Labai daug žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairiausių miego sutrikimų bei nuolatos jaučia įtampą, stresą , trukdantį užmigti. Kaip gi padėti nemigos kamuojamiems? Ką galima jiems patarti?
Apie tai kalbėjomės su Nervų sistemos tyrimų centro „Neuromeda“ neurologe - profesore Vanda LIESIENE ir Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja neurologe Raminta MASAITIENE.
Kas yra nemiga?
Pirmiausia, kalbant apie nemigą, reikėtų atskirti ūminę ir lėtinę nemigą. „Ūminė nemiga – tai tam tikrų staiga atsiradusių ar sukeltų pašalinių veiksnių – skausmo, staigaus streso, laiko juostų pakeitimo ir t.t. – sukeltas simptomas. Ši nemiga gali būti priežastis lėtinei nemigai vystytis“, – pasakojo gyd. R.Masaitienė.
Lėtinė nemiga pagal tarptautinius kriterijus diagnozuojama tuomet, kai užmiegama sunkiai ilgiau nei per 30 min., žmogus dažnai daug kartų prabunda naktį arba labai anksti nubunda, t.y. miegas sutrumpėja iki ne mažiau kaip 4 valandų. Visa tai reikšmingai veikia miego kokybę ir tęsiasi ne mažiau kaip 3 savaites nuolatos.
Lėtinę nemigą vėl gi galima skirti į dvi grupes: pirminę ir antrinę.
Antrinė nemiga, gali būti sukelta endokrininių, psichikos ligų, skausmo ir kt., taigi, nemiga yra simptomas, lyg signalas, kad kažkas pasikeitė, sutriko.
Pirminė nemiga diagnozuojama tada, kai nėra antrinių priežasčių, kitų pastebimų organizmo sutrikimų. Ji gali būti sukelta dėl miego nervinių mechanizmų pakitimo arba per didelio žmogaus jautrumo, rūpestingumo, nuolatinio galvojimo apie problemas, kuris vėliau tampa nebevaldomas.
Ir pirminę nemigą galima išskirti į dvi grupes: miego suvokimo sutrikimą bei psichofiziologinę nemigą.
Anot prof. V.Liesienės, miego suvokimo sutrikimas pasireiškia tuo, kad atrodo, jog žmogus miega ir netgi labai gerai, tačiau jis pats sako, kad nemiegojo, ryte nejaučia jokio poilsio jausmo. Visa tai teisybė, ir žmogumi reikia tikėti. Miego laboratorijose atlikus polisomnografinį tyrimą matoma, kad smegenų žievė protarpiais būdrauja , miegas nestabilus. Nors išoriškai atrodo, kad žmogus miega, bet poilsio jausmas nesuteikiamas.
Psichofiziologinė nemiga – tai įvairūs smegenų cheminiai pakitimai, sukelti nerimo, adaptacijos sutrikimų.
Dar vienas nemigos tipas – biologinio ritmo sutrikimai. Dėl įvairių priežasčių miego laikas perstumiamas, todėl atsiranda užmigimo ir miego sutrikimų dėl biologinių vidinių ir išorinių cirkadinių ritmų išsiderinimo.
Kokios nemigos priežastys?
Lėtinės nemigos, kuri yra labai pavojinga ir sukelia įvairių organizmo pakitimų, kurių priežastys įvairios. Jiems diagnozuoti ir gydyti yra ruošiami šios srities gydytojai specialistai. Lietuvoje tokių gydytojų, praėjusių Europinius mokymus, yra keletas.
Neurologai, psichiatrai stengiasi sugrupuoti nemigą, t.y. nustatyti, ar tai užmigimo sutrikimas, sutrumpėjęs miego laikas, neduodantis ryte poilsio, ar nepalaikomas, trūkinėjantis miegas. Pagal šiuos tris požymius, galima ieškoti priežasčių.
Atmetus somatines (kūno) ligas, bandoma nustatyti specifinius miego sutrikimus, pakeičiančius pačią miego struktūrą: tai gali būti neramių kojų sindromas, kvėpavimo sustojimai – miego apnėja - su mieguistumu dieną, nerimas, kiti nerviniai sutrikimai.
Kai priežasties nustatyti nepavyksta, atliekami tyrimai miego laboratorijose.
„Ieškant priežasčių, labai svarbu pačiam žmogui įsigilinti ir išsiaiškinti, kodėl jis nemiega“, - sakė prof. V.Liesienė.
Nemigos žala
Ilgalaikė nemiga pakenkia atminties konsolidacijai, atsiranda atminties, suvokimo ir dėmesio sutrikimų, – visa tai trukdo žmogaus protiniam darbui.
Taip pat išsenka imuninė sistema – atsiranda imuninės sistemos hiperaktyvumas arba deficitas. Tai prisideda prie lėtinių ligų vystymosi. Pasunkėja diabetas, didėja antsvoris, vystosi daug įvairių somatinių ligų.
Be abejo, nemiga turi socialinių padarinių: krinta darbingumas, jaučiami dažni nuotaikos pakitimai. „Mokslo įrodyta, kad miego metu išsiskiria somatotropinis hormonas. Jaunystėje jis padeda augti organizmui, vėliau tampa atnaujinamuoju hormonu. Tad jeigu mes jo neturime (nėra gilaus miego fazės), jaučiamas nuolatinis jo trūkumas, todėl galima tikėtis didžiulio nuovargio jausmo, somatinių ligų pasunkėjimo“, – pasakojo profesorė V.Liesienė.
Gydymas
Yra įvairių miego korekcijos būdų. Anot gyd. R.Masaitienės, visais atvejais pirmiausia reikia pradėti laikytis miego higienos: suderinti miego laiką, apriboti stimuliuojamųjų medžiagų vartojimą, sutvarkyti mitybą, fizinę mankštą, pasirūpinti tinkama miegui aplinka.
Esant biologinio ritmo sutrikimams – bandoma normalizuoti ritmą. Jeigu tai konkreti liga, pvz., neramių kojų sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, miego apnėja, nesureguliuotas kraujospūdis, galima skirti specialių vaistų ir taip reguliuoti miegą.
Tiems, kuriems pasireiškia depresija, nerimo sutrikimas, skiriama specifinių vaistų.
Nustačius miego suvokimo psichofizinius sutrikimus, taikoma kognityvinė, elgesio terapija, miego restrikcijos metodai ir t.t.
Kaip teigė prof. V.Liesienė, atsitiktinė nemiga gydoma įvairiais augaliniais preparatais, jei tai nepadeda, skiriama užmigimą gerinančių vaistų. Renkantis šiuos preparatus, reikia būtinai tartis su gydytojais ir nepasitikėti kitų patarimais - jei vaistas padėjo vienam kaimynui, nereiškia, kad tiks ir kitam.
Šiuo metu Lietuvoje yra gana sudėtinga padėtis, susijusi su migdomaisiais vaistais, kadangi žmonės vartoja be galo daug benzodiazepinų – raminamųjų, atpalaiduojamųjų, migdomųjų vaistų. Tačiau jie yra kaip lengvas narkotikas, sukeliantis psichologinę ir fizinę priklausomybę, veikia netgi pačią miego struktūrą.
Dėl to, patariama vartoti kitokius preparatus – hipnotikus, sukurtus tik užmigimui gerinti. Jie neturi didelės grupės šalutinių poveikių, kuriuos turi kiti migdomieji.
„Savo nemigos varginamiems ligoniams dažnai skiriu vieno iš šios grupės naujos kartos vaistų – zolpidemo (vaistinėse jis parduodamas Stilnox pavadinimu). Tai labai saugus vaistas, jis nesukelia pripratimo, taip pat nesąveikauja su alkoholiu, neslopina kitą dieną po pavartojimo, pasakojo prof. V. Liesienė. – Vaistas nekeičia natūralios miego struktūros, todėl ir jo sukeliamas miegas – fiziologinis. Zolpidemas nepavojingas esant ir miego apnėjai (kai miego metu nutrūksta kvėpavimas), nes neslopina kvėpavimo centro“.
Šių vaistų skiria gydytojai pirmiausia. Negavus efekto, reikėtų nuodugnesnės neurologo ar psichiatro apžiūros ir nemigos priežasties patvirtinimo.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę