Medikų nugaros skausmų profilaktika

Nugaros skausmų problema medikams aktuali taip pat, kaip ir visiems, dirbantiems sėdimą darbą. Medikams nugaros skausmų tikimybę didina darbo vietų neergonomiškumas, fizinės veiklos trūkumas, darbo režimo specifika – naktinis darbas, nuolatinė nervų įtampa, stresai, nualinantys nervų sistemą. Dėl nuolatinės raumenų įtampos atsiranda kiekvieną dieną didėjantis lėtinis raumenų nuovargis ir lėtinis raumenų uždegimas, sukeliantis skausmą. Stomatologų profesinė liga – raumenų asimetrija, slaugytojų – nervų šaknelių uždegimas, kylantis dėl nuolatinio sunkių ligonių kilnojimo.
 

Vienintelė išeitis norint išvengti nugaros skausmų – padidinti fizinį aktyvumą


Beveik pusė visų nugaros skausmų atsiranda dėl nugaros raumenų pertempimo. Ypač tai būdinga sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Dažniausia sėdima netaisyklingai, tuomet vienos pusės nugaros raumenys labiau išsitempia nei kitos.
Stuburui judėti padeda raumenys, o svarbiausią vaidmenį atlieka gilieji nugaros raumenys. Jie yra išsidėstę abipus stuburo slankstelių. Būtent jie formuoja stuburą, nuo jų būklės priklauso ir laikysena bei stovėsena.
Tik nuolatinė aktyvi fizinė veikla gali užtikrinti, kad raumenys būtų stiprūs, išlaikytų stuburą vertikalų. Deja, kaip rodo daugelis mokslinių tyrimų, tik mažos dalies žmonių stuburas taisyklingai susiformavęs.
Raumuo stiprėja tik tada, kai dirba – susitraukinėja. Jei fizinė veikla nepakankama, raumenys silpsta, praranda tonusą. Todėl dirbant sėdimą darbą būtina kasdien atlikti pratimus, skirtus pečių juostai, nugarai, tempimo pratimus.
Ilgiau pasėdėjus reikia padaryti bent kelių minučių pertrauką ir atlikti keletą pratimų. Tai aktyvina raumenis, gerina jų kraujotaką, stuburo tarpslanksteliniams diskams ir kremzlėms padeda atgauti prarastą vandens kiekį.
Reikia susikurti ergonomišką darbo vietą – parinkti tinkamą kėdę pagal ūgį, pagal stuburo išlenkimus.


Tempimo pratimai
Jie tinka ir darbo pertraukėlių metu
• Atsistojus kiek galima labiau kelti rankas į viršų lyg ko nors siekiant, tuo pat metu koją kiek galima moti atgal.
• Atsigulus ant pilvo kiek įmanoma tempti rankas į priekį, kojas – atgal. Taip, kad būtų jausmas, lyg kas nors temptų už rankų ir kojų.
• Atsiklaupus kiek įmanoma lenktis į priekį.
• Atsigulus ant nugaros, pritraukti kelius prie krūtinės, apkabinti, susiriesti į kamuoliuką, bet nekelti galvos ir nugaros nuo žemės.
Jei nėra galimybės visų tų pratimų daryti pakaitomis, pertraukėlės metu reiktų atlikti bent vieną iš jų. Norint, kad būtų rezultatas, išsitempus reikia pabūti nors 6 sekundes. Tada pailsėti ir vėl kartoti, iš viso 4–5 kartus.
Naudinga ką nors pasitiesus pagulėti ant grindų, ištempti ir atpalaiduoti raumenis. Taip jie geriausiai pailsi.
 

Ūminio skausmo gydymas


Kai atsiranda ūminis skausmas, pratimų bent 5 dienas reikėtų nedaryti.
Skausmą veiksmingai gydo fizioterapija.
Skausmo paūmėjimo periodu gali būti gydoma medikamentais. Jie slopina skausmą, bet nepašalina priežasties. Jei problema yra silpni raumenys ar jų asimetrija, nugaros skausmai vis tiek kartosis. Todėl reikia nepamiršti fizinių pratimų būtinybės numalšinus paūmėjusį skausmą.
Uždegimą reiktų slopinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (meloksikamu, lornoksikamu, diklofenaku, ibuprofenu ir pan.).
Šie preparatai labai veiksmingai slopina uždegimą ir skausmą, tačiau neretai sukelia šalutinių poveikių virškinamajam traktui. Tai ypač būdinga senosios kartos NVNU. Jeigu pacientas yra sirgęs opalige ar yra buvę kraujavimų iš virškinamojo trakto, vartoja geriamųjų antikoaguliantų, ruošiamas sąnario protezavimo operacijai ir kt., jam derėtų vartoti šiuo požiūriu saugių preparatų – selektyvių COX-2 inhibitorių. Tačiau, kaip rodo naujausi tyrimai, itin selektyvaus poveikio koksibai turi kitų šalutinių poveikių – didina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų riziką. Todėl rofekoksibas buvo išbrauktas iš registruotų vaistų sąrašo, o dėl kito preparato - celekoksibo sprendimo dar laukiama. Meloksikamas selektyviau už senuosius NVNU slopina COX-2, tačiau kur kas mažiau selektyvus už rofekoksibą, todėl labai tinka, kai yra padidėjusi virškinamojo trakto ligų rizika. Meloksikamas savo struktūra skiriasi nuo koksibų cheminės klasės selektyvių COX-2 inhibitorių, jis veikia lanksčiai įsiskverbdamas į COX-2 izofermento kanalo viršūnę. Meloksikamo veiksmingumą ir saugumą įrodė didelės apimties klinikiniai tyrimai. 48 klinikinių ir stebėjimo tyrimų, kuriuose dalyvavo 117 775 ligoniai, rezultatai rodo, kad, vartojant meloksikamo, jokių statistinių skirtumų, lyginant širdies ir kraujagyslių komplikacijų, krūtinės anginos, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, hipertenzijos, inkstų pažeidimo ir edemų atsiradimo dažnį, tarp meloksikamo ir neselektyviųjų NVNU vartojančių ligonių nebuvo. Tai aktualu atsižvelgiant ir į naujų tyrimų apie itin selektyvius koksibus duomenis, ir į tai, kad sergantieji degeneracine sąnarių liga dažnai serga ir gretutinėmis kitų sistemų ligomis.
Jei skausmas nestiprus, sukeltas raumenų įtempimo dėl netaisyklingos padėties, galima išgerti analgetikų (analgino, paracetamolio ir pan.). Skausmą netiesiogiai malšina raminamieji preparatai, veikiantys atpalaiduojamai.
Skeleto raumenų spazmus atpalaiduoja selektyvus centrinio poveikio miorelaksuojamasis preparatas Mydocalm (tolperisonum). Jis dar ir gerina periferinę kraujotaką, veikia kaip vietinis anestetikas.
Nuo nugaros skausmo gerai padeda tepalai su bičių ar gyvačių nuodais. Bet vartojant jų neretai kyla daug problemų. Visų pirma, yra daug jiems alergiškų žmonių. Be to, neretai nuo tokių tepalų užsikemša poros, atsiranda folikulitai.
Skaudamą vietą reikėtų šildyti. Tam tinka garstyčių lapai, šildomieji, kraujagysles plečiantys tepalai.
Jei skausmai išprovokuoti nuovargio, nuolatinės įtampos, reiktų pavartoti B grupės vitaminų.
 

Pagrindinė profilaktikos priemonė – raumenų stiprinimas


Norint išvengti nugaros skausmų reikia bent 3–4 kartus per savaitę daryti pratimus, sustiprinančius stuburą prilaikančius raumenis.
Labai svarbu pratimus daryti reguliariai, krūvį didinti pamažu, pratybų metu nesukelti skausmo.
Paaštrėjus negalavimui, kai menkiausias judesys sukelia skausmą, suteikti stuburui ramybę. Iš naujo pratimus pradėti tik tuomet, kai skausmas nurimsta.
Labai naudingi tempimo pratimai: gimnastikos suolelis, prisitraukimai, kabėjimas.
Tinkamiausias nugarai sportas – plaukiojimas. Tai daryti reiktų bent kartą per savaitę šiltame vandenyje (šaltas vanduo gali išprovokuoti raumenų spazmus ir paaštrinti ligą). Vasarą nepaprastai naudinga plaukioti tekančiame upės vandenyje ar jūroje, nes tai kartu yra ir viso kūno masažas.
Labai naudinga sauna – karštyje pagerėja tarpslankstelinių diskų kraujotaka, į juos geriau patenka maisto medžiagos. Ji netinka, jei yra širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų.
Realią pagalbą suteikia kvalifikuotas masažas. Kartą per pusę metų reikalingas 15–20 masažų kursas. Jis sumažina uždegimo vietų pabrinkimus, šalina raumenų spazmus, gerina kraujotaką.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai