Dar kitaip vadinama „kontūzija“, „hematoma“ ar paprasčiausiai „mėlynė“ – tai yra odos spalvos pakitimas. Atsiranda dėl po oda esančių raumeninių skaidulų bei jungiamojo audinio pažeidimo, nepažeidžiant odos vientisumo. Kraujas iš plyšusių smulkiųjų kraujagyslių (kapiliarų) išteka į minkštuosius audinius, esančius po oda. Taip jis tarsi patenka į spąstus ir, nebeturėdamas kur tekėti, formuoja raudoną ar rausvą dėmę – kraujosruvą. Jos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, bet dažniausiai atsiranda dėl susitrenkimo.
Jos gali atsirasti bet kuriam žmogui, tačiau vieniems greičiau, kitiems – lėčiau. Kodėl? Kraujosruvų atsiradimas priklauso nuo keleto priežasčių: žmogaus odos tvirtumo, gretutinių ligų, tam tikrų medikamentų vartojimo. Pavyzdžiui, jei vartojate kraują skystinančių preparatų (aspirino, orfarino), kraujosruvos atsiranda lengviau, taigi ir dažniau. Metams bėgant kraujagyslės tampa trapesnės, todėl vyresnio amžiaus žmonėms kraujosruvų atsiranda dažniau ir trunka ilgiau.
Kraujosruva prasideda kaip skausminga prisilietimui rausvai raudonos spalvos žymė. Jos pagrindiniai požymiai yra skausmas, patinimas, odos spalvos pakitimas. Labai dažnai tampa skausmingi ir pažeisto raumens judesiai. Pavyzdžiui, esant giliai šlaunies kraujosruvai, tampa skausmingas ėjimas ar bėgimas.
Visi žinome, kad laikui bėgant kinta ir kraujosruvos spalva. Tai vyksta dėl organizmo savybių naikinti kraujosruvas absorbuojant kraują ir jo skilimo produktus.
Kraujosruvos amžių maždaug galima nusakyti pagal jos spalvą:
• Iš karto po susižeidimo – rausva, dėl po oda esančio kraujo.
• Po 1–2 dienų – kraujyje esantis hemoglobinas (medžiaga pernešanti deguonį) pakinta, ir kraujosruva tampa melsvai purpurinė ar net juosva.
• Po 5–10 dienų – žalsva ar gelsva.
• Po 10–14 dienų – gelsvai ruda ar šviesiai ruda.
Po maždaug dviejų savaičių kraujosruva pagaliau išnyksta.
Norint, kad kraujosruva būtų mažesnė, galima panaudoti bet kokį daiktą, kurį rasite šaldiklyje ar šaldytuve. Galima paimti ledo, įdėti jį į plastmasinį maišelį ir uždėti ant kraujosruvos (nerekomenduojama dėti šalčio tiesiogiai ant kraujosruvos). Kita galimybė yra, pavyzdžiui, užšaldytos daržovės. Šaltis sulėtina kraujo pritekėjimą į pažeistą kūno vietą, audiniuose kaupiasi mažiau kraujo, sumažinamas kraujosruvos dydis. Šaltis taip pat sumažina uždegimo reiškinius bei patinimą.
Kraujosruvos apimtį taip pat mažina traumuotos kūno dalies pakėlimas virš širdies lygio. Pavyzdžiui, jei kraujosruva yra blauzdoje, atsigulkite ant lovos ir pakelkite koją. Taip didesnė dalis kraujo iš kojos tekės į kitus organus, ir raudonųjų kraujo ląstelių pritekėjimas į kraujosruvą sulėtės. Jei stovėsite, tai daugiau kraujo pritekės į blauzdą ir kraujosruva formuosis greičiau.
Skausmui numalšinti galite patepti tepalu ar geliu nuo uždegimo. Galima išgerti vaistų nuo uždegimo, tačiau jais negalima piktnaudžiauti.
Nedidelės kraujosruvos dažniausiai lengvai užgyja savaime, tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei kraujosruva atsiranda be aiškių priežasčių, jei ji yra neįprastai didelė ar/ir skausminga, neišnyksta per dvi savaites, tampa vis skausmingesnė, negalite judinti sąnarių ir yra kitų simptomų, kurie gali būti kitų ligų, pavyzdžiui, kraujo ligos priežastis.
Visiškai išvengti kraujosruvų įmanoma tik teoriniu lygiu, tačiau realiai galima sumažinti jų atsiradimą. Todėl sportuodami ar žinodami, kad galite susižeisti, nepagailėkite keletos papildomų minučių apsisaugojimo priemonėms. Šalmai, antkeliai, smakro apsauga ir pan. gali išgelbėti nuo keletą savaičių ar net ilgiau trunkančių skausmų bei kraujosruvų. Nepamirškite saugos diržų automobiliuose. Būkite atidesni sau ir savo vaikams.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę