Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Širdies ir kraujagyslių ligos  » Reumatinių ligų gydymo naujienos

Reumatinių ligų gydymo naujienos

Reumatinės ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. JAV jos sudaro 15–20, Anglijoje – apie 16 procentų visų ligų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, reumatinius negalavimus jaučia 25 procentai suaugusių žmonių. Reumatinių ligų svarbą visuomenei formuoja ne tik didelis jų paplitimas, bet ir tai, jog jos lemia didelę dalį neįgalumo populiacijoje. Išsivysčiusiose šalyse reumatinės ligos sukelia daugiau neįgalumo atvejų negu piktybiniai navikai arba širdies ar kraujagyslių ligos. Šiek tiek daugiau negu pusė visų sergančiųjų artritu būna neįgalumo požymių, o reumatoidinis artritas yra labiausiai invalidumą kelianti lėtinė terapinė liga. Kokios didžiausios reumatinių ligų gydymo naujovės Lietuvoje ir pasaulyje, papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, ortopedijos ir traumatologijos bei rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesoriaus Algirdas VENALIS.
 

Pastaraisiais dešimtmečiais, labai progresavus imunologijos mokslui, įdiegus naujas diagnostikos technologijas, labai išsiplėtus antireumatinių vaistų arsenalui, reumatinių ligų prognozė tapo daug geresnė. Iš esmės sumažėjo mirštamumas nuo sisteminių reumatinių ligų. Atsirado galimybė smarkiai sulėtinti sąnarių destrukcijos procesus sergant reumatoidiniu artritu, psoriaziniu artritu, ankiloziniu spondilitu. Atsirado efektyvūs osteoporozės gydymo būdai, dėl kurių galima išvengti osteoporozinių kaulų lūžių.
 

Reumatologijos mokslo „sprogimas“


Reumatologijos mokslas vystėsi netolygiai. Ilgai buvo renkami ir kaupiami duomenys apie reumatinių ligų gydymo metodus. Mokslo „sprogimas“ teoriniu lygiu įvyko prieš 15, praktiniu lygiu – prieš 10 metų, kai reumatologijoje pradėta taikyti biologinė terapija. Biologinė terapija leido reguliuoti žmogaus imuninės sistemos veiklą.
 

Kaip funkcionuoja mūsų imuninė sistema?


Kiekvieno žmogaus imuninės sistemos funkcija panaši į kariuomenės – surasti ir sunaikinti genetiškai svetimą medžiagą, patenkančią į organizmą. Kartais imuninė sistema mūsų organizmo audinius atpažįsta kaip svetimus, ir prasideda „puolimas“ prieš savas ląsteles. Prasideda vadinamasis autoimuninis procesas, kuriame dalyvauja daug skirtingos funkcijos ląstelių. Šios ląstelės savo funkciją tarpusavyje koordinuoja, derina dviem būdais: arba tiesiogiai kontaktuodamos per specialius receptorius, arba siųsdamos viena kitai įvairias „chemines žinutes“, t.y. biologiškai veiklias medžiagas citokinus.


 

Biologinė terapija – tai šiuolaikinio mokslo stebuklas


Biologinė terapija ir yra tokių medžiagų, kurios „perima ir sugauna“ tas „chemines žinutes“ arba užblokuoja tam tikrus citokinus, taikymas. Taip ji sustabdo imuninės sistemos puolimą prieš savus audinius.
Pirmieji biologiniai preparatai buvo nukreipti prieš labai svarbų tumoro nekrozės faktorių (TNF). Šiuo metu reumatologijoje biologinės terapijos vaistų daugėja geometrine progresija. Kuriamos medžiagos veikia citokinus TNF alfa, interleukiną 1 (IL-1), IL-6 ir kitus prouždegiminius leukinus. Biologiniai vaistai taip pat veikia kai kurias ląsteles, ypač B limfocitus, kurie yra pagrindinis antikūnų, kovojančių su svetima genetine informacija, „fabrikas“.
„Man per 30 savo darbo metų nėra tekę matyti tokio beveik stebuklo, nepaprasto progreso, kokį atnešė biologinė terapija. Žinoma, kaip ir kiekvienas gydymo metodas, biologinė terapija yra susijusi su tam tikrais šalutiniais poveikiais, kai kurių komplikacijų atsiradimu. Mūsų patirtis nėra didelė, ir mes ne viską žinome apie šių vaistų sukeliamą nepageidaujamąjį poveikį“, – sako profesorius.
Biologinė terapija yra rezervinė reumatinių ligų gydymo priemonė, jos taikymas reikalauja gydytojo patirties gydant ir vertinant gydymo efektyvumą. Ligoniai, gydomi biologine terapija, nuolat turi būti stebimi, vertinant ne tik gydymo efektyvumą, bet ir galimus nepageidaujamus poveikius. Rekomenduojama gydymo trukmė kol kas nėra tiksliai nustatyta.
Infliksimabas gydymo tikslu vartojamas nuo 1998 metų, kiti preparatai klinikinėje praktikoje pradėti vartoti vėliau. Manoma, kad ligos remisijos, rentgenu nustatomų anatomijos pakitimų sustabdymo ir neįgalumo prevencijos tikimybė daug didesnė, jei kuo anksčiau liga pradedama gydyti biologine terapija. Skiriant šiuos vaistinius preparatus, būtina atsižvelgti į nuolat atnaujinamą informaciją, pateikiamą atitinkamų vaistinių preparatų rinkodaros pažymėjimų prieduose.
Šiuo metu Lietuvoje vartojami keturi biologinės terapijos vaistai.
 

Kokių dar naujovių pasiekta reumatologijos srityje?


Šiuolaikinėje reumatologijoje didelių pasiekimų yra gydant sisteminę sklerozę. Šios ligos patogenezėje vyrauja ne uždegiminis, bet fibrozinis (jungiamojo audinio išbujojimas) pažeidimas daugelyje organų sistemų. Ypač pavojingas plaučių peraugimas jungiamuoju audiniu, sukeliantis vadinamąją plautinę hipertenziją, kuri anksčiau daugeliui ligonių baigdavosi mirtimi. Dabar atsirado preparatų, kurie leidžia pratęsti žmogaus gyvenimą daugeliui metų. Artimiausiu metu klinikinėje praktikoje bus vartojami vaistai, kurie galės stabdyti fibrozinį procesą kad ir kur jis vyktų.
 

Kamieninių ląstelių terapija teikia vilčių


Labai sunkios ir sudėtingos reumatinės ligos atveju pradedama taikyti kamieninių ląstelių terapija (KLT). Naudojamos dviejų rūšių ląstelės: hemopoetinės (kaulų čiulpų) suaugusiojo žmogaus ląstelės ir mezenchiminės. KLT taikoma tik kai kiti reumatinių ligų gydymo metodai, tarp jų ir biologinė terapija, neefektyvūs. Mezenchiminės kamieninės ląstelės gali būti pritaikomos kremzlės atsinaujinimo procese.
„Matau dideles perspektyvas taikant kamienines ląsteles reumatologijos srityje. Mezenchiminės, t.y. suaugusiojo žmogaus neembrioninės kamieninės ląstelės, teikia daug vilčių. Jau dabar mokslinėse laboratorijose yra užauginamas kremzlinis audinys, kaulas. Ir svarbiausia, kad jie yra genetiškai identiški žmogaus organizmui. Yra vilties, kad per keletą artimiausių metų šie audiniai galės būti persodinami į ligonio organizmą. Kamienines ląsteles atitinkamai transformavus, galima pritaikyti ir autoimuniniams procesams blokuoti. Tai gali būti nemenkas ginklas kovojant su reumatinėmis ligomis“, – teigia profesorius.
 

Kokia liga yra fibromialgija?


Fibromialgija yra kitokio pobūdžio liga nei sunkiosios, sudėtingos reumatinės ligos, tokios kaip, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas. Fibromialgija – tai jaunų, emocionalių, meniškos prigimties moterų bėda, kai labai sumažėja skausminio jutimo slenkstis, ir šios moterys jaučia skausmus beveik visame kūne. Fibromialgija – labai paplitusi liga, manoma, kad iki 2 procentų moterų būna ryškių šios ligos požymių. Tai – išplitę raumenų skausmai, blogas miegas, virškinimo sutrikimai ir lėtinis nuovargis. „Iki šiol mes buvome bejėgiai kovoti su šia problema ir galėjome skirti tik simptominį gydymą. Dabar gi atsirado galimybė paveikti pačią ligos esmę. Aš tikiuosi, kad artimiausiais metais Lietuvą pasieks nauja vaistų grupė, skirta būtent fibromialgijai gydyti“, – sako profesorius.
 

Genų terapijos perspektyvos


Biomedicininiai pastarųjų dešimtmečių tyrimai sustiprino mūsų žinias apie patologinį procesą, kremzlės ir kaulo destrukciją. Patogenetinių faktorių, tokių kaip citokinai ir kiti identifikavimas leido pradėti chemiškai, biologiškai ir genetiškai sukonstruotų jų antagonistų paiešką. Gydymas genų terapija galėtų išspręsti biologinės terapijos trūkumus. Kai kurie biologiniai preparatai, pvz., citokinai, turi labai trumpą gyvavimo pusperiodį gyvame organizme, ir tam, kad būtų pasiektas terapinis atsakas, sistemiškai šie vaistai turėtų būti skiriami toksinėmis dozėmis. Genų terapija galėtų panaikinti šiuos apribojimus. Juos galima pristatyti tiesiai į pažeistą sritį. Tuomet šioje vietoje išsiskiria tirpūs mediatoriai, kurie čia pat ir suvartojami, todėl šalutinis poveikis sumažėja. Tai galėtų būti saugus, efektyvus ir nebrangus artrito gydymo būdas, kaip jau yra įrodyta daugelyje tyrimų, atliktų su gyvūnais.
 

Reumatinės ligos Europoje


· Daugiau negu 100 mln. europiečių serga bent viena reumatine liga.
· Reumatinės ligos užima 1-ą arba 2-ą vietą pagal sukeltą ilgalaikį neįgalumą.
· 20–30 proc. pacientų, kurie kreipiasi į BPG, būna reumatinių negalavimų.
· 25 proc. visų išlaidų, kurias sukelia ligos, tenka reumatinėms ligoms.
· 3 proc. BNP prarandama dėl reumatinių ligų (tiesioginės ir netiesioginės išlaidos).

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS