Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Širdies ir kraujagyslių ligos  » Infarkto ir insulto pranašas–aukštas kraujospūdis

Infarkto ir insulto pranašas–aukštas kraujospūdis

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra svarbus insultų, koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys tiek vyrams, tiek moterims Tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, rizika susirgti insultu 3,8 karto, koronarine širdies liga – 2,2 karto ir širdies nepakankamumu – 4 kartais didesnė nei tiems, kurių kraujospūdis normalus. Ką būtina žinoti, kad išvengtume šios ligos, kaip gydytis, kad nepatirtume jos komplikacijų? Šiais klausimais kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės kardiologinės poliklinikos skyriaus vedėja doc. Rima STEPONĖNIENE.
 

Kokios arterinės hipertenzijos priežastys?


Kraujospūdis nėra nekintamas dydis. Jį reguliuoja įvairūs veiksniai. Sveikam žmogui kraujospūdis gali svyruoti natūraliai, jis padidėja fizinės ir nervinės įtampos metu, sumažėja ramybės būsenos, atsipalaidavus, miegant, bet jis greitai normalizuojasi.
„Arterinė hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, t.y. kai, kartotinai matuojant, kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg ir didesnis“, – akcentavo R. Steponėnienė.
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis laikomas 120/80 mmHg.
Arterinė hipertenzija yra sudėtinga daugialypė liga, kuriai prasidėti turi įtakos daug išorinių, vidinių ir paveldimų veiksnių. Docentė priminė juos: tai vyresnis amžius (moterims – daugiau nei 65 m., vyrams – daugiau nei 55 m.); genetinis polinkis; rūkymas; gausus druskos vartojimas; padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hiperlipidemija); nutukimas; fizinio aktyvumo stoka; 2 tipo cukrinis diabetas; gausus alkoholio vartojimas.
 

 

Nepastebimai prasidedanti liga


Arterinė hipertenzija prasideda nepastebimai. Ja sergantys žmonės ilgai jaučiasi visiškai gerai. Kai kuriems ligos pradžia gali pasireikšti galvos skausmais (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimu, spengimu ausyse, skausmais širdies plote, širdies plakimu – pirmiausia fizinės ar emocinės įtampos metu, o vėliau ir ramybėje. Tačiau daugelis net nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs, liga paprastai nustatoma atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą. Dažnai tai nustebina keturiasdešimtmečius ar penkiasdešimtmečius, kurie jaunystėje skųsdavosi per mažu kraujo spaudimu. Todėl, pasak R. Steponėnienės, kiekvienas žmogus, sulaukęs 30 metų, bent kartą per metus turėtų pasitikrinti savo kraujospūdį.
Negydant arterinės hipertenzijos pirmiausiai pažeidžiamos kraujagyslės, dėl to vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausia nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai, vadinami organai taikiniai, tokie kaip inkstai, širdis, akys ar smegenys. Negydoma hipertenzija gali sukelti miokardo infarktą; galvos smegenų insultą; inkstų nepakankamumą; širdies nepakankamumą; regos sutrikimus. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir pradėti sistemingai jį gydyti.
Pastebėjus, kad kraujo spaudimas yra per aukštas, viršija 140/90 mmHg, patartina kreiptis į gydytoją. Būtent jis ir įvertins bendrą kardiovaskulinę riziką, nuo kurios priklauso gydymo strategija. Nustačius, kad ligonis priklauso didelės rizikos grupei, t.y. yra tris ar daugiau rizikos veiksnių, jau yra sirgęs infarktu ar insultu, serga cukriniu diabetu ar turi metabolinį sindromą, jis turi būti labai atidžiai sekamas, jo kraujospūdžio ribos turi būti žemesnės, t. y. 120–130/80 mmHg.
 

Netinkamo gyvenimo būdo pasekmės


Gyvenimo būdo reikšmė šioms ligoms išsivystyti – milžiniška. Pagrindiniai arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai yra rūkymas, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujuje, gausus druskos ir alkoholio vartojimas.
„Pakeitus gyvenimo būdą, galima normalizuoti kraujo spaudimą ir smarkiai sumažinti riziką susirgti infarktu, insultu. Visa bėda, kad, sužinoję apie tokią riziką, žmonės paprastai kuriam laikui susigriebia, bet dažnai gana greitai atsisako sveikesnio gyvenimo būdo, mažumai ji tampa gyvenimo norma“, – pastebėjo pašnekovė.
Žmonės, turintys antsvorio, kenčia nuo hipertenzijos 3–4 kartus dažniau negu normalaus svorio asmenys. „Lietuviams nutukimas yra ypač didelis rizikos veiksnys. Prieš dvejus metus atliktas EUROSPIRE III tyrimas, nagrinėjęs, kaip sekasi kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius išemine liga sergantiems pacientams, parodė, kad net 40,3 proc. jų yra nutukę. Šiuo atžvilgiu Europoje lietuvius lenkia tik vengrai ir vokiečiai. Sumažinus svorį vidutiniškai 5 kg, sistolinis kraujospūdis sumažėja 4,4, o diastolinis – 3,6 mm Hg“, – sakė medikė.
Fizinio aktyvumo stoka yra svarbus mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų prognostinis veiksnys. Todėl pacientams rekomenduojami reguliarūs vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai (po 30–45 min. kasdien). Dažniausiai – ugdantys ištvermę – ėjimas, bėgimas, plaukimas.
Druskos vartojimo sumažinimas iki 4,7–5,8 g per dieną gali sumažinti kraujo spaudimą vidutiniškai 4–6 mm Hg. Per didelis druskos kiekis maiste gali būti atsparios gydymui arterinės hipertenzijos priežastis. Paskutinės rekomendacijos druskos suvartojimo kiekį sumažino iki 3,8 g per dieną, tačiau tai gana sudėtinga įgyvendinti, todėl siektinas kiekis yra mažiau 5g per dieną.
Galingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys yra rūkymas. Mesti rūkyti yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti apsaugoti nuo didelio skaičiaus širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą ir miokardo infarktą. Nustatyta, kad tų asmenų, kurie meta rūkyti iki vidutinio amžiaus, gyvenimo trukmė nesiskiria nuo nerūkiusių asmenų.
Su didele insulto rizika susijęs per didelis alkoholio vartojimas, ypač jeigu geriama keletą dienų iš eilės. Alkoholis sumažina antihipertenzinių vaistų poveikį. Po stiprių išgertuvių gali staiga padidėti kraujo spaudimas. Tokiems pacientams hipertenzija gali pasunkėti savaitės pradžioje, jei jie savaitgalį vartojo alkoholį gėrė. „Visi tyrimai įrodo: mažinus alkoholio vartojimą, sumažėja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas“, – pabrėžė R. Steponėnienė.
 

Vaistai – būtinybė kasdien


Kada ir kokiais vaistais turėtų būti pradėta gydyti, sprendžia gydytojas, įvertinęs kraujospūdžio dydį, rizikos veiksnius, organų taikinių pažeidimus bei gretutines ligas. Vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai. Šiuo metu vartojami efektyvūs, nedidelį šalutinį veikimą turintys vaistai, veikiantys 24 valandas.
„Kadangi arterinė hipertenzija yra sudėtinga, daugialypė liga, dažniausiai ji gydoma vaistų deriniais. Monoterapija arba gydymas vienu vaistu taikomas tik lengvesniais atvejais, kai kraujospūdis nėra aukštas, paciento organai taikiniai nepažeisti ar nėra kitų klinikinę būklę sunkinančių veiksnių“, – sakė R. Steponėnienė.
Pasak jos, gydymas vaistų deriniu daug efektyvesnis. Derinant vaistus, išvengiama didelių jų dozių, sumažėja šalutinių poveikių pavojus. Vaistų derinio parinkimas kiekvienąkart yra individualus. Tačiau šeimos gydytojams sunku įtikinti pacientus vaistus gerti reguliariai kelis kartus per dieną.
„Labai didelė klaida vakare pasimatavus kraujo spaudimą, jei jis normalus, negerti paskirtų vaistų. Tada rytinis kraujo spaudimas, kuris ir taip fiziologiškai padidėja, šokteli dar labiau“, – pastebėjo R.Steponėnienė.
Reikia prisiminti, kad arterinė hipertenzija nepagydoma liga, tik nekintama vaistų koncentracija kraujyje apsaugo nuo kraujospūdžio svyravimų, kurie žalingai veikia kraujagysles ir greičiau pažeidžia kitus organus. Mažinančių arterinį kraujospūdį vaistų reikia vartoti visą laiką, nedaryti pertraukų, nenutraukti gydymo prieš tai nepasitarus su gydytoju. Padidėjęs kraujo spaudimas daug žalingesnis organizmui nei vaistai nuo spaudimo. Taip pat būtina reguliariai matuoti arterinį kraujospūdį ir gerti vaistus net esant normaliam spaudimui!
Tyrimų Lietuvoje rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei 34–64 metų gyventojų diagnozuota arterinė hipertenzija (59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų).
Vyresnio amžiaus žmonėms tie skaičiai dar didesni. Beveik tris ketvirtadalius vyresnio amžiaus žmonių vargina padidintas arterinis kraujospūdis.
2000–2007 metų statistikos duomenimis, daugiausiai žmonių Europoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – apie 53 proc. mirusiųjų.
Iš jų 49 proc. miršta nuo insulto ar infarkto ir net 30 proc. iš jų jaunesni nei 65 metų.
Lietuvoje ši statistika dar liūdnesnė.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS