Manymas, kad pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, pasireiškia dažni bei stiprūs galvos skausmai, kraujavimas iš nosies ir mieguistumas, yra klaidingas. Netgi pacientams, sergantiems sunkia hipertenzija, gali nepasireikšti jokių simptomų.
Manydami, kad jų kraujospūdis normalus, žmonės nebevartoja antihipertenzinių vaistų ir gyvena visiškai nesusimąstydami apie galimas pasekmes, kol galiausiai neatsiranda kraujagyslinių komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, insultas ar širdies bei inkstų nepakankamumas.
Tiems žmonėms, kurių kraujo spaudimas didesnis nei 160/95 mmHg, yra šešeriopai didesnė širdies nepakankamumo išsivystymo rizika nei tiems, kurių spaudimas mažesnis nei 140/90 mmHg.
Pasak gyd. V. Varygin, prasidėjus širdies nepakankamumui, žmogų vargina kojų tinimas, dusulys, sumažėja fizinio krūvio tolerancija. Galiausiai progresuojant ligai dūstama net menkiausio fizinio krūvio metu. Blogiausia, jog žmonėms, kuriems išsivysto arterinės hipertenzijos komplikacijos, padėti jau būna per vėlu, kadangi nuolatinis arterinio kraujospūdžio padidėjimas kasdien žaloja kraujagyslių sieneles, skatina greitesnį aterosklerozinių plokštelių progresavimą, kurios galiausiai, užkimšusios kraujagyslės spindį, sutrikdo organų kraujotaką, pažeidžia inkstus, akis.
Negydant hipertenzija sergančių žmonių, ypač vyresnio amžiaus, išauga miokardo infarkto ir kraujo išsiliejimo į smegenis ar kitų grėsmingų komplikacijų rizika.
Sergantiesiems arterine hipertenzija didėja akių pažeidimo ar net apakimo rizika. Pasak gyd. V. Varygin, regėjimo netekimas gali būti staigus arba po truputį progresuojantis. Bene grėsmingiausios hipertenzijos komplikacijos – neretai mirtimi pasibaigiantis miokardo infarktas ar insultas. Apie 80 proc. hipertenzija sergančių pacientų ištinka išeminis insultas, sukeltas arterinės trombozės ar embolijos iš širdies arba miego arterijų. Žmonės po insulto tampa neįgalūs visam likusiam gyvenimui. Nors daugelis įsitikinę, kad tai išimtinai pagyvenusių žmonių liga, tačiau neretai insultai ištinka net 50 metų nesulaukusius asmenis. Pacientams, sergantiems hipertenzija ir kairiojo skilvelio hipertrofija, yra didesnė širdies aritmijų išsivystymo rizika.
„Tik 5–10 proc. žmonių pavyksta nustatyti arterinės hipertenzijos priežastį“, – sako gyd. V. Varygin. Tokia hipertenzija vadinama antrine, o ją sukelia inkstų, antinksčių bei endokrininės ligos.
Bene dažniausia antrinės hipertenzijos priežastis – inkstų ligos.
Rečiau antrinė hipertenzija išsivysto dėl inkstų arterijos stenozės.
Apie 80 proc. atvejų arterinė hipertenzija diagnozuojama Kušingo sindromu sergantiems pacientams.
Antrinę arterinę hipertenziją reikėtų įtarti, jei staiga padidėjo arterinis kraujo spaudimas arba jis sunkiai kontroliuojamas medikamentais.
Žinant priežastį, antrinė hipertenzija gydoma gana sėkmingai.
Kitiems 90–95 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių ligos priežastis taip ir lieka nežinoma.
Gyd. V. Varygin teigimu, nėra tiksliai žinoma, kodėl kraujo spaudimas didėja pirmine arterine hipertenzija sergantiems žmonėms. Manoma, kad tai vyksta dėl genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių, tokių kaip didesnis druskos suvartojimas, nutukimas, rūkymas, sąveikos.
Bene pagrindinis arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys – didesnis druskos (natrio chlorido) suvartojimas. Tuo tarpu kalis mažina arterinės hipertenizijos atsiradimo riziką. Įrodyta ir kalio suvartojimo reikšmė insulto atsiradimui. Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį, proporcingai sumažėjo insulto rizika. Panaši atvirkštinė korealiacija taip pat nustatyta tarp kalcio ir magnio suvartojimo ir kraujo spaudimo. Nutukę ar antsvorio turintys žmonės bei rūkaliai ir alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės dažniau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio.
Kartais arterinė hipertenzija gali išsivystyti ir dėl vartojamų medikamentų. Kai kurių vaistų, tokių kaip geriamųjų hormoninių kontraceptikų, opiodų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vaistų nuo peršalimo vartojimas gali pasunkinti hipertenzijos eigą.
Pasak gydytojo V. Varygin, arterinė hipertenzija yra viena didžiausių sveikatos problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Išsivysčiusiose šalyse nuo jos sukeltų komplikacijų miršta du kartus daugiau žmonių nei nuo vėžio. Nors Vakarų šalyse pastebima mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo tendencija, tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų besivystančių šalių, mirtingumas sparčiai didėja. Bene pagrindinės to priežastys – netinkamas gyvenimo būdas ir skeptiškas žmonių požiūris į ligą, dėl ko hipertenzija negydoma arba gydoma netinkamai. Nors Lietuvoje vykdoma ne viena širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tačiau jos vis dar neduodama norimo rezultato.
Pasak gydytojo, vien druskos ribojimas, reguliarus sportas ir metimas rūkyti kartais gali būti toks pat efektyvus, kaip viena antihipertenzinio medikamento tabletė. Jau senokai įrodyta, kad, sumažinus arterinį kraujospūdį tik 2 mmHg, mirštamumas nuo išeminės širdies ligos sumažėja 7 proc. ir net 10 proc. sumažėja mirčių nuo smegenų infarkto rizika.
Pasak mediko, kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus turi stengtis išlaikyti mažesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą. Atskiroms pacientų grupėms, tokioms kaip cukriniu diabetu sergantys pacientai, dėl daug didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos optimalus arterinis kraujo spaudimas negali viršyti 130/80 mmHg.
Pasak gyd. V. Varygin, jei nėra rizikos veiksnių, hipertenzijos korekcija pradedama nuo nemedikamentinio gydymo.
Jei toks gydymas neduoda norimų rezultatų, tuomet pradedamas medikamentinis gydymas. Pirmiausia paskiriamos nedideles vaistų dozės. Nesulaukus teigiamo rezultato, dozės palaipsniui didinamos ar pridedami kitų antihipertenzinių medikamentų grupių vaistai. Geriausia yra vaistų deriniai ir vaistai, veikiantys 24 valandas. Gydymo rezultatų reiktų tikėtis po 2–3 savaičių. Svarbu ne tik diagnozuoti bei tinkamai gydyti arterinę hipertenziją, bet ir vengti ligos rizikos veiksnių, koreguoti gyvenimo būdą bei suvokti, kad padidėjusio kraujospūdžio gydymas – visam likusiam gyvenimui.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau