Latentinė acidozė. Jos poveikis organizmui

Sveiko žmogaus kraujo pH gali svyruoti tik nuo 7,37 iki 7,43. Net ir nedideli pH nuokrypiai nuo minėtų reikšmių sukelia ūminius medžiagų apykaitos sutrikimus. Kad būtų palaikomas nekintamas kraujo pH, turi būti tiksliai reguliuojama rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Ją reguliuoja vadinamosios buferinės sistemos, kurios sujungia ir neutralizuoja papildomus protonus (H+ jonus) ir hidroksido (OH-) jonus. Greitas buferinių sistemų reagavimas į kraujo pH pokyčius užtikrina nuolatinį nekintamą kraujo pH. Be kraujo buferinių sistemų, tai yra tirpių bikarbonatų, plazmos baltymų, fosfatų ir eritrocituose esančio hemoglobino, rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliavimas priklauso ir nuo dujų apykaitos plaučiuose bei inkstų šalinamosios funkcijos (išskiriamo rūgščių kiekio).

 

Mityba ir organizmo vidinė terpė


Apie dietos įtaką rūgščių ir šarmų pusiausvyrai buvo diskutuojama daugelį metų. Ūminės acidozės (kraujo parūgštėjimo) arba alkalozės (pašarmėjimo) neįmanoma sukelti maisto produktais, tačiau pagrindinė latentinės acidozės priežastis yra su maistu gaunamas per didelis baltymų kiekis, kuris, esant pablogėjusiai inkstų funkcijai, ypač vyresniame amžiuje, ir sukelia latentinę acidozę. Terminas “latentinė” reiškia lėtinę būklę, kurios metu nebūna jokių specifinių simptomų. Ji nustatoma tik įvertinus organizmo buferinių sistemų pajėgumą bei inkstų išskiriamą rūgščių kiekį.
Latentinės acidozės atveju kraujo pH paprastai būna normalus, tačiau kraujo buferinės sistemos, neutralizuojančios rūgštis, pajėgumas sumažėjęs. Nedidelius kraujo pH svyravimus kompensuoja inkstai, išskirdami rūgštis, o vėliau pradedamos naudoti ir vidinės organizmo buferinės sistemos (kauluose esantys buferiniai mineralai), ypač jeigu ilgą laiką su maistu negaunama pakankamo kiekio šarminamųjų medžiagų.
Organizmo buferinių sistemų nualinimas skatina medžiagų apykaitos ligas.
Šiuo metu nustatytas ryšys tarp latentinės acidozės ir osteoporozės, cukrinio diabeto, hiperurikemijos, podagros ir pablogėjusios inkstų funkcijos.
Yra įrodyta “rūgščios” dietos reikšmė osteoporozės vystymuisi. Buvo lyginta įvairų maistą valgančių moterų ir vegetarių kalcio apykaita. Nepaisant to, kad abiejų grupių moterys kasdien vartodavo vienodą kalcio kiekį, iš moterų, valgiusių įvairų maistą, organizmo buvo pašalinama daugiau kalcio negu iš vegetarių organizmo. Taip pat buvo nustatytas tiesioginis ryšys tarp vartojamo maisto ir kaulų mineralinio tankio. Vyresnio amžiaus moterims, kurios vartojo didesnį kalcio karbonato kiekį, sulėtėjo kaulų mineralinio tankio mažėjimas ir padidėjo kaulo tankio formavimasis. Nenustatyta ryšio tarp suvartojamų kalorijų kiekio ir kalcio pasisavinimo.
Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo, kad fiziologinis kraujo pH dažnai palaikomas tik dėl kauluose esančių mineralų, nes esant latentinei acidozei, kalcis atsipalaiduoja iš kaulų ir veikia kaip papildoma buferinė sistema. Acidozė taip pat stimuliuoja ir kitų kaulo mineralinių medžiagų atsipalaidavimą (sumažėja kauluose esančio natrio, kalio, karbonatų ir fosforo) ir taip silpnina kaulą. Ji aktyvina kaulą ardančias ląsteles (osteoklastus) ir slopina kaulo formavimąsi stimuliuojančias ląsteles (osteoblastus).
Įvairios kilmės baltymai turi skirtingą poveikį kaulų mineralinio tankio pokyčiams. Vyresnio amžiaus moterims, kurios vartojo daug gyvulinės kilmės baltymų, buvo nustatytas greitesnis kaulų mineralinio tankio sumažėjimas ir didesnė šlaunikaulio lūžio rizika negu moterims, vartojusioms daugiau augalinių baltymų. Gyvulinės kilmės baltymai turi rūgštinamąjį poveikį, tuo tarpu augalinės kilmės baltymai - šarminamąjį. Augalinės kilmės baltymai neutralizuoja rūgštis, susidariusias iš gyvulinės kilmės baltymų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad gausus vaisių ir daržovių ir/arba maisto papildų su šarminamosiomis medžiagos (pvz., Basica) vartojimas neleidžia vystytis latentinei acidozei ir saugo organizmą nuo osteoporozės bei kitų su medžiagų apykaita susijusių ligų vystymosi.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai