Tai nėra mūsų dienų „išradimas“. Dar 700 metų prieš mūsų erą iš avių vilnos išgaudavo riebalines medžiagas, kurias galima vadinti pirmaisiais emolientais.
Emolientai yra riebalinės vietiškai naudojamos medžiagos, kurios drėkina, minkština ir saugo odą bei gleivines nuo išorinių dirgiklių.
Visų emolientų keturios pagrindinės dalys yra tos pačios. Svarbiausia jų – lipidai, arba, paprasčiau sakant, riebalai. Jie gali būti gyvuliniai, augaliniai, mineraliniai ar sintetiniai.
Kitos sudedamosios dalys – tai humektantai (medžiagos, kurios sulaiko drėgmę raginiame sluoksnyje), emulsikliai (medžiagos, kurios palaiko tolygią struktūrą) ir konservantai (medžiagos, kurios turi antibakterinį poveikį ir užtikrina preparato ilgaamžiškumą).
Emolientai slopina pleiskanojimą, niežėjimą, malšina uždegimus, todėl tinka ir sveikai odai prižiūrėti, ir alerginėms bei uždegiminėms odos ligoms gydyti.
Natūraliai viršutiniame raginiame odos sluoksnyje nėra kraujagyslių nei imuninių ląstelių. Jeigu oda sausa, pleiskanoja, į raginį sluoksnį patenka imuninių ląstelių – T limfocitų. Jie gali sukelti uždegimą ir išprovokuoti įvairių odos ligų paūmėjimą, tarp jų ir žvynelinės bei dermatito.
Emolientai reguliuoja odos drėgmę. Odos paviršius yra padengtas plėvele. Natūraliai ji yra rūgštinė (Ph 5,5). Naudojant prausimosi želė, emulsija nuplaunama, ir oda pradeda pleiskanoti. Norint atnaujinti pačių sunaikintą barjerą, ir reikia naudoti emolientus.
Kai nėra apsauginio barjero, odai gresia infekcija. Normaliomis sąlygomis odos paviršiuje gyvena per 20 rūšių mikrobų, kurie prisitaikę prie rūgštinės terpės, neleidžiančios daugintis pelėsiams bei grybeliams. Pašalinus tą apsauginį barjerą, iš karto pradeda daugintis patogeniški (ligas sukeliantys) mikrobai – galima susirgti įvairiomis odos ligomis.
Odą sausina ir aplinkos veiksniai, buitinės cheminės medžiagos, kartais ir gydymas, pvz., chemoterapija, retinoidai. Įtakos turi paveldimumas, natūralus odos senėjimas, labai jautri ir neretai sausa būna ir kūdikių odelė.
Oda labai išsausėja sergant endokrininėmis ligomis (skydliaukės, cukriniu diabetu) ir daugeliu odos ligų – atopiniu dermatitu, limfomomis, ichtiozėmis, depigmentacija.
Visais odos sausumo atvejais pagrindinė jos priežiūros priemonė – emolientai.
Yra kelios dešimtys įgimtų nepagydomų sutrikimų (ichtiozių), kai oda sausa. Ją visą laiką reikia drėkinti emolientais.
Nuolatos naudoti emolientus būtina ir sergant atopiniu dermatitu, žvyneline (psoriaze). Šiais atvejais odos drėgmė išgarinama ypač intensyviai, todėl emolientai būtini odos barjerui atnaujinti. Odą emolientais rekomenduojama tepti ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
Emolientai būtini ir po spindulinės (foto) terapijos, sergant dermatitais ir jų prevencijai.
Reikia nepamiršti, kad kartais patys emolientai gali sukelti nepageidaujamų poveikių – alerginį kontaktinį, iritacinį dermatitą ir kt. Taip atsitinka tuomet, kai žmogus yra jautrus kuriai nors sudedamajai daliai.
Emolientų yra daug ir įvairių. Vieni naujausių ir atitinkančių minėtąsias savybes – pusiau riebus kremas Cutibaza ir riebus kremas Dermobaza.
Cutibaza pagrindą sudaro skystas parafinas, jo sudėtyje yra 0,2 proc. karbamido, palaikančio odos drėgmę, minkštinančio odos keratido sluoksnį, mažinančio niežulį.
Cutibaza rekomenduojamas kasdienei sausos ir labai jautrios odos priežiūrai. Jis užtikrina odos riebinimą, drėkinimą ir veiksmingą apsaugą nuo atmosferos dirgiklių.
Dermobaza – riebus bekvapis kremas, ypač rekomenduojamas alergiškiems žmonėms, kasdienei labai sausos ir labai jautrios odos priežiūrai. Jis puikiai riebina odą, todėl išnyksta sausumo ir tempimo jausmas. Be to, odą drėkina, todėl ji suminkštėja ir veiksmingai saugoma nuo atmosferos dirgiklių.
Dermobaza ir Cutibaza atitinka farmakologinius kokybės standartus, yra patikrinti dermatologiškai.
Emolientus galima vartoti neribotą laiką ir tepti jais didelius odos plotus 2–3 kartus per dieną, paskleidžiant kremą plonu sluoksniu ant švarios odos
Dermobaza ir Cutibaza saugu vartoti nuo gimimo iki senatvės (nėra amžiaus apribojimų).
Galima įsigyti vaistinėse.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę