Gyvybę gelbstintys vaistai prieinami ir Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje daug bauginančios informacijos apie įvairių vėžinių ligų plitimą. Žmones gąsdina garsių Lietuvos žmonių mirtys nuo onkologinių ligų. Todėl labai svarbu pasakyti, kad šios pavojingos ligos tiriamos, geriausi pasaulio mokslininkai nuolat kuria naujus projektus, siekdami pažaboti ir nugalėti šimtmečiais žmonijos rykšte vadintą ligą. Ypač daug gerų naujienų galima pasakyti apie ilgai buvusią mirtiną, o dabar jau pagydomą kraujo vėžio rūšį – lėtinę mieloleukemiją (LML), kurią šiandien galima visiškai valdyti vaistais. Konsultuoja Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.
 

Pirmą kartą minėjome lėtinės mieloleukemijos žinomumo dieną


Praėjusį mėnesį, rugsėjo 22-ąją, pirmą kartą minėjome Tarptautinę lėtinės mieloleukemijos žinomumo dieną. Data – 9 mėnesio (rugsėjo) 22 diena – pasirinkta neatsitiktinai. Ji simbolizuoja ligą lemiantį genetinį chromosomų pakitimą. Mat, apsikeitus nedidelėmis atkarpomis 9 ir 22 chromosomoms, ir susiformuoja vadinamoji Filadelfijos chromosoma, turinti LML vystymąsi nulemiantį geną (bcr-abl). Būtent šis genas koduoja baltymą, kuris nuolat aktyvuoja tam tikrus ląstelės fermentus, šie savo ruožtu skatina ląstelę nesulaikomai daugintis. Piktybinėms ląstelėms nekontroliuojamai augant, pamažu užgožiama normali kraujodara, padidėja blužnis ir kepenys.
Taigi LML – tai kraujo ir kaulų čiulpų liga, kuri sukelia kamieninių ląstelių suvėžėjimą.
Kamieninės ląstelės, esančios kaulų čiulpuose, brandina tris pagrindines kraujo ląsteles: baltąsias, raudonąsias ir trombocitus. Sergant LML kamieninės ląstelės gamina per daug baltųjų kraujo ląstelių, kurios patenka į kraują ir išplinta po organizmą. Negydoma LML per 2–3 m. virsta mirtina liga.

 

Taikinių terapija pakeitė vėžio sąvoką


LML vystymosi mechanizmų supratimas paskatino plėtoti genetiškai orientuotus vaistus nuo vėžio, kurie padarė perversmą vėžio individualaus gydymo istorijoje. Taikinių terapija – kai vaistu siekiama tiksliai paveikti vėžinėje ląstelėje esantį taikinį, kurį užblokavus, navikas nebeauga. Be to, tokie vaistai neveikia, t.y. nenaikina, sveikųjų ląstelių.
LML unikali tuo, kad jos gyvavimas pradinėse stadijose visiškai priklauso nuo jau minėto bcr-abl geno. 1990-aisiais laboratorinių tyrimų metu buvo aptikta molekulė kodiniu pavadinimu STI-571, kuri pasižymėjo bcr-abl geną slopinančiu poveikiu. 2001 m. šio atradimo pagrindu LML gydyti patvirtintas vaistas imatinibas. Tai vaistas, sustabdantis kraujo vėžį ankstyvose stadijose ir išgelbstintis gyvybę maždaug 90 proc. pacientų.
LML gydymas moderniais medikamentais pradėjo vėžio gydymo istorijoje naują taikinių erą, kurią sėkmingai tęsia dar pažangesnis vaistas – nilotinibas.


 

Modernus gydymas = visavertis gyvenimas


Taigi šiuo metu LML gydymas išgyvena tikrą pakylėjimą, nes sukurti vaistai, kurie blokuoja bcr-abl geno koduojamą fermentą, t.y. gydo ligos išsivystymo priežastį – padeda visiškai nuslopinti piktybinių ląstelių veiklą ir leidžia valdyti ligą. Tai – fermento tirozinkinazės inhibitoriai (TKI) imatinibo mezilatas, nilotinibas, dasatinibas.
O tai reiškia, kad moderniai gydomas žmogus išvengia agresyvios chemoterapijos, kaulų čiulpų transplantacijos, įvairiausių infekcijų. Užtenka kasdien išgerti vaistų ir kas kelis mėnesius apsilankyti pas gydytoją kontroliniams tyrimams atlikti. O žmogus išlieka darbingas ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Taip gydoma liga nesukelia neįgalumo. Gydymas šiais medikamentais yra neabejotinai efektyviausias, taikomas visose išsivysčiusiose šalyse. Gydyti turi būti pradėta iš karto, vos nustačius ligą. Galima sakyti, kad šis modernus gydymas pakeitė vėžio sąvoką – mirties nuosprendis tapo valdomos ligos diagnoze.
 

Atsakas į gydymą


Kaip jau minėta, gydymu siekiama kontroliuoti ligą ir jos padarinius organizmui. Todėl norint nustatyti, ar gydymas veiksmingas, reguliariai atliekami kraujo ir kaulų čiulpų tyrimai (nuo vienos iki dviejų kaulų čiulpų aspiracijos per metus) ir vertinamas atsakas į gydymą. Jam nusakyti vartojamos šios sąvokos:
Visiškas hematologinis atsakas – reiškia, kad leukocitų, trombocitų ir raudonųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje tapo normalus, blužnis neapčiuopiama. Toks atsakas turi pasireikšti per pirmuosius tris gydymo mėnesius.
• Citogenetinis atsakas:
1) Visiškas citogenetinis atsakas – reiškia, kad ląstelių su Filadelfijos (Ph+) chromosomomis kaulų čiulpų mėginyje ar kraujyje neaptinkama.
2) Didysis (major) citogenetinis atsakas – kai ląstelių su Ph+ chromosoma randama 0–35 proc.
3) Mažasis (minor) citogenetinis atsakas – kai šių ląstelių randama 35–65 proc.
• Molekulinis atsakas:
1) Didysis molekulinis atsakas reiškia, kad vėžį sukeliančio bcr-abl geno kiekis sumažėjo 1000 kartų, palyginti su buvusiu diagnozės nustatymo metu, ir tapo < 0,1 proc.
2) Visiškas molekulinis atsakas – kai periferiniame kraujyje bcr-abl geno nebeaptinkama.
 

Gydymo režimo svarba


Ievos vyrui lėtinė mieloleukemija nustatyta prieš 3 m., atsitiktinai atlikus kraujo tyrimą. Iš karto paskirtas modernus vaistas imatinibas, tačiau gydymas laukiamo rezultato nedavė. Atlikta kaulų čiulpų transplantacija, tačiau ir tai neišgelbėjo – liga vis tiek sugrįžo. „Tai išties labai retas atvejis, tokie Lietuvoje buvome vieninteliai“, – sako p. Ieva. Tada gydytojai priėmė sprendimą gydyti antros kartos vaistu – nilotinibu. Dabar jau treti metai, kai vyras vartoja šį pažangiausią vaistą ir, anot moters, itin svarbu vaistus gerti tinkamai, griežtai laikytis gydymo režimo. „Pasirodo, kad ne visi net sergantys tokia sunkia liga žmonės supranta gydymo svarbą, kai kurie linkę užsiimti savigyda. LML klastinga liga, ja sergantis žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, todėl, matyt, ir nusprendžia, kad vaistų nereikia. Tačiau, nutraukus gydymą arba vartojant vaistų nereguliariai, liga atsinaujina“, – pabrėžia pašnekovė.
 

Ir pacientas atsakingas


Ir pacientas, ne tik gydytojas, atsakingas už ligos eigą ir gydymo rezultatus. Visų pirma, vaistus būtina gerti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. „Yra žmonių, kurie visiškai nesidomi savo liga, teigia gyvenantys taip, tarsi tos ligos ir nebūtų, atmeta ją. Mano nuomone, tai neteisinga, pacientas turi domėtis savo liga, dalyvauti gydymo procese, teirautis apie tyrimus, stebėti jų rezultatus, kad įsitikintų, jog pasiekė geriausių gydymo rezultatų. Jei jau žmogus susirgo, jis turi išmokti gyventi sirgdamas. Gyvenimą sergant LML palyginčiau su gyvenimu sergant cukriniu diabetu. Abiem atvejais gydymas užtikrina remisiją, tačiau būtinas taisyklingas vaistų vartojimas ir nuolatinė stebėsena, atliekant tyrimus“, – pažymi p. Ieva.
O tam turi glaudžiai bendrauti šeima, gydytojas ir pacientas. Anot p. Ievos, šeimos vaidmuo labai svarbus – juk negalima visos ligos naštos užkrauti sergančiajam, jam reikalingas ne tik palaikymas, bet ir reali pagalba. Pvz., šeimos nariai gali priminti vartoti vaistus. Neužmiršti laiku išgerti vaistų gali padėti ir priminimai telefone, kompiuteryje, žadintuvas ir pan.
„Reikia nebijoti klausti apie viską, kas neramina, kalbėtis. Juk gydytojas – ne baubas, o toks pat žmogus, kuris tikrai atsakys į visus klausimus. Taip pat nereikia bijoti priminti apie tyrimus, ypač apie molekulinį RQ-PGR, kuris parodo kiek ligos, t.y. nesveikų ląstelių yra likę“, – pažymi p. Ieva.
 

Valdomas vėžys


Pirmos kartos vaistas imatinibas ir naujos kartos vaistas nilotinibas – centralizuotai perkami Lietuvoje. Tad galima sakyti, kad ir Lietuvoje sergantieji gauna modernų gydymą ir gyvena visavertį gyvenimą. Paprastai vėžys asocijuojasi su mirtimi, tačiau jeigu tai yra LML – galima sakyti, kad ironiškoje gyvenimo loterijoje žmogus laimėjo aukso puodą. Viena vertus, diagnozuota onkologinė liga. Kita vertus, tai valdoma vėžio forma, ir kas svarbu, kad dabar šis pažangus ir gyvybę garantuojantis gydymas prieinamas daugumai Lietuvos sergančiųjų.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai