermatitu smarkiai sumažėja, nes mamos pienas ne tik pats nekelia alergijos, bet dar ir apsaugo nuo jos.
Turi reikšmę ir papildomi produktai, kurių mama duoda vaikui. Svarbu tai, kada ir kokių buvo duodama. Jei kūdikis gavo daug įvairių kvapnių, dažytų produktų – jogurto, varškės, gėrimų, šokoladinių sūrelių, vėliau tai atsilieps jo sveikatai. Tai, kas labai kvepia ir spalvota, yra su įvairiais papildais, o tai smarkiai skatina alergijos atsiradimą.
Jei vaikas gimęs alergiškoje šeimoje, jam patariama duoti mamos pieno arba hipoalerginių mišinių.
Jeigu kūdikis iš alergiškos šeimos, profilaktiškai rekomenduojama:
•neduoti (net pabandymui) papildomų maisto produktų iki 6 mėnesių,
•gryno karvės pieno – iki 1 metų,
• kiaušinių – iki 2 metų,
•riešutų ir žuvies – iki 3 metų.
Tokiems vaikams reikia labai apgalvotai ir pagrįstai skirti vaistų. Jei vaikas peršalo, sukarščiavo, neduoti iškart antibiotikų, nes yra duomenų, kad ankstyvas antibiotikų vartojimas padidina įsijautrinimo riziką. Patariama vengti ir antipiretikų – temperatūrą mažinti tik tada, kai ji aukštesnė nei 38° C.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę