Hospitalinių infekcijų prevencija gydymo įstaigose

Hospitalinės infekcijos (HI) – viena aktualiausių gydymo įstaigų problemų. Tobulėjant medicinos technikai, didėjant galimybėms taikyti sudėtingesnes diagnostikos ir gydomąsias procedūras, atlikti didelės apimties chirurgines intervencijas, dėl vartojamų antibiotikų gausos pailgėjus vidutinei žmonių gyvenimo trukmei, didėjant pacientų, kurių imuninė sistema nevisaverte, skaičiui, užsikrėtimo HI tikimybė vis didėja. Visai išvengti HI neįmanoma. Tačiau tinkamai kovojant su hospitalinėmis infekcijomis galima sumažinti jų dažnumą. Apie šią problemą ir apie tai, kokios šiuolaikinės profilaktikos galimybės, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcijų kontrolės skyriaus vadovė gydytoja Greta Gailienė.
 

Kas yra hospitalinė infekcija?


Metams bėgant HI apibrėžimas keitėsi. Jei penktajame šeštajame dešimtmetyje HI buvo siejama su stafilokokine infekcija, vėliau – su antibiotikams atspariais mikroorganizmais, kuriais ligonis užsikrečia ligoninėje, tai šiuo metu HI laikoma bet kokia mikrobinės kilmės liga, kuri kliniškai ir/ar mikrobiologiškai nustatoma ligoniams ar personalui ir yra susijusi su ligonio paguldymu ar gydymu ligoninėje ar bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su personalo darbu, nepaisant to, ar simptomai pasireiškia jiems dar esant minėtose įstaigose, ar ne.
Hospitalinėms infekcijoms priskiriamos ne tik egzogeninės, bet ir endogeninės kilmės kliniškai pasireiškusios infekcijos, kurių nebuvo pacientui atvykstant į ligoninę.
 

Koks problemos mastas pasaulyje?


Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad vidutiniškai 8,7 proc. ligoninių pacientų pasireiškė hospitalinė infekcija.
Hospitalinės infekcijos paplitusios visose šalyse, taip pat ir išsivysčiusiose. Jų dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių, netgi nuo šalies sveikatos sistemos modelio, ligoninės dydžio, profilio ir teikiamų paslaugų lygio bei apimties. PSO duomenimis, hospitalinių infekcijų paplitimas pasaulio gydymo įstaigose svyruoja nuo 3,5 iki 12,1 proc. HI dažnesnės Viduržemio jūros pakrantės šalyse (apie 11,8 proc.), Pietryčių Azijos regione (10 proc.). Kituose Europos regionuose jų vidutiniškai yra 7,7 proc.
HI smarkiai padidina gydymo išlaidas, didina ligonių mirštamumą. Suskaičiuota, kad HI JAV kasmet kainuoja apie 4,5 mlrd. dolerių, Jungtinėje Karalystėje – iki 1 bilijono svarų sterlingų. Šioje šalyje kasmet dėl HI įvyksta 5 tūkstančiai mirčių.
 

Kokia situacija Lietuvoje?


Situacija Lietuvoje tikrai nėra bloga.
Oficiali HI registracija yra būtina pagal tam tikrus įsakymus. Tačiau oficiali statistika visiškai neatspindi realios padėties – pagal ją pas mus HI siekia 0,05 proc. Priežastis ta, kad gydymo įstaigos slepia tikruosius duomenis. Nuo senų laikų išlikęs požiūris, kad tai bus traktuojama kaip blogas ligoninės veiklos faktas, ir bijoma represijos priemonių. Tad akivaizdu, kad registracijos sistema realiai neveikia.
Tikroji bendra situacija šalyje nustatyta atliekant tyrimus konfidencialumo principu. 1996 metais Higienos institutas, vykdęs Hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimą, nustatė, kad HI paplitimas Lietuvoje labai panašus kaip visame pasaulyje – 5,8 proc. (atskirose ligoninėse svyruoja nuo 1,85 iki 11,8 proc.). 2003 m. šis rodiklis buvo 4,3 proc.


 

Kokios hospitalinės infekcijos pasireiškia dažniausiai?


JAV atliktų tyrimų duomenimis, Europos šalyse bei JAV vyrauja šlapimo takų (30-45 proc.) ir operacinių žaizdų (15-25 proc.) infekcijos.
Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia. Minėtų Higienos instituto tyrimų 2003 m. metu nustatyta, kad pas mus vyrauja apatinių kvėpavimo takų (30,0 proc.) ir operacinių žaizdų (21,2 proc.) infekcijos.
Didesnei HI išsivystymo rizikai priskiriami intensyviosios terapijos ir reanimacijos (19,4 proc.), chirurgijos (7,6 proc.) bei traumatologijos (5,8 proc.) skyriai.
Intensyviosios terapijos skyriai šioje srityje “pirmauja” dėl pakankamai objektyvių priežasčių. Į juos patenka patys sunkiausi ligoniai, vadinasi, neatspariausi, dažnai sergantys ir gretutine liga, po traumų, operacijų. Jų būklei stebėti, diagnostikai, procedūroms naudojama daug invazinių priemonių, prietaisų, kurie pažeidžia tiesioginius apsauginius barjerus. Taip pacientui atsiranda “didesnis šansas“ užsikrėsti. Be to, ligoniai dažnai patenka iš kitų skyrių, kur jie jau būna gydyti antibiotikais. Gydymo antibiotikais metu pažeidžiama ligonio mikroflora, pradeda daugintis antibiotikams atsparūs mikroorganizmai. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose juos tenka gydyti dar platesnio veikimo spektro antibiotikais, jei išsivysto šių antibiotikams atsparių mikroorganizmų sukelta HI.
 

Kokie veiksniai daro įtaką HI plitimui?


Paciento mikrofloros pažeidimai, sukelti antibiotikų vartojimo
Antibiotikai nuo pat atsiradimo pradžios šalia teigiamo poveikio turi ir neigiamą. Jie paveikia žmogaus organizmo mikroflorą ir pertvarko ją taip, kad atsiranda atsparių antibiotikams mikroorganizmų.
Žmonės patys vartoja labai daug antibiotikų, net gydydami virusinę infekciją, kurios antibiotikas visiškai neveikia. Taip žmogaus organizme atsiranda atsparių antibiotikams bakterijų. Tokiu atveju, kai žmogus patenka į ligoninę, jį tenka gydyti platesnio veikimo spektro antibiotikais.
Pagrįstai nuogąstaujama, kad dėl besaikio antibiotikų vartojimo galime sulaukti antibiotikų eros pabaigos – daugelis paplitusių mikroorganizmų taps jiems visiškai atsparūs. Todėl antibiotikai turi būti vartojami tik pagal paskirtį.
Pacientų jautrumas
Kai kurios pacientų grupės mažiau atsparios infekcijoms nei kitos. Tai seni žmonės, naujagimiai, ligoniai, sergantys lėtinėmis ligomis (piktybiniais navikais, leukemija, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, AIDS). Jų pažeista imuninė sistema, todėl sumažėjęs organizmo atsparumas.
Pacientą, patekusį į ligoninę, veikia emocinis stresas – tai natūralu. Operacija, invazinės procedūros irgi yra stresas organizmui. Visa tai sukelia žmogaus organizmo mikrofloros disbalansą, padidėja endogeninės HI rizika.
Medicinos pažanga
Tai atrodo paradoksalu, bet daugeliu atvejų ji pavojinga HI požiūriu. Kuo daugiau galime padėti žmogui, tuo daugiau prielaidų HI atsirasti.
Sakykim, efektyviausi šiuolaikiniai antibiotikai paskatina atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą.
Medicinos technikos progresas toks, kad galima atlikti labai sudėtingas didelės apimties operacijas, bet kuo daugiau atveriamas žmogaus kūnas, tuo didesnė tikimybė, kad į operacinę žaizdą pateks mikroorganizmų.
Išoriniai veiksniai
HI plinta ir dėl higieninio antiepideminio režimo pažeidimų, blogo ligoninių pastatų išplanavimo, perpildytų patalpų. Infekcija gali būti perduodama per aparatūrą, instrumentus, maisto produktus, orą, vaistinius preparatus.
Pagrindiniai veiksniai, didinantys hospitalinių
infekcijų išsivystymo riziką:
• šlapimo pūslės kateterizacija;
• intrakraujagysliniai kateteriai;
• dirbtinė plaučių ventiliacija;
• svetimkūniai organizme (vidiniai protezai);
• chirurginės intervencijos;
• nudegimai;
• splenektomija;
• cukrinis diabetas;
• imunosupresija (gydymas imunosupresantais, AIDS);
• alkoholizmas;
• gliukokortikoidų vartojimas.
 

Kas daroma norint sumažinti HI mastą?


Pastebėta, kad vien registruojant HI atvejus ir informuojant apie juos personalą HI atvejų jau mažėja. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jų dažnis taip sumažinamas net 15,1-35,1 proc. Todėl ir Lietuvos ligoninės registruoja HI atvejus, daugelis jų atlieka HI paplitimo tyrimus ir informuoja darbuotojus apie esamą situaciją, ieško būdų, kaip sumažinti HI dažnį.
Naudojama daug vienkartinių priemonių
Ligoninėse naudojama daug vienkartinių priemonių – vienkartiniai švirkštai, kraujo ėmimo sistemos, infuzinių tirpalų lašinimo, šlapimo surinkimo sistemos, pirštinės. Ligoninės stengiasi kuo daugiau naudoti vienkartinių priemonių (apklotų, paklotų, operacinės aprangos ir kt.) operacijų metu. Vienkartinės priemonės geros tuo, kad jos nenaudojamos pakartotinai, jų nereikia atitinkamai apdoroti prieš naudojant pakartotinai. Tai akivaizdžiai gerina situaciją, mažina galimybę pernešti infekciją. Daugkartinio naudojimo priemonių, instrumentų sterilizacijai perkama šiuolaikinė įranga, garantuojanti sterilumo kokybę.
Kontroliuojamas patalpų oras
Statant naujus pastatus ir planuojant patalpas, galvojama ne tik apie tai, kad būtų patogu pacientui, personalui, bet ir atsižvelgiama į kelio užkirtimo HI problemas, numatomi judėjimo srautai, infekuotų ligonių izoliavimo galimybės. Įrengiamos šiuolaikinės ventiliacijos sistemos su baktericidiniais filtrais, atitinkančios šiuolaikinius ES reikalavimus. Tai yra labai svarbu, juk atliekamos didžiulės, invazinės operacijos.
Labai svarbus padalinys – sterilizacinė
Lietuvoje šiuo metu ligoninių sterilizacinių įranga po truputį atnaujinama. Kauno medicinos universiteto klinikose visi centrinės sterilizacinės sterilizatoriai yra pakeisti naujais, kurių technologija bei veikimo principas atitinka šiuolaikinius reikalavimus.
Personalo kontrolė
Yra tam tikra mikroorganizmų rūšis, kurios nešiotojai gali būti ligoninės personalas. Todėl didesnės rizikos skyrių darbuotojai yra periodiškai tiriami.
Maisto gamybos kontrolė
Dar viena sritis, iš kur gali kilti HI, – tai maisto gaminimo grandis. Tai labai svarbus objektas. Į maistą patekusios bakterijos per trumpą laiką gali sukelti didžiulį HI protrūkį ligoninėje. Todėl ligoninėse maisto gamyba nuolat kontroliuojama. Maisto gamybos įrangos atnaujinimas – taip pat viena iš HI prevencijos priemonių, KMUK ligonių maisto gaminimo virtuvės patalpos ir įranga atnaujintos.
Švaros palaikymas
Norint sumažinti HI, aplinka ligoninėse kruopščiai valoma, paviršiai dezinfekuojami, patalpų oras vėdinamas.
Racionalios antimikrobinės terapijos parinkimas
Vartojant antibiotikų, pusiausvyra organizme išsiderina, tai sukelia endogeninę HI. Todėl ligoninėse siekiama racionalaus antibiotikų vartojimo, numatant pirmiausia pasirenkamus vaistus, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir infekcijos vietą.
Gulėjimo ligoninėje trukmės mažinimas
Dabar daugelis žmonių pyksta, kad greitai išrašomi iš ligoninės. Tačiau tai daroma paties ligonio labui. Tai viena iš HI prevencijos priemonių.
Ligoniai dažnai “pasidalija” infekcija vaikščiodami ligoninės koridoriais, kontaktuodami su kitais ligoniais ir taip skleisdami mikroorganizmus ligoninės aplinkoje.
Vienas iš geros ligoninės veiklos žymenų yra gulėjimo trukmės mažėjimas.
Laparoskopijos taikymas operacijoms
Išrasta laparoskopinė aparatūra labai naudinga HI prevencijos požiūriu. Kuo mažesnis invazijos plotas, tuo mažesnis infekcijos pavojus. Be to, sutrumpinamas buvimo ligoninėje laikas.
Hospitalinės infekcijos, nepaisant medicinos progreso ir pasiekimų HI prevencijos srityje, išliks viena sudėtingiausių problemų gydymo įstaigose. Pagrindiniai veiksniai: pažeisto imuniteto pacientų (dėl amžiaus, ligų, gydymo) didėjimas, dažniau atliekamos invazinės procedūros, antibiotikams atsparių mikroorganizmų plitimas ligoninėse. Tad hospitalinių infekcijų valdymo svarba kiekvienai gydymo įstaigai didės.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai