Kodėl vaikai gimsta su širdies ydomis?

Įgimtos širdies ydos yra širdies ir kraujagyslių patologija, pasireiškianti iškart po gimimo arba vaikui augant. Širdies ir stambiųjų kraujagyslių defektai yra viena dažniausiai pasitaikančių įgimtų ydų, pasireiškianti maždaug 0,6 proc. naujagimių. Maždaug pusė jų yra visiškai besimptomės, kita pusė reikalauja skubios operacijos jau pirmomis paromis po gimimo. Dažniausiai pasitaikančios įgimtos širdies ir kraujagyslių patologijos yra širdies pertvarų defektai, vožtuvų susiaurėjimai ar visiški užakimai, skilvelių nebuvimas, nenormalios jungtys tarp didžiųjų kraujagyslių. Pasaulyje kasmet užregistruojama apie 1 500 000 gyvų gimusių naujagimių su įgimtomis širdies ydomis. Tai yra pagrindinė naujagimių sergamumo ir ankstyvo mirtingumo priežastis.
 

Kas skatina širdies ydų atsiradimą?


Širdies ir kraujagyslių sistemos vystymąsi lemia daugybė procesų. Visiems sudėtingiems vystymosi procesams turi įtaką genetika. Tik apie 15 procentų genetinius sutrikimus turinčių embrionų gimsta, kiti žūva dar nėštumo pradžioje ar jo metu. Kadangi įgimtos širdies ydos labai susijusios genetika, tai jų dažnis priklauso nuo motinos amžiaus – kuo vyresnė motina, tuo didesnė tikimybė vaisiui turėti įgimtą širdies ydą. Genetinės anomalijos, kaip grupė, nulemia apie 6 procentus įgimtų širdies ydų tarp gyvų gimusių naujagimių. Jeigu naujagimis gimė sirgdamas genetinėmis ligomis, tokiomis kaip Dauno, Edvardso ar Patau sindromas, tikimybė, kad bus dar ir širdies yda, padidėja 50–95 procentais.
Kita grupė veiksnių, sukeliančių įgimtas širdies ydas, yra toksiniai ir infekciniai veiksniai. Štai kaip keletas ligų, persirgtų nėštumo metu, ar kitos nėščiųjų būklės paskatina vaisiaus apsigimimo tikimybę:.
• Raudoniukės virusas – 35 proc.
• Diabetas – 3–5 proc.
• Alkoholis –25–70 proc.
• Fenilketonurija – 25–50 proc.
Rizika padidėja, jeigu šeimoje jau yra gimę vienas ar keli vaikai su panašiais pažeidimais arba vienas iš tėvų turi įgimtą širdies defektą. Jeigu naujagimio broliukas ar sesutė turi įgimtą širdies ydą, jam tikimybė padidėja 2–3 proc. Jeigu tėvas serga įgimta širdies yda, tikimybė, jog jo vaikelis turės ydą, padidėja 1–3 proc. Didžiausia tikimybė, kad vaisius turės ydą, jeigu serga motina, tada ji padidėja 2–18 proc.
 

Kada galima įtarti, kad vaikelis gali turėti įgimtą ydą?


Išsamus vaisiaus širdies ištyrimas yra laiko reikalaujantis tyrimas, nerekomenduojamas kiekvienai pacientei. Kol nėra specifinių priežasčių, standartinė vaisiaus širdies patikra atliekama Jungtinės Karalystės ir daugumos Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos gydytojų, yra keturių kamerų širdies registravimas be išsamesnio ištyrimo. Tai reiškia, jog ultragarsinio tyrimo metu prižiūrintis akušeris-ginekologas mato vaisiaus širdelę, sudarytą iš keturių dalių: dešiniojo prieširdžio bei skilvelio ir kairiojo prieširdžio bei skilvelio. Jeigu kyla įtarimas, tiriama išsamiau.
Išsamiam vaisiaus širdies ištyrimui atlikti į perinatologijos centrą siunčiama esant nepalankiai šeiminei anamnezei ar kai yra tam tikra gimdyvės ar vaisiaus patologija:
• Motinos ligos, galinčios sukelti širdies ydas (pvz., cukrinis diabetas, autoimuninės būklės).
• Nėščiosios sąlytis su teratogenais (vaistai, chemikalai ar pan.).
• Nenormalus vaisiaus 4 širdies kamerų vaizdas.
• Kitos, su širdimi nesusijusios įgimtos vaisiaus ydos.
• Vaisiaus širdies ritmo sutrikimai.
• Polihidramnionas (per didelis vaisiaus vandenų kiekis).
• Vaisiaus vandenė.
Išsamesnis ištyrimas lemia tolimesnį nėštumo sekimą ir jo baigtį. Kai tyrimas neparodo patologijos, tėvus galima įspėti, kad ji gali būti nepastebima, ir neužtikrinti, kad vaisius sveikas. Kai nustatoma yda, kuri gali būti koreguota, nėščioji siunčiama į trečio lygio gydymo įstaigą, kur tik gimusiam kūdikiui iškart bus atliekama operacija. Kai diagnozuojama yda, nesuderinama su gyvybe, net ir įvertinus skubios operacijos galimybę, jeigu pagal įstatymą numatytas terminas dar nesuėjęs, nėščiajai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
 

Ultragarsinė diagnostika tiriant vaisių motinos įsčiose


Pirmieji vaisiaus širdies ultragarsiniai tyrimai pradėti 1970 metais. Tai tapo puikia diagnostine priemone, tačiau iki dabar ji dar lieka ribota ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kad ir kaip būtų, širdies ydos yra viena dažniausiai nustatomų patologijų ir tai paskatino atlikti echoskopinius tyrimus visoms nėščiosioms.
Tobulėjančios šiandieninės tyrimo ir gydymo galimybės leidžia vis didesniam skaičiui naujagimių, kurie serga įgimtomis širdies ydomis, išgyventi ir susilaukti palikuonių.
Vertinant įgimtų širdies ydų diagnostikos galimybes laikotarpiu iki gimimo Lietuvoje, Kauno medicinos universiteto klinikose atlikti tyrimai parodė, kad nuo 2007 metų diagnostika dar patobulėjo ir vis daugiau dar iki gimimo nustatomos širdies ydos. Tuo tarpu 2003–2005 metais iki gimimo buvo diagnozuoti tik pavieniai atvejai. Nustačius ydas, galima imtis priemonių, kad būtų išsaugota naujagimio gyvybė.
Pasauliniai tyrimai, kurių metu buvo tiriamas vaisiaus echokardiografijos tikslumas diagnozuojant įgimtas širdies ydas, parodė, kad šio tyrimo jautrumas yra 70–85 proc. O diagnostika Lietuvoje nėra prastesnė negu visame pasaulyje.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai