Kaip rudenį turėtų pasikeisti kasdieninė odos priežiūra?
N. Jasaitienė:
Vėstant orams neretai oda sudirgsta, parausta, pasidaro sausa, ima niežėti. Taip ji signalizuoja, kad jaučiasi blogai. Todėl svarbu atrasti priemones, kurios sušvelnintų ar panaikintų nemalonius simptomus. Be to, tinkamai parinkta kosmetika didina odos atsparumą šalčiui.
Jei vasarą prausimasis šaltu vandeniu ar ledo gabalėliu sumažina odos sudirginimą ir riebalinių liaukų hipersekreciją, tai rudenį tokios procedūros gali tapti odos paraudimo ar pleiskanojimo priežastimi.
Rudenį oda praranda ne mažiau drėgmės nei vasarą. Normalios ir ypač sausos odos priežiūrai rekomenduojama naudoti maitinamuosius kremus, kurie išsaugo drėgmę odos ląstelėse. Tačiau maitinamojo kremo negalima tepti ant odos vėliau nei 30 min.–1 val. prieš einant į lauką, nes vandens turintis kremo sluoksnis gali papildomai odą atšaldyti ir sudirginti.
Prieš miegą patartina naudoti drėkinamuosius ir maitinamuosius kremus, kurie normalizuoja odos drėgmę.
Rudenį rekomenduojama naudoti odos priežiūros priemones, turinčias didesnį lipidų {keramidų, riebalų rūgščių, cholesterolio) kiekį. Jie ne tik maitina, apsaugo ir gerina odos regeneraciją, bet ir, esant šaltam orui, išsaugo drėkinamojo kremo aktyvumą.
A. Urbutienė:
Rudeniop sausėja ne tik sausa, bet ir mišri bei riebi veido oda. Todėl nereikėtų pamiršti vasarą naudotų drėkinamųjų kremų: veikiant drėkinamosioms medžiagoms, sukaupta drėgmė tarsi „užrakinama“ ir oda drėkinama iš vidaus.
Orams šaltėjant į odos priežiūros rinkinį reikia įtraukti ir maitinamąjį kremą, kuris atlieka ir apsauginę funkciją – saugo nuo šalčio ir vėjo bei pamaitina odą.
Jeigu daugiau laiko dieną praleidžiama lauke, patartina naudoti maitinamąjį kremą, o vakare – drėkinamąjį, tačiau jeigu dirbama patalpoje, tai maitinamasis kremas bus per sunkus.
Šaltuoju metų periodu odai pradeda trūkti vitaminų, todėl reikėtų pasirinkti kremus, kurių sudėtyje jų yra.
N. Jasaitienė:
Sausa oda nemėgsta būti perkrauta kosmetikos priemonėmis. Nedaug tiksliai parinktų odos priežiūros priemonių, kurios nuosekliai naudojamos kiekvieną dieną, jai tinka geriausiai.
Rytą sausą odą pakanka atgaivinti losjonu be spirito, patepti dieniniu maitinamuoju kremu.
Vakare patariama prausti kosmetiniu pieneliu.
Jei odai itin trūksta drėgmės, prieš tepant maitinamuoju naktiniu kremu galima tepti drėkinamąja priemone.
Sausai odai geriau naudoti kosmetines priemones, kuriose yra didesnis lipidų kiekis.
Jeigu oda nuvargusi, šerpetojanti, reikėtų naudoti gydomąsias priemones su pantenoliu, alantoinu, bisabololiu, ramunėlėmis ar liepžiedžiais, jojoba ar migdolų aliejais. Jas galima naudoti vakare vietoje naktinio kremo.
Jei oda sausa, reikia vengti sustingstančių kaukių ir spirituotų tonikų. Nepatartina bandyti aktyviųjų odos priežiūros priemonių, nes, esant šaltam ir drėgnam orui, odai šie eksperimentai per sunkūs.
A.Urbutienė:
Sausos odos negalima maitinti kremais, kuriuose yra prisotintų riebalų rūgščių, identiškų odos riebalų rūgštims. Sausai odai reikalingos medžiagos, artimos odos epidermio lipidams. Tai nesočiosios riebalų rūgštys (linoleninė, gama linoleninė), cholesterolis ir jo dariniai.
A. Urbutienė:
Tik 12 proc. žmonių oda iš prigimties yra jautri.
Ji gali atrodyti kaip normali, sausa arba riebi. Nuo kitų tipų odos ji skiriasi tuo, kad netikėtai reaguoja į aplinkos poveikį, kosmetines priemones ar į vidinius organizmo pokyčius.
Jei veido oda jautri, reikėtų pasikonsultuoti su dermatologu ar profesionaliu kosmetologu ir išsiaiškinti, kokie veiksniai sukelia neigiamą reakciją. Po to belieka nutraukti jų poveikį.
Odai valyti geriau naudoti švelnius pienelius ar emulsijos pagrindu pagamintus valomuosius produktus. Naudinga praustis virintu vandeniu ar vaistažolių nuoviru.
Drėkinamieji kremai jautriai odai turi būti be veikliųjų stimuliuojamųjų medžiagų, o apsauginis faktorius nuo saulės – kuo mažesnis, kad būtų išvengta dirginamojo cheminių filtrų poveikio.
Odos jautrumui sumažinti reikėtų nesiprausti vandentiekio vandeniu, kuris turi daug Mg, Ca jonų, paliekančių odos paviršiuje netirpstančią plėvelę, o tai dirgina odą. Patartina veidą prausti ne muilu, o hipoalerginiu toniku be spirito (jei oda riebi, tonike turi būti ne daugiau nei 30 proc. spirito). Esant jautriai odai, reikia atsisakyti soliariumų, nenaudoti kosmetikos su biologiškai veikliomis vaisių bei alfa hidroksilinėmis (AHA) rūgštimis. Naudoti tik hipoalerginį kremą (non-allergenic). Jautrios odos priežiūrai netinka kremai, kuriuose yra gyvulinės kilmės riebalų, vazelino arba mineralizuoto aliejaus.
Svarbu vartoti maisto papildų, turinčių agurklės, raktažolės, juodųjų serbentų sėklų aliejaus, žuvų taukų, omega 3, omega 6 riebalų rūgščių.
Reikėtų atsisakyti gyvulinės kilmės riebalų, ypač kiaulienos; reguliariai valgyti daržoves, vaisius, jūros gėrybes.
Svarbu vengti streso, pakankamai ilsėtis, išmokti relaksacijos metodikų.
N. Jasaitienė:
Nereikia odos priežiūra rūpintis perdėtai. Serumas su vaisių rūgštimis ryte, spirituotas tonikas, ypač aktyvus kremas su retinoliu nakčiai... tokios odos priežiūros pasekmė – sudirginta jautri oda.
Statistikos duomenimis, europietė vienu metu vidutiniškai naudoja 15–20 kosmetikos priemonių. Jų sudedamosios dalys geriausiu atveju neutralizuoja viena kitos aktyvumą, blogiausiu – sukelia stiprią odos alergiją, tad verčiau nepiktnaudžiauti kosmetikos gausa.
Šaltojo sezono metu nepatartina daryti agresyvių procedūrų: paviršinių cheminių pilingų, naudoti šveičiamųjų priemonių su stambiomis dalelėmis, kurios gali stipriai žaloti odos epidermį.
Jautriai odai nenaudoti priemonių, turinčių agresyvių tirpiklių, tokių kaip acetonas; kremų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 15 proc. koncentracijos glikolio rūgšties ar 10–17 proc. askorbo rūgšties. Rudenį taip pat reikėtų atsisakyti traumuojančių procedūrų, stimuliuojančių odos regeneraciją – dermobrazijų, lazerinio šlifavimo, stimuliatorių, balinamųjų procedūrų.
A. Urbutienė:
Kokybiška kosmetika yra kuriama remiantis moksliniais tyrimais, laikantis aukščiausių kokybės standartų, saugumo reikalavimų ir naujausių gamybos technologijų. Klinikiniai tyrimai yra atliekami stebint aukščiausios kategorijos dermatologams. Pažangios kokybiškos kosmetikos procese stengiamasi kuo mažiau naudoti konservantų, dažomųjų medžiagų, kvapų. Lietuvoje kosmetikos gaminiai yra registruojami Visuomenės sveikatos centre, kur yra patikrinama, ar produktų sudėtyje nėra draudžiamųjų medžiagų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Mano oda probleminė (lengvai susidaro spuogai, yra inkštirų, bet linkusi išsausėti). Tai rytais darau tokį kokteiliuką - tepu ”Smilgos” drėkinamąją želė riebiai odai, kai ji susigeria tepu iš Eurovaistinės pirktą kremą (neatsimenu pavadinimo), skirtą odą apsaugoti nuo šalčio. Rezultatais labai patenkinta. Pirmas kremas apsaugo odą nuo išsausėjimo ir riebumo, o antrasis nuo šalčio ir vėjo.