Kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, hemodializės ir kitų brangių tyrimų bei procedūrų poreikis kasmet didėja, todėl šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto šioms paslaugoms skiriama 7 mln. litų daugiau nei pernai, iš viso 70 mln. litų.
Šiemet daugiau dėmesio bus skiriama šių paslaugų prieinamumui, nes įvairių šalies regionų gyventojai jų gauna nevienodai.
Hemodializės paslaugų mažiausiai tenka Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonos gyventojams, daugiausiai – Kauno teritorinės ligonių kasos aptarnaujamiems gyventojams. Magnetinio rezonanso paslaugų daugiausia suteikiama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos gyventojams, mažiausiai – Panevėžio teritorinės ligonių kasos aptarnaujamiems gyventojams.
Todėl dar šiemet bus analizuojamos šių skirtumų priežastys ir tikslinama brangiųjų tyrimų bei procedūrų apmokėjimo tvarka, skiriama papildomų lėšų, siekiant, kad šios paslaugos būtų vienodai prieinamos visiems šalies gyventojams.
Ir šiemet tėvai, auginantys šešerių, septynerių ir aštuonerių metų vaikus, privalėtų nuvesti juos pas gydytojus odontologus ir nemokamai padengti jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga – silantais.
Tėvai su vaikais turi kreiptis į tą pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisiregistravę. Privačiai dirbantys odontologai tokių paslaugų nemokamai neteikia, jeigu su teritorinėmis ligonių kasomis nėra sudarę sutarties.
2005 m. vaikų dantų priežiūros programai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama dvigubai daugiau lėšų nei pernai, t. y. 2 mln. litų. Vieno vaiko krūminiams dantims padengti skiriama apie 15 litų: silantinėms medžiagoms įsigyti ir odontologų darbui apmokėti. Šiuo metu svarstoma galimybė silantais dengti ir vyresnių vaikų dantis, dalį lėšų skirti kitoms veiksmingoms vaikų burnos sveikatos profilaktinėms priemonėms.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. laikinai išvykstantiems į ES šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją bei Lichtenšteiną asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, teritorinės ligonių kasos išduoda E 111 formos pažymas, suteikiančias teisę į būtinąją neatidėliotiną medicinos pagalbą, apmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ji galioja iki 60 dienų. Šiuo laikotarpiu vykstant į ES šalis kelis kartus naudojamasi ta pačia pažyma. Atskirais atvejais pažyma gali būti išduodama kalendoriniams metams (asmenims, gaunantiems bet kurios rūšies pensiją, tėvams, auginantiems vaiką iki 8 metų, ir kt.).
Pažymėtina, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. E 111 formos pažymas pakeis Europos kortelė. Ją laikinai išvykstantiems nemokamai išduos taip pat teritorinės ligonių kasos.
Visose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami paslaugas užsieniečiams, atsižvelgia, ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, kokia yra viešnagės trukmė ir gydymo pobūdis. Pagal Europos Tarybos sveikatos apsaugos nuostatas, turi būti suteikiama tokia pagalba, kad susirgęs ar patyręs traumą žmogus nebūtų priverstas grįžti į savo šalį ir galėtų išbūti visą numatytą laiką kitoje ES šalyje.
Praėjusiais metais teritorinės ligonių kasos išdavė 33 507 E 111 formos pažymas, taip pat 140 kitų formos E pažymų. Gegužės–birželio mėnesiais medikų pagalbos ES šalyse prireikė 7 lietuviams. Už jų gydymą Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo draudimo fondo biudžeto lėšų sumokės Lenkijai, Čekijai, Vokietijai ir Švedijai.
Į Lietuvą atvykusiems Europos Sąjungos šalyse privalomuoju sveikatos draudimu draustiems užsieniečiams taip pat teikiama būtinoji medicinos pagalba bei išrašomi kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės.
2004 metų gegužės–gruodžio mėnesiais šalies ligoninėse gydėsi 102 žmonės iš Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių. Jiems suteikta paslaugų daugiau kaip už 91 tūkst. litų. 36 Vokietijos piliečių gydymui tenka beveik 33 tūkst. litų, beveik 31 tūkst. litų kainavo 6 Latvijos piliečių gydymas, 20 Lenkijos piliečių gydymas kainavo kiek daugiau negu 11,5 tūkst. litų.
Lietuvoje įsigaliojo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengta Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Tai tarptautinis visuomenės sveikatos dokumentas, siekiantis apsaugoti dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingų tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais sukeltų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių pasekmių. Rūkymas – viena skaudžiausių visuomenės sveikatos problemų. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet pasaulyje miršta apie 5 mln. žmonių. Jei situacija nesikeis, tabako sukeltų mirčių skaičius iki 2030 metų pasieks 10 mln., iš jų 70 proc. – besivystančiose pasaulio šalyse. Lietuvoje Tabako kontrolės pagrindų konvencija pasirašyta 2003 m. rugsėjo mėnesį, o 2004 m. rugsėjo mėnesį ji ratifikuota Seime. Minėta konvencija nustato bendrus visoms šalims minimalius reikalavimus reglamentuojant tabako gaminių paklausos, pasiūlos mažinimą, laisvos nuo tabako aplinkos kūrimą ir siekia, kad visame pasaulyje būtų vieningai imtasi priemonių, mažinančių rūkymo paplitimą. Tabakas ir jo gaminiai yra ypatinga prekė. Lietuva – vienintelė Baltijos regiono šalis, kurioje kasdien rūkančių 20–64 metų amžiaus vyrų skaičius siekia 43,7 proc. Kasdien rūkančių 20–64 metų amžiaus moterų skaičius procentais Lietuvoje išaugo nuo 6,3 ( 1994 m.) iki 12,8. Daugelyje Europos šalių, išskyrus Islandiją, Airiją, Švediją ir Didžiąją Britaniją, labai išaugo nuolat rūkančių vaikinų ir merginų skaičius. Tai yra akstinas visoms šalims suaktyvinti „Visuomenės be tabako“ politiką.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę