Skausmas – priešas ar draugas?

Dar 1931 metais prancūzų gydytojas ir misionierius Albert Schweitzer parašė, kad „skausmas, kuris užvaldo žmoniją, yra daug baisesnis už mirtį“. Turbūt daugelis ir šiais laikais pritartų šiai išmintingai frazei.
 

Problema aktuali ir šiandien


Jau nuo senų laikų žmonės bandė gydyti skausmą. Jų pagalbininkai buvo šiluma, vanduo, saulė. Tais laikais buvo manoma, kad skausmą „atneša“ piktoji dvasia. Todėl pagalbą paprastai teikė burtininkai, šamanai, dvasininkai, kurie atlikdavo įvairias gydymo apeigas, skyrė vaistažolių.
Graikai ir romėnai pirmieji pateikė jutimo teoriją, t.y. mintį, kad galvos smegenys ir nervų sistema nulemia skausmo atsiradimą ir dalyvauja jo suvokimo procese. Tačiau ja pradėta domėtis tik viduramžiais ir renesanso laikais (1400-1500 metais). Šios teorijos šalininkas buvo Leonardas da Vinčis, jis taip pat iškėlė mintį, kad nugaros smegenys perduoda jutimus į galvos smegenis.

19 amžiuje atsirado nauja kryptis, skirta naujiems skausmo gydymo metodams. Mokslininkai nustatė, kad opijus, morfinas, kodeinas ir kokainas gali būti skiriami skausmui gydyti. Vėliau atsirado ir šias laikas plačiai vartojamas aspirinas.
 

Kas yra skausmas?


Skausmas – tai organizmo reakcija į audinių pažeidimą, pasireiškiantį nemaloniu pojūčiu, lydimu psichoemocinio atsako. Skausmas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugybė svarbių cheminių junginių, esančių galvos ir nugaros smegenyse, kurie sąveikauja tarpusavyje. Šie junginiai vadinami neurotransmiteriais, jie perduoda nervinius impulsus iš vienos ląstelės į kitą. Nepaisant to, kad skausmas sukelia įvairaus laipsnio diskomfortą, jis vaidina svarbų apsauginį vaidmenį ir perspėja apie galima pavojų.


 

Kuo skiriasi ūminis ir lėtinis skausmas?


Skausmas gali būti ūminis arba lėtinis.
Ūminį skausmą sukelia liga, uždegimas, audinių pažeidimas. Paprastai jis atsiranda staiga, jį gali lydėti nerimas ir kiti emociniai sutrikimai. Gydymo trukmė priklauso nuo skausmo intensyvumo ir jį sukėlusios priežasties, dažniausiai jis visiškai išgydomas, retais atvejais tampa lėtinis.
Lėtinį skausmą dažniausiai sukelia liga. Aplinkos ir psichologiniai veiksniai gali paūminti skausmą. Paprastai jis trunka savaitėmis–mėnesiais ir būna sunkai numalšinamas vaistais. Jis gali būti silpnas, vidutinio stiprumo bei stiprus.
 

Dažniausios lėtinio skausmo priežastys


Viena dažniausių lėtinio skausmo priežasčių – įvairios skeleto ir raumenų sistemos ligos. Tarp jų – osteoartrozė, reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas, podagra. Šios ligos pasireiškia sąnarių ir galūnių skausmu.
Atskira problema yra nugaros skausmas, kuris vargina įvairaus amžiaus žmones. Jį sukelia įvairios priežastys – radikulopatija (nugaros smegenų nervų šaknelių uždegimas), sėdimojo nervo uždegimas, kuriam būdingas skausmas, plintantis užpakaliniu šlaunies, kartais – blauzdos paviršiumi, galimas pėdų tirpimas.
Lėtiniams skausmams priskiriami galvos skausmai, skausmai sergant onkologinėmis ligomis. Sergant kai kuriomis autoimuninėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige), taip pat gali varginti raumenų skausmai.
 

Skausmo suvokimas


Kiekvienas iš mūsų skausmą suvokia individualiai. Didelę įtaką turi žmogaus nuotaikA fizinis bei psichinis aktyvumas, dienos režimas ir kiti aplinkos veiksniai.
 

Vyrai ir moterys – tokie skirtingi


Yra manoma, kad vyrai ir moterys skirtingai suvokia skausmą. Pagrindinis vaidmuo tenka lytiniams hormonams – estrogenams ir testosteronui, prisideda ir kiti veiksniai – skirtinga moters ir vyro psichologija, kultūra. Pvz., vaikų skausmo suvokimo formavimasis priklauso nuo to, kaip su jais elgiamasi, kai jie patiria skausmą. Pvz., vieni yra nuraminami, priglaudžiami, kiti – atpratinami skųstis. Pastebėta, kad moterys sugeba greičiau pasveikti ir kontroliuoti skausmą. Tačiau taip pat pastebėta, kad testosteronas – vyriškas lytinis hormonas – padidina skausmo toleranciją, tuo tarpu estrogenai – lytiniai moteriški hormonai – sumažina skausmo slenkstį ir padeda jį atpažinti. Be to, mokslininkai teigia, kad vyrų ir moterų organizme egzistuoja skirtingos skausmą blokuojančios sistemos. Tam tikri organizme gaminami junginiai slopina skausmą – tai serotoninas, norepinefrinas, endorfinai, enkefainai ir kt., tuo tarpu prostaglandinai stimuliuoja nervų galūnėles pažeidimo vietoje ir sukelia uždegimą.
 

Skausmo įvertinimas


Skausmo intensyvumas (stiprumas) vertinamas subjektyviai pagal skausmo skalę, kur surinktų balų suma atitinka skausmo stiprumą.
Papildomi elektrodiagnostiniai tyrimai padeda gydytojui tiksliau nustatyti skausmo lokalizaciją (konkretaus nervo ar raumens pažeidimo vietą). Siekiant įvertinti sąnarių būklę, atliekamas radiologinis tyrimas, pastaruoju metu vis dažniau – kompiuterinės bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai.
 

Neleiskite skausmui valdyti jūsų gyvenimo


Yra žinoma, kad negydomas lėtinis skausmas itin pablogina įvairaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, priverčia užsiskleisti savyje ir atsiriboti nuo viso pasaulio. Laimei, šiuo metu yra vaistų, kurie gerai veikia skausmą, kurių dėka galima gyventi visavertį gyvenimą ir džiaugtis maloniomis gyvenimo akimirkomis.
Vieni veiksmingiausių vaistų skausmui mažinti yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Vienas tokių vaistų – meloksikamas. Jis ne tik veiksmingai malšina skausmą, bet ir mažina uždegimą, tai yra svarbu gydant lėtines ligas, tokias kaip osteoartrozė (lėtinė degeneracinė sąnarių liga, atsirandanti vyresniame amžiuje), artritas (sąnarių uždegimas), radikulopatijos, reumatoidinis artritas. Šis vaistas nuo kitų NVNU skiriasi tuo, kad mažiau dirgina virškinamojo trakto gleivinę ir yra saugesnis vartoti sergant virškinamojo trakto ligomis (gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige).
Preparatą rekomenduojama vartoti po valgio, paros dozė yra 7,5–15 mg.
 

Bendradarbiaukite su gydytoju


Svarbiausia yra suprasti, kad skausmą galima ir būtina malšinti, kad šiuo metu yra veiksmingų priemonių kovai su skausmu. Tereikia nepamiršti apie tai pasakyti gydytojui.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai