Gyvenimas po tiesiosios žarnos operacijos

Tiesioji žarna – organizmo dalis, apie kurią neretai drovimasi kalbėti net su gydytoju. Tuo tarpu statistika teigia, kad net 50–60 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra jautę nemalonius pojūčius šioje kūno dalyje. Kad ir kaip būtų, iškilusias problemas būtina spręsti, kartais net chirurginiu būdu. Apie gyvenimą po tiesiosios žarnos operacijų kalbamės su Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės suaugusiųjų priėmimo skyriaus vedėja gydytoja koloproktologe Donata Antanina RUSTEIKIENE.
 

Kokios yra storosios žarnos ligos ir kokios jų priežastys?


Jau seniai nustatyta, kad labiau civilizuotose visuomenėse šiomis ligomis sergama daug dažniau. Tai siejama su gyvensena, o ypač – su mityba ir įpročiais. Tuštinimuisi turi įtakos netgi toks, atrodytų, nekaltas dalykas, kaip klozetas, fiziologiškai tuštinimosi procesą padaręs sudėtingesnį organizmui. Tačiau svarbiausia, kad greitas maistas, pernelyg mažas nevirškinamų augalinių skaidulų kiekis sulėtina žarnų turinio slinkimą. Viduriai užkietėja, išmatas išstumti sunkiau. Savo ruožtu kieti, nereguliarūs viduriai yra kitų storosios žarnos ligų, tokių kaip hemorojus, išangės įplėša, tiesiosios žarnos iškritimas, divertikuliozė, storosios žarnos vėžys ir kitos, priežastis. Dalį jų tenka operuoti. Bene dažniausiai tiesioji žarna operuojama dėl hemorojaus.
 

Kokių nemalonumų gali tikėtis žmogus po operacijos?


Po operacijos nemalonių pojūčių operacinės žaizdos srityje, ko gero, išvengti neįmanoma. Tačiau, esant poreikiui, skausmą puikiai numalšina vaistai. Pasitikėkite gydytoju, tarkitės su juo visais rūpimais klausimais. Gydytojo paskirti vaistai gerai veiks tik tuomet, jei bus vartojami tinkami ir reguliariai.
Tuštinimasis pradžioje gali būti nemalonus, ant išmatų gali būti nedaug kraujo. Jei iki operacijos viduriai buvo linkę užkietėti, patariama vartoti vidurių laisvinamųjų preparatų. Tuštinimasis turi būti reguliarus, kad, po operacijos sugijus žaizdoms, randai netrikdytų žarnos funkcijos.
Po analinės srities pūlinių operacijų pradžioje gali būti sunku sulaikyti dujas, bet ši problema dažniausia išnyksta sugijus žaizdai ir susiformavus tvirtiems randams.


Išeinamosios angos raumenis, tiesiosios žarnos raiščius galima treniruoti – stovint sutraukti ir atleisti išeinamosios angos raukus ir sėdmenų raumenis.
Žinoma, galima reguliuoti mitybą, nevalgyti vidurius pučiančių maisto produktų (kiaušinių, žirnių ir pan.).
Kai kuriems pacientams iš karto po operacijos gali būti sunku pasišlapinti.
 

Ar po tiesiosios žarnos operacijos labai nukenčia žmogaus kasdienė veikla?


Gali būti atliktos skirtingos tiesiosios žarnos operacijos, todėl nenuostabu, kad po vienų operacijų ligonis labai greitai grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo, o po kitų, pavyzdžiui, pašalinus tiesiąją žarną dėl vėžinio proceso ir suformavus dirbtinę išangę kolostomą, grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo kur kas sunkiau.
Kūnas toks pat unikalus, kaip ir pirštų antspaudai, todėl po operacijos pasireiškia nebūtinai visi galimi nemalonūs pojūčiai, be to, kiekvienam jie pasireiškia skirtingai. Kad ir kaip būtų, darbingumas po tiesiosios žarnos operacijos normalizuojasi praėjus vidutiniškai 2–4 savaitėms. Tada pacientas jau neturi jausti nemalonių pojūčių operacinės žaizdos srityje sėdėdamas ar eidamas.
Beje, patinus audiniams, nemalonius pojūčius galima kiek numalšinti prie skaudamos vietos palaikius į rankšluostį susuktą ledo gabaliuką.
Porą savaičių geriau nevarginti savęs sunkiais fiziniais pratimais, mažiau sėdėti, nevažiuoti dviračiu, nekelti sunkių daiktų ir pan.
 

Kaip reikėtų valgyti po operacijos?


Po operacijos labai svarbu, kad žaizda gerai gytų. Svarbiausia išvengti vidurių užkietėjimo ir viduriavimo, kuris taip pat dirgina pooperacinę žaizdą. Reikia stengtis, kad išmatos būtų minkštos konsistencijos. Valgyti reguliariai. Valgymas skatina visą storąją žarną apimančius susitraukimus, ypač rytą. Pusryčių nevalgymas ar dažnas valgymas mažais kiekiais gali sukelti vidurių užkietėjimą.
Reikėtų vengti valgyti daug koncentruotų maisto produktų (kiaušinių, mėsos, sviesto), negalima vartoti alkoholio, pipirų ir kitų prieskonių, dirginančių tiesiosios žarnos gleivinę. Vengti šokolado, kokakolos, kakavos – vidurių užkietėjimą skatinančio maisto.
Rekomenduojama pasirinkti maisto produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų (rupaus malimo duonos, sėlenų, burokėlių, neraugintų kopūstų, avižinių dribsnių ir kt.).
Sveikas žmogus, kuriam nereikia riboti skysčių dėl kepenų cirozės, širdies, inkstų ar kitų ligų, turėtų išgerti 1,5–2 l skysčių: vaisių ir daržovių sulčių, mineralinio ar geriamojo vandens, sriubų, pieno, jogurto, arbatos, kavos.
 

Ar yra kokių ypatybių laikantis higienos?


Medvilniniai drabužiai nedirgina odos, sugeria prakaitą ir tinka skalbti virimo temperatūroje.
Įprastas tualetinis muilas, turintis dažomųjų ir kvapiųjų medžiagų, gali dirginti žaizdas ir odą. Naudokite paprastą ūkišką ar vaikišką muilą.
Geriau naudoti ne tualetinį popierių, o tam skirtą rankšluostėlį. Kol gyja žaizda, naudokite minkštą švelnų tualetinį popierių, dar geriau, jei pasituštinę galėtumėte apsiprausti tekančiu vandeniu arba, jei yra galimybė, antiseptiniu poveikiu pasižyminčiais tirpalais, pvz., silpnu kalio permanganato tirpalu arba vaistinių augalų nuovirais (pvz., ramunėlių).
Po pasituštinimo 10–15 minučių galima padaryti sėdimąsias voneles. Tai ne tik padeda palaikyti švarą, bet ir leidžia išvengti uždegimo, pabrinkimo.
Skausmas ir niežėjimas gali palengvėti apsiplovus šaltu vandeniu, pridėjus į medžiagą suvyniotą ledo gabalėlį.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai