[klausimas]Mano mamai 72 metai. Ji serga cukriniu diabetu, be to, apie dešimt metų gydoma nuo širdies ligos, o prieš 2 metus persirgo galvos smegenų insultu. Nuo to laiko pradėjo blogėti mamos atmintis, orientacija aplinkoje. Paskutiniu metu kartais nebepažįsta artimųjų, painioja vardus, neprisimena, ką valgė ryte ar išgėrė vaistus, naktimis blogai miega, nori eiti iš namų. Ypač būklė pablogėjo dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimo paguldžius trumpam į stacionarą. Kokia liga mama serga ir kaip ją gydyti?
Gydytoja paskyrė mamai vakarais gerti buronilio, kurio vartodama ji pradėjo ramiai miegoti. Tačiau teko skaityti, kad tai yra stiprūs vaistai, tinkami net psichozei gydyti. Ar mama prie jų nepripras, ar jų galima vartoti kartu su kitais vaistais nuo diabeto ir širdies ligos?
Antanina V.[/klausimas]
Pagal aprašymą jūsų mamai galima įtarti kraujagyslinės kilmės demenciją. Ši liga vystosi dėl kraujotakos sutrikimo smegenyse. Kraujagyslių aterosklerozė pažeidžia visas kraujagysles, tarp jų ir galvos smegenų. Smegenys labai jautrios deguonies ir maisto medžiagų trūkumui, pablogėjus kraujotakai, žūsta smegenų ląstelės. Ypač greitai ateroskleroziniai pakitimai kraujagyslių sienelėse vystosi sergant cukriniu diabetu, hipertonine liga, todėl šias ligas būtina pradėti gydyti dar tada, kai jos yra “nebylios”.
Daugelis pacientų, kol nejaučia jokių simptomų, linkę ignoruoti gydytojų rekomendacijas, nesilaikyti dietos ar nereguliariai vartoti paskirtų vaistų, bijodami galimos jų žalos. Išsivysčius ateroskleroziniams pakitimams, labai susiaurėja kraujagyslių spindis. Labiausiai susiaurėjusiose vietose kraujagyslės gali “užsikimšti”.
Šiame procese dalyvauja ir kraujo krešėjimo sistema, dėl to kraujotakos sutrikimų profilaktikai yra veiksmingi krešėjimą veikiantys medikamentai. Be to, dėl širdies ritmo sutrikimų, kraujospūdžio padidėjimo ar sumažėjimo, yra pavojingi staiga išsivystę dideli smegenų aprūpinimo krauju pakitimai.
Jei “užsikemša” stambi smegenų kraujagyslė, išsivysto galvos smegenų insultas ir visiškas galūnių paralyžius bei kalbos sutrikimas. Persirgus insultu gali likti ne tik dalinis paralyžius, bet ir atminties bei orientacijos sutrikimai, vadinamosios demencijos. Demencija gali vystytis ir dėl smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo, kai nebūna kitų insultui būdingų klinikinių požymių. Tokiu atveju išsamiai atlikus smegenų struktūrą parodantį tyrimą (branduolinį magnetinį rezonansą), galima pamatyti daug įvairaus senumo nedidelių pažeidimo židinėlių, o kliniškai pastebimas atminties blogėjimas “laipteliais”, o ne tolygiai.
Kraujagyslinei demencijai būdingi šie pagrindiniai simptomai:
• Atminties ir intelektualinės veiklos pablogėjimas.
• Dezorientacijos laike ir vietoje periodai, ypač naktimis.
• Staigi pradžia ar būklės blogėjimas “laipteliais”.
• Emocinės sferos pakitimai (polinkis į depresiją, nevalingas verksmas ar juokas).
• Negalavimai (galvos svaigimas, skausmai, jutimų ir judėjimo sutrikimai).
Ilgai išliekanti kritika savo ligos atžvilgiu (supratimas, kad atmintis pablogėjusi).
Pirmiausia gydant kraujagyslinę demenciją reikia stengtis gydyti kitas ligas (cukrinį diabetą, hipertoninę ligą, mažakraujystę, širdies ritmo sutrikimus). Susidariusių aterosklerozinių plokštelių “ištirpinti” jau neįmanoma, bet reikia stengtis, kad kuo mažiau susidarytų naujų (laikantis dietos ir mažinant cholesterolio kiekį kraujyje, jei jis yra padidėjęs). Žuvusių smegenų ląstelių vietą užima jungiamojo audinio ląstelės, tačiau jei pažeidimo plotas nedidelis, jų funkciją gali perimti gretimos smegenų zonos. Todėl esant judėjimo sutrikimams reikalingas ilgalaikis judesių lavinimas vadovaujant kineziterapeutui, jei kalbos sutrikimas - logopedo pratybos, o esant atminties sutrikimui - kasdienis atminties lavinimas. Su tokiu ligoniu reikia daug kalbėti tiek apie tolimą praeitį, tiek apie nesenus įvykius, žiūrėti nuotraukas, klausyti muzikos. Pokalbius turi lydėti malonios emocijos. Sergantieji kraujagysline demencija linkę greitai susigraudinti, pravirkti, dažnai ne tik iš liūdesio, bet ir dėl malonių emocijų. Susigraudinusio ligonio nereikia guosti, tai jį tik dar labiau sutrikdo, geriausia pokalbį nukreipti kita linkme, pasikeitus emocijoms, verksmas praeina savaime.
Atminčiai gerinti dažnai vartojama smegenų medžiagų apykaitą veikiančių preparatų, taip pat įrodyta, kad nuo tolesnio pažeidimo smegenų ląsteles gali apsaugoti kai kurie vitaminai, mikroelementai. Gydoma smegenų kraujotaką gerinančiais vaistais.
Skiriant visas išvardytas priemones dažnai būklė tik stabilizuojasi, t.y. sustabdomas tolimesnis blogėjimas, tačiau dalis simptomų lieka. Vienas iš labiausiai ligonio ir jų artimųjų gyvenimą apsunkinančių simptomų - naktiniai sumišimo epizodai, kurių metu ligonis nesupranta, kur jis yra, nori atlikti įvairius darbus, pvz., eiti pasiimti pensijos, apsaugoti butą nuo grasinančių įsilaužti vagių, dedasi daiktus ir ruošiasi kažkur išvykti. Tokiu atveju skiriama raminamųjų vaistų, iš kurių vienas labiausiai tinkamų yra buronilis. Mat šis vaistas, kaip ir keletas kitų neuroleptikų, pats neblogina atminties ir nesukelia sumišimo būklių, kas tikėtina taikant gydymą “silpnais” raminamaisiais - trankviliantais. Nesivysto priklausomybė nuo vaisto, dėl to jo galima vartoti ilgą laiką. Jis nekeičia kitų vaistų veikimo. Esant reikalui buronilio vartojimą galima nutraukti staiga, nes nutraukimo sindromo nebūna.
[klausimas]1997 m. susirgau išeminiu insultu, po jo išsivystė galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Pastaruoju metu naktimis beveik nemiegu, atrodo, kad po galvą “vaikšto” skruzdėlės, sutriko atmintis, pamirštu man gerai pažįstamų žmonių vardus, net kokioje klasėje mokosi anūkai. Buvau intelektuali, dirbau vadovaujamą darbą, dabar nebesugebu nei mąstyti, nei rašyti. Ar tai senatvė, ar vystosi kokia liga?
Taip pat labai skauda stuburą, kojų ir rankų sąnarius.
Genovaitė R., 68 m.[/klausimas]
Senatvei jūsų išvardinti simptomai tikrai nėra būdingi, tai - ligos požymiai.
Diagnozė “galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas” reiškia, kad smegenys nuolat gauna nepakankamai kraujo dėl dauginių aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Smegenų kraujotakos nepakankamumą diagnozuoja ir gydo neurologas ar patyręs šeimos gydytojas. Reikalingas reguliarus ligonio stebėjimas, reikalui esant - papildomi tyrimai, tik tada galima išvengti būklės blogėjimo ir pakartotinio insulto.
Miego, atminties, mąstymo sutrikimai, keisti pojūčiai, susiję su galvos oda, priskiriami psichikos simptomams, ir šiuo atveju tiria bei gydo psichiatras. Minėti simptomai vyresniame amžiuje ypač po insulto dažniausiai atsiranda dėl dviejų ligų - depresijos ir vadinamųjų atminties ir pažintinių (protinės veiklos) sutrikimų. Jei vystosi depresija - pablogėja nuotaika, darbingumas, miegas, keičiasi savęs ir aplinkos vertinimas, dėl to ligoniui atrodo, kad jis “nieko nebesugeba”, “nieko neprisimena”, jis linkęs perdėtai jaudintis dėl ateities ir artimųjų. Dėl sumažėjusios energijos, sulėtėjusių judesių ir mąstymo procesų darosi sunku atlikti net kasdieninius namų ruošos darbus, nebedomina knygos, spauda, televizija. Atminties testų rezultatai atitinka amžiaus normas ar būna tik nedaug pablogėję. Esant depresijai, reikalingas ilgalaikis gydymas antidepresantais, tada galima tikėtis, kad pacientas visiškai pasveiks. Nemigą gali reikėti gydyti specialiais vaistais, bet jų taip pat turėtų skirti gydytojas.
Jei atminties testo rezultatai iš tikrųjų rodo, kad atmintis sutrikusi, o nuotaika nėra pablogėjusi, galima įtarti dėl insulto atsiradusių atminties ir protinių sutrikimų vystymąsi. Neretai depresija ir atminties bei protiniai sutrikimai pasireiškia kartu, ir gydyti juos būtina kartu. Atminties ir kitus protinius sutrikimus labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydyti, kad liga neprogresuotų. Paprastai skiriama galvos smegenų kraujotaką ir mitybą gerinančių vaistų. Vienas iš šiuolaikinių šios grupės vaistų - nicergolinas (sermionas). Be minėtų savybių, jis atlieka neuroprotekciją (apsaugo smegenų ląsteles nuo žalingų poveikių ir jų žūties), normalizuoja cheminių medžiagų, svarbių atminčiai ir protinei veiklai, kiekį smegenyse, taip pat pasižymi didinančiu budrumą ir nuotaiką gerinančiu poveikiu. Vartojant sermiono, pagerėja protinės, mąstymo galimybės, atmintis, dėmesio koncentracija, dingsta galvos svaigimas - daugelis simptomų, kurie vargina insultu persirgusius žmones. Sermiono galima vartoti ilgą laiką, nes jis gerai toleruojamas ir retai sukelia šalutinių poveikių, o kantriai ir pakankamai ilgai gydant galima sulaukti ne tik sveikatos pagerėjimo, bet ir pristabdyti ligos progresavimą.
Stuburo, sąnarių skausmai paprastai rodo šių organų patologiją, kurią taip pat reikia atitinkamai gydyti.
Bet kuriuo atveju reikalingas ilgalaikis gydymas, o jį skirti ir koreguoti turi jus ištyręs ir ligą diagnozavęs gydytojas. Jūsų atveju greičiausiai reikės kompleksinio gydymo, kuris tikrai būna veiksmingas, tad nedelskite ieškoti pagalbos.
[klausimas]Jaučiu silpną nerimą (nenusėdėjimo jausmas), fizinį silpnumą, nestiprų akiduobių skausmą, gelia galūnes, blogai miegu, kartais vargina “dūriai” širdies plote, jaučiu oro trūkumą, padidėjęs nervinis jautrumas. Tačiau nuotaika nėra depresinė, mąstymas, atmintis gera. Kaip kovoti su tokia būsena?
Rimantas Š.[/klausimas]
Jūs išvardinote vegetacinės nervų sistemos (VNS), kuri reguliuoja už vidaus organų veiklą, sutrikimo požymius. Nė vieno organo liga negali sukelti tokių po visą kūną “išsibarsčiusių” negalavimų kaip vegetacinė nervų sistema. Ši nervų sistema taip pat reguliuoja miegą, raumenų įtampą bei dėmesį. Vegetacinė nervų sistemos funkcija dažniausiai sutrinka dėl stipraus nerimo, kurį sukelia psichologiniai stresai (ilgalaikė įtampa darbe ar trumpalaikis stiprus išgyvenimas), taip pat pasąmonės psichologiniai konfliktai. Rečiau gali sutrikti dėl ilgalaikės vidaus organų ligos ar kitų priežasčių. Dideli VNS sutrikimai dar yra vadinami “generalizuoto nerimo sindromu”.
Dažniausia gydoma nemedikamentiniais metodais:
1.Tinkamai laikytis darbo ir poilsio, maitinimosi režimo, atsisakyti centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų bei alkoholio.
2.Pakankamai judėti.
3.Atsipalaiduoti.
4.Tinkamai kvėpuoti, kai sutrikusi automatinė kvėpavimo funkcija - trūksta oro, dūstama.
5.Kontroliuoti nerimą keliančias mintis (pažinti ir vengti minčių apie numatomą ateitį ar padidintą pavojų).
Norint išspręsti pasąmonės konfliktus, tikslinga psichoterapija.
Kai šie negalavimai atsiranda tik epizodiškai ir yra nestiprūs, praeina pailsėjus, medikamentinis gydymas nėra būtinas. Tačiau jei vien nemedikamentinis gydymas nėra efektyvus arba simptomai labai stiprūs, galima sėkmingai gydyti vaistais (dažniausiai skiriamas psichotropinių vaistų derinys).
[klausimas]Man 73 metai. Jau kuris laikas ryte prabundu labai anksti, apie 4 valandą, ir nebenoriu miego. Gulu apie 9 valandą, užmiegu greitai, dieną kartais norisi miego. Ar tai liga, ar reikia ją gydyti?
Mečislovas S.[/klausimas]
Sveikas suaugęs žmogus (apie 30 metų amžiaus) vidutiniškai miega 7-8 valandas. Aišku, kiekvieno žmogaus miego “norma” yra skirtinga. Vienam reikia miegoti net 10 valandų, kitam pakanka tik 6. Pagyvenusių žmonių (vyresnių nei 60 metų) miegas tampa paviršutiniškesnis, paprastai anksčiau užmiegama ir prabundama, sutrumpėja bendra miego trukmė (vidutiniškai iki 6,5 val.), o trumpas dienos miegas atgaivina jėgas. Pagal aprašymą jūs miegate 7 valandas. Jei miegas nesutriko staiga ir jei nėra kitų ligą rodančių sutrikimų (nuotaikos, atminties ir kt.), manyčiau, kad jūsų miegas yra normalus. Pabudęs iš karto kelkitės, stenkitės būti pakankamai fiziškai aktyvus, užsiimkite sau malonia ir prasminga veikla.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę