Tarpininkaujant R.Pukščio įkurtai siuntų gabenimo firmai “Transpak” Lietuvą pasiekė siuntiniai privatiems asmenims ir įstaigoms. Daug jų - medicinos įranga, medikamentai, labdaros siuntos vaikų namams, knygos mokykloms, universitetams - siųsta nemokamai. Ši parama buvo ypač svarbi Lietuvai pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais. “Pukštys - geras žmogus, padės”,- sako jį pažįstantieji. Lietuvos bibliotekoms 1986 metais paaukota ir persiųsta daug tonų knygų. Prezidento V.Adamkaus pakviestas, R.Pukštys organizavo “vajų” prezidentūros bibliotekai įkurti. “Transpak” nemokamai persiuntė Lietuvos diplomatinės tarnybos archyvą, Prezidento K.Griniaus asmeninį archyvą, Lietuvos katalikų mokslų akademijos bibliotekos rinkinį ir daug kitų knygų bei dokumentų. Šie darbai tarsi pratęsia R.Pukščio senelio, gyvenusio Rygoje carinės Rusijos priespaudos metais, veiklą. ”Griežtos teisybės ir tvarką mėgstąs tautietis Kazimieras Pukštis (…) pasižymėjęs ir nukentėjęs už lietuviškąjį veikimą ir knygų platinimą Rygoje” - rašyta lietuvių spaudoje 1926 metais.
R.Pukščio nuomone, jeigu norime, kad išliktų papročiai, kalba, reikia juos saugoti. Idėją į JAV atvežti liaudies meno ekspoziciją paspartino valdžių keitimasis ir “perestroika”. Ne per vieną dieną surinkta šiandien Lemonte veikianti didžiulė drožinių ekspozicija. “Liaudies meistrai nepatikliai vertino siūlymus parduoti savo dirbinius. Tik sužinoję, kad juos perkame muziejui, sutikdavo. Važinėdavome po kaimus dviese su “psichologiniu vertėju”. Jis kalbėdavo, įtikinėdavo, kad aš - ne koks perpardavinėtojas, ne silkių gabentojas. Taip sėkmingai 1990 metais išsiuntėme pirmą siuntą, o po dvejų metų, atkūrus nepriklausomybę, - antrą”, prisimena R.Pukštys. Taip Pasaulio lietuvių centre (PLC) Lemonte, Čikagos priemiestyje, atsirado rūpintojėlių, artojų, laumių statulos, kryžiai ir kiti medžio drožėjų ir liaudies meistrų dirbiniai. Juos p. Romanas vertina kaip ir profesionalių dailininkų darbus. “Man džiugu, kad amerikonai žiūri ir gėrisi. Vienas aukštas Lietuvos valdininkas po antrosios parodos Lemonte atidarymo man prikišo: “Sugebėjote apiplėšti Lietuvą!”. Argi mes dar neišbėgome iš “homo sovieticus” aptvaro? Vėliau atvežiau jam parodyti lietuvių laiškus - padėkas.” Viskonsino universitetas išleido šiai ekspozicijai skirtą monografiją. Ji yra JAV kongreso rūmų bibliotekos fonduose.
Dar viena dovana lietuvių išeivijai - medžio bareljefai PLC Bočių salėje. Lietuvos kunigaikščių, senovės medžioklių ir puotų scenas išdrožė Lietuvos meistrai pagal R.Pukščio užsakytus eskizus.
Romanas nuo mažumės turėjo daug pomėgių. Būdamas septynerių, jis pradėjęs rašyti knygą. Bet darbas liko nebaigtas - parašius pirmą lapą, pritrūko vardų! Taip pat mėgo teatrą. Lankė D.Nasvytytės laisvojo ir išraiškos šokio studiją, žaidė krepšinį. 1944-aisiais aukštas ir sportiškas vaikinas atrodė vyresnis, nors jam tebuvo 17 metų. Artinantis Raudonajai armijai, jį nuolat kviesdavo į policiją, tikrindavo dokumentus. Tėvai manė, kad vaiką geriau siųsti į tolimą nežinią, nei leisti jam žūti Lietuvoje. Romanas su draugu susitarė pasitraukti į Vakarus. Tačiau šis nežinia dėl ko nepasirodė Kybartuose, kur jiedu turėjo susitikti. Romanui teko grįžti ir ieškoti patikimesnio bičiulio. Prikalbino vaistininko Underio sūnų. “Vaistinės kieme su juo ir degtinės buvome ragavę”, - prisimena p. Romanas. Svarbu tai, kad draugas mokėjo vokiečių kalbą. Išsirūpinę asmens pažymėjimus, įsimetę į kelionmaišį lašinių ir butelį spirito, išvyko. Aštuoneriems metams nutrūko bet koks ryšys su artimaisiais.
Po vargingos kelionės draugai atsidūrė Vienoje ir už gabalą lašinių apsistojo viešbutyje. O didelis butelis su spiritu kelionės metu sudužo. Jo, atstojusio pinigus, buvę taip gaila, kad bičiuliams ašaros iš akių byrėjo.
“Nuolat buvau labai alkanas, galvojau, kaip čia pas kokį ūkininką įsidarbinti. Underiukas svajojo pakliūti į vaistinę, tačiau abu atsidūrėme darbų skirstymo lageryje. Po dviejų savaičių, prisiartinus rusų armijai, pabėgome. Atkeliavome į Italiją, patekome į sunkvežimių vairuotojų kursus. 1944-ųjų spalį, juos baigę, atsidūrėme Veronoje. Vežiojome amuniciją į frontą ir atgal”, - prisimena p. Romanas.
“Per vieną apšaudymą bombos nekliudė nė vienos mašinos, tačiau dulkių ir purvo sumaištyje nuostolių buvo daug, nes mašinos apdaužė vienos kitas. Netikėtai pasidariau labai turtingas: pardaviau keletą maišų cigarečių, ir susikimšęs pinigus į batus, patraukiau į Modenos miestelį. Puikiai prisimenu arbatinę ir labai gardaus viščiuko skonį!
Netrukus sunkiai susirgau pūliniu difteritu. Septynis kilometrus reikėjo eiti pas karo gydytoją. Patekau į italų ligoninę, mat buvau ne arijas - į vokiečių ligoninę patekti, atseit, nevertas. Italai buvo tolerantiški svetimšaliams. Nors ligos forma buvo labai sunki, vis tik atsilaikiau. Vieną dieną išgirdau, jog atrodau per sveikai ir nebegaliu užimti lovos. Jau mokėjau apie du šimtus italų kalbos žodžių, galėjau susikalbėti. Išprašiau dar savaitę mane palaikyti”.
“Gretimoje palatoje gydė moterį, kuri bombardavimo metu neteko kojos. Paaiškėjo, kad ją lankiusios dukters sužadėtinis studijavęs mediciną, o dabar vadovauja partizanams. Simpatiškos merginos padedamas, atsidūriau tarp kovotojų ne komunistų. Mano uždavinys buvo paskirstyti ir perduoti partizanams amuniciją. To meto vaizdus ir dabar matau kaip realybę vaizduojančioje kino juostoje: kalnai, medžiotojų trobelė slėnyje, moters iš ligoninės laidotuvių procesija, amerikiečių ir anglų lėktuvai, skrendantys taip žemai, kad net matyti lakūnų veidai.
R.Pukščio Savanorių organizacijos “Liberta” būrio “Fiame Verdi” nario pažymėjime parašyti tokie priesaikos žodžiai: “Prisiekiu kovoti, kol vokiečiai ir fašistai bus išvyti (…), kol Italija taps vieninga ir laisva (…). Įrašas po priesaikos žodžiais liudija, kad pasibaigus karui, 1945-ųjų liepos 22 d., kovotojui išmokėta premija - 1 tūkst. lirų (2 JAV dol.).…
Pasibaigus karui, ant traukinio stogo atvažiavau į Romą - visas apšepęs ir utėlėtas, suplyšusiais batais. Susipažinau su Lozoraičių šeima. Žvilgsnį traukė ištaigingas Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) automobilis. Apsilankęs ambasadoje, gavau pasiūlymą studijuoti. Nors gimnazijos nebuvau baigęs, reikalingi dokumentai atsirado. Taip pradėjau verslo ir ekonomikos studijas Pizos universitete, o tęsiau Romos universitete. Šelpė “BALF’as”. Tai buvo kukli parama, bet studijoms užteko. Išvažiuodamas iš Italijos laisvai kalbėjau itališkai. Pasirodo, buvau gabus kalboms, tik nežinojau to”.
“Baigęs universitetą, nenorėjau likti šalyje, kur nebuvo lietuvių. Žinojau, kad Amerikoje lietuviai kartu gyvena, kartu švenčia, tikėdamiesi, kad kitais metais susitiks Lietuvoje.”
Po penkerių Italijoje praleistų metų Romanas Pukštys atvyko į Niujorką. Vėl - viskas iš pradžių. “Per valandą gamykloje uždirbdavau dolerį. “Tai buvo nemažai. Už du dolerius nusipirkdavau gausybę maisto ir dar likdavo”, - pamena jis.
Draugui pakvietus, išvyko į Detroitą, kur automobilių fabrike uždirbdavęs daug daugiau. Po kelių mėnesių, gavęs paramą kaip pabėgėlis katalikas, įstojo į universitetą. Studijavo politinius mokslus. Baigęs studijas ir dvejus metus atitarnavęs JAV armijoje, vėl atvyko į Niujorką. “Atrodė, kad mano humanitarinis išsimokslinimas, kalbų žinojimas visai nereikalingi Amerikai”.
1957 metais atvyko į Čikagą, kur gyvena iki šiol. Čia sutiko būsimą žmoną Rasą Jonynaitę, išaugino tris sūnus. Vyriausiasis Andrius, baigęs medicinos studijas, dirba verslo srityje kartu su tėvu. Tomas - garsus sportininkas. Edvardas gyvena Kalifornijoje.
Trisdešimt metų R.Pukštys dirbo mokytoju Morton West gimnazijoje. Dėstė italų kalbą, anglų žodyno plėtrą, civilizacijos istorijos kursą ir žiniasklaidos priemonių bei jų įtakos visuomenei disciplinas. Pastarosios kursą pats sukūrė, o dėstydamas jį sugebėjo mokinius sudominti. “Pats kalbėdavau mažai, jie patys dirbo. Orientuotis socialiniuose ir politiniuose dalykuose man - tarsi minkštą sviestą ant duonos tepti. Dėsčiau tai, ko pats nestudijavau. Lengvai randu kalbą su žmonėmis”, - prisipažįsta jis. Amerikos italų organizacijų pakviestas, Čikagos De Paul universitete keletą metų dėstė italų kalbą, ją moka puikiai.
“Nesitikėjau, kad nepriklausomoje Lietuvoje bus tiek daug valdžios cinizmo, nesiskaitymo, žiūrėjimo tik savęs, didybės manijos ir luomų išsipūtimo, - apgailestauja R.Pukštys. Valstybė daugelį žmonių laukan veja. Tauta užguita valdžios ir įvairiausio administravimo, gausybės įstatymų ir įstatymėlių. Didžiulis žmonių nepasitikėjimas savimi. Skaudu matyti biurokratizmo beprotybes. Taip ir norisi pasakyti valdininkams: po kelerių metų nebegausite algų, nes nebus tų, kurie jas jums uždirba. Pykina Amerikos lietuvių nuopelnų ignoravimas atgaunant nepriklausomybę. Po to, kai JAV kongreso narius “paruošia” Amerikos lietuviai, nesunku ir Lietuvos derybininkams kalbėtis”.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę