Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Širdies ir kraujagyslių ligos  » Kas sustabdys sergamumą ligomis „tautos žudikėmis“?

Kas sustabdys sergamumą ligomis „tautos žudikėmis“?

Ar dar ilgai pajėgsime gesinti ligų gaisrus?

 

Nacionalinės sveikatos tarybos duomenimis, Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse.

Visuomenės sveikatos specialistai ir medikai jau ne įspėja, o garsiai manifestuoja: jei nekoreguosime ir iš savo gyvensenos nešalinsime keturių sveikatą labiausiai alinančių veiksnių (rūkymo, netinkamos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo), sergamumas ligomis „tautos žudikėmis“ tik didės.

Sveikatos apsaugos kaina kasmet auga, ligoninėms, poliklinikoms ir reabilitacijos įstaigoms išlaikyti ir vaistams iš valstybės iždo kasmet paprašoma vis daugiau pinigų.

 

Mokslininkai įrodė: to, kas pasiekiama prevencijos priemonėmis, neįmanoma gydomosios medicinos metodais. Fizinis aktyvumas, racionali mityba, palanki psichoemocinė būsena, sveikatą žalojančių veiksnių šalinimas – labai veiksminga ligų profilaktika.

 

Profilaktika veiksmingesnė nei gydymas

 

Kad sveikatos stiprinimui ir ligų profilaktikai neskiriama pakankamo dėmesio, įrodo Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidento gydytojo kardiologo prof. Algimanto Kirkučio pateiktas pavyzdys apie aterosklerozės gydymo taktiką: „Sergant šia liga, sutrinka kraujo tekėjimas kraujagyslėmis. Labiausiai kraujotaka sutrinka širdyje ir smegenyse. Dėl to miršta daugiau nei pusė visų mūsų planetos žmonių. Ligų pasekmėms gydyti sukurtos įvairiausios sudėtingos gydymo vaistais ir chirurginės kraujagyslių „atkimšimo“ metodikos. Taip gelbstimos gyvybės ir pailginamas gyvenimas daugeliui žmonių. Tačiau nepanaikinamos priežastys, kurios sukėlė ligą, ir todėl kraujagyslių pažeidimo procesas nėra visiškai sustabdomas, o apsauga nuo ligos simptomų trumpalaikė. Štai kodėl svarbi sveika (racionali) mityba, fizinis aktyvumas, meditacija, gydymas vaistažolėmis ir kt. Taip ligoms neleidžiama įsibėgėti arba net pavyksta visiškai išgydyti, sugrąžinti gyvenimo kokybę.“

Kas trečias vyras lietuvis ir kas ketvirta moteris rūko. Vidutiniškai vienas gyventojas per metus suvartoja 12 litrų alkoholio. 2007 m. Lietuvoje legaliai parduodamais alkoholiniais gėrimais stipriai apsinuodijo apie 6 tūkst. žmonių. Alkoholis per nepriklausomybės metus tampa tik prieinamesnis: jeigu sovietmečiu už vidutinį atlyginimą buvo galima nusipirkti 23 butelius degtinės arba 280 butelių alaus, tai dabar – 120 degtinės ar 1800 alaus. Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos pirmininkas dr. Aurelijus Veryga pastebi, kad šie produktai Lietuvoje vis labiau atitinka „gero pirkinio“ kriterijus: palanki kaina, aktyvi reklama ir fizinis prieinamumas.

lentelė

Laikotarpis vidut. atlyginimas galima įsigyti alaus butelių / degtinės butelių

Sovietmetis    70 rublių                     280                   /                 23

2012 m.        1800 litų                      1800                  /                 120

(iš dr. A.Verygos pranešimo 2012 m. lapkričio 19 d.)  

              

Ką žino suomiai

 

Suomijoje prieš kelis dešimtmečius vykdytas Šiaurės Karelijos projektas. Tyrėjai įrodė, jog sudominti visuomenę sveikesne gyvensena įmanoma.

Lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio širdies federacijos prezidentas Suomijos visuomenės sveikatos instituto profesorius Peka Puska. „Pasaulyje prieš 50 metų didžiausias mirčių nuo širdies vainikinių kraujagyslių ligų (miokardo infarkto) skaičius buvo Suomijoje, – sakė profesorius. – Vidutinio amžiaus vyrų mirdavo labai daug. Dar blogesnė situacija buvo šalies rytuose, Šiaurės Karelijoje. Tačiau pavyko ne tik sustabdyti neigiamus procesus, bet ir pailginti suomių vidutinę gyvenimo trukmę.“ Kaip tai padaryta?

Medikai ir visuomenės atstovai 1971 m. parašė peticiją šalies institucijoms, prašydami skubios pagalbos mažinant širdies ir kraujagyslių ligų skaičių. Suomijos valdžia, pasitelkusi ekspertus, taip pat iš PSO, ėmėsi Šiaurės Karelijos projekto – Tautos sveikatos gelbėjimo programos. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos imtasi Šiaurės Karelijoje, o vėliau ir visoje Suomijoje. Per 25 metus akivaizdžiai pagerėjo visuomenės sveikata, mirštamumas nuo širdies ligų sumažėjo 85 proc. Vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo 10 metų. Tai labai geri rezultatai, tokių gydytojai, naudodami tik naujausius medikamentus ar operacijas, nepasiektų.


Investicijos

 

Suomiai jau seniai išmoko valgyti patiekalus be druskos, o duoną – netepdami jos margarinu ar sviestu, ėmė valgyti daugiau daržovių. Liesesnį pieną pamėgo dar ir dėl to, kad ūkininkai skatinti ne už riebaus, o už baltymingo pieno ir jo produktų gamybą. Sveiko maisto kriterijus atitinkančių produktų gamintojams valstybė skyrė išmokas.
Prof. P. Puska sakė: „Iš pradžių mes buvome šeši išprotėję entuziastingi daktarai radikalai, labai norėję pasiekti teigiamų rezultatų. Ėjome ir pas pramonininkus, siūlydami gaminti maisto produktus su mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, rengėme sveikos gyvensenos pasekėjų skatinimo projektus. Keitėme socialinę aplinką, darėme įtaką bendruomenėms. Vyko aršus „taukų karas“, kad tų riebalų naudotume mažiau; daug kas laikėsi savo: sveikata – mano asmenins reikalas, kokį noriu, tokį pieną geriu. Mūsų iniciatyvą rėmė Suomijos vyriausybė, priėmė palankius žmonių sveikatai ir verslui įstatymus, taip pat griežtai apribotas alkoholio prieinamumas. Tai galite ir jūs padaryti.“

 

Ką daryti, aišku. Kaip daryti?

 

Sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui Šiaurės Karelijos fenomenas nėra naujiena. Sveikatos apsaugos sistemoje esminė permaina, V.Andriukaičio nuomone, tai veikla nauja kryptimi – nuo gydymo medikamentais sveikatingumo link:  „Profilaktika – tai pagrindas. Savo automobilių techninę būklę kas dveji metai testuojame, vykdome patikrą – nes tokia priimta tvarka. Panašiai turime būti atsakingi ir už savo sveikatos priežiūrą. Susirūpinti, kai jau liga, kai jau avarija, – vėlu. Sveikatos stiprinimas nedaug bendra turi su visuomenės medikalizavimu, sveikai visuomenei ugdyti reikia tam skirtų priemonių, dėmesio asmeninei sveikatai. Japonijoje, kai buvo pastebėta, kad žmonės tapo apkūnesni, skubiai priimta valstybinė programa, ir jau po penkerių metų gauta teigiamų rezultatų.”

 

Kaltinėnų fenomenas

 

Daugiau nei prieš dešimtmetį Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro medikai, vadovaujami dr. Kornelijaus Andrijausko, ėmėsi savo bendruomenės sveikatinimo. Mokydami ir šviesdami įrodė, kokia veiksminga profilaktika, švietimas, sveikatos mokymas.

Iš savo medikų sužinoję, kodėl svarbi optimali kūno masė, kad sveikata labai priklauso nuo žmogaus pastangų, kaltinėniškiai ėmė sveikiau gyventi. Daug padėjo bendruomenės lyderiai. Klebonas Petras Linkevičius kalėdodamas matuodavo parapijiečiams kraujospūdį, iš sakyklos kvietė žmones į paskaitas. Jose iš Kauno ir Klaipėdos atvykę žinomi medikai kvietė koreguoti mitybą: mažiau druskos, mažiau gyvulinės kilmės riebalų ir kt. Atlikti tyrimai parodė, kad stipriai sumažėjo antsvoris, cholesterolis. Keturiems iš penkių sumažėjo arterinis kraujo spaudimas. Gyventojai ypač domėjosi cholesterolio kontrole. Po kelerių metų buvo atlikti kartotiniai tyrimai. Tyrėjai stebėjosi, kad kaltinėniškiai kaip susitarę: nebevalgo lašinių, nenaudoja druskos, mažiau valgo cukraus. Jeigu tyrimo pradžioje hipertenziją (padidėjusį kraujospūdį) pavykdavo koreguoti 2 proc. žmonių, tai po šešerių metų – 24 proc. Tai labai geras rezultatas.

„Ligų profilaktika šeimos gydytojo darbe yra palyginti pigi ir labai veiksminga. Ir šiuo metu tokios veiklos poreikis yra didelis, tačiau vien mūsų entuziazmo negana. Jaudina pastarųjų metų epidemiologiniai kaimo vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimai, „jaunėjanti“ problema padidėjęs kraujospūdis“, – pasakojo centro vyriausiasis gydytojas dr. Kornelijus Andrijauskas.

Gaila, kad entuziazmu grįstais keliais ilgai nevažiuojama. Tokį atkaklų, kaip prieš dešimtmetį, sveikatos žinių Kaltinėnuose šturmą organizuoti nuolat nėra resursų.

Visuomeninės organizacijos ragina įstatymų lygiu įtvirtinti praktiką: iš žalingų medžiagų prekybos (tabako, alkoholio ir kt.) surenkamų mokesčių dalį tiesiogiai skirti šių medžiagų vartojimo sukeltų ligų prevencijai.

 

PSO rekomenduoja ir drąsina veikti

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo:

–          jei žmonės vadovautųsi tinkamos, racionalios mitybos principais,

–          būtų fiziškai aktyvūs,

–          nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų

būtų galima išvengti

–          80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų,

–          90 proc. 2 tipo cukrinio diabeto,

–          30 proc. onkologinių ligų.

**

Laikas veikti

2011-ųjų rudenį Briuselyje įvyko ES šalių aukšto lygio atstovų susitikimas „Laikas veikti“. Sunerimta dėl didėjančio sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Europos Parlamento Širdies grupės vadovė Linda McAvan sakė: „Prognozės rodo, kad iki 2030 m. 80 milijonų europiečių mirs nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai Europos žudikės numeris vienas.“ L.McAvan pabrėžė, kad, vykdant tinkamą šias ligas sukeliančių rizikos veiksnių prevenciją, galima išvengti keturių penktadalių pirmalaikių mirčių, kurių priežastis – minėtos „žudikės“.

**

Pokyčių anatomija

Sergamumas vadinamosiomis civilizacijos ligomis smarkiai mažėja, kai keičiasi žmonių elgsena. Pokyčiams reikia:

– politinės valios,

– moksliškai pagrįstų metodikų,

– lėšų,

– ne vien sveikatos apsaugos sektoriaus, bet ir kitų – aplinkos ir socialinės apsaugos, energetikos ir susisiekimo ir kt. sektorių – koordinuotų pastangų,

– visiško tabako ir alkoholio pramonės interesų atskyrimo nuo politinių interesų.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS