){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Noriu truputį ištiesinti dantukus. Tik įdomu, kiek maždaug laiko juos reikia nešioti. O gal apskritai juos nešioja tik paaugliai, tad aš labai keistai atrodysiu? Tokie klausimai gali kilti daugeliui susiruošusiųjų išsitiesinti dantukus. Kiti bijo, kad skaudės, dar kiti nėra tikri dėl jų veiksmingumo. Todėl šį kartą pasistengsime atsakyti į dažniausiai rūpimus klausimus apie breketus, o tai padės padaryti Kauno kolegijos Burnos ir dantų priežiūros katedros gyd. ortodontė Aušra Kepenė.
Taigi pirmiausia – kas yra tie breketai ir kokia jų paskirtis? Į ką atkreipiamas dėmesys juos pritaikant?
Breketai – tai nenuimami ortodontiniai aparatai, skirti dantims tiesinti, sąkandžio anomalijoms (atviram, giliam, kryžminiam ir kt. sąkandžiui) gydyti.
Gydymo būdas parenkamas pagal specifinę dantų, sąkandžio, žandikaulių būklę, taip pat paciento individualias savybes ir pageidavimus.
O kiek laiko juos reikia nešioti? Kaip dažnai paveržti ar dar dėl kokių priežasčių lankytis pas ortodontą?
Gydymas breketais vidutiniškai trunka iki dvejų metų. Tai priklauso nuo pradinės būklės sudėtingumo, nešiojimo ir lankymosi pas ortodontą (pailginti gali paskiriamo režimo nesilaikymas ar praleisti vizitai).
Suklijavus breketus, vizitai skiriami kas 4–8 savaites. Jų metu atliekama breketų korekcija ir aktyvacija.
Ar neskauda, jei žandikaulis nešiojant breketus keičiasi?
Suklijavus breketus, po kelių valandų dantys tampa jautrūs kandant, kramtant, atsiranda tempimo, spaudimo jausmas. Dantų jautrumas trunka nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių. Tuo metu skausmui malšinti rekomenduojama pavartoti nesteroidinių preparatų nuo uždegimo, pvz., paracetamolio, ibuprofeno ir kt.
Prašyčiau plačiau papasakoti apie breketų rūšis ir kuo jie tarp savęs skiriasi, gal yra kurie geriausi?
Vis dar populiariausi ir dažniausiai naudojami yra metaliniai breketai. Tačiau per ilgą laiką jie gerokai patobulėjo. Jie yra patvarūs ir nelūžta. Metaliniai breketai – tai aukštos kokybės nerūdijančio plieno su titano priemaišomis lydiniai, tvirtinami prie dantų paviršiaus. Tarp jų įveriama metalinė vielutė.
Beligatūriniai metaliniai breketai – tai tie patys metaliniai breketai, tik jie turi specialią spynelę, kurios dėka prilaikoma vielutė (nereikia elastinių ar metalinių ligatūrų).
Jei yra alergija nikeliui, kuris įeina į metalinių breketų sudėtį, parenkami dabar jau gaminami titaniniai ar net auksiniai breketai.
Daugelis nenori nešioti breketų, kad „negadintų vaizdo“ šypsantis. Ką būtų galima jiems patarti?
Vis daugiau pacientų pageidauja estetinių breketų. Dabar jau yra keraminių, safyrinių, net liežuvinių breketų. Šie breketai mažiau pastebimi, todėl itin populiarūs.
Keraminiai breketai – tai iš keramikos pagaminti breketai, atliekantys tas pačias funkcijas, bet turintys geresnį estetinį vaizdą.
Safyriniai breketai pagaminti iš monokristalinio dirbtinio safyro. Jie skaidrūs, itin užapvalintais kampais. Tiek keraminiai, tiek safyriniai breketai nėra itin patvarūs.
Liežuviniai breketai apskritai klijuojami iš vidinės dantų pusės.
Na, liežuviniai turbūt mažiausiai pastebimi. Ar jie turi kokių nors trūkumų, palyginti, pavyzdžiui, su įprastais metaliniais?
Liežuviniai breketai klijuojami iš vidinės dantų pusės ir kalbant arba šypsantis jų nesimato. Tačiau jie turi savų trūkumų:
šie breketai dirgina liežuvio gleivinę, kuri jautresnė nei skruostų ar lūpų (juos įprastai dirgina išoriniai breketai);
tinka ne visiems klinikiniams atvejams;
sudėtingiau kokybiškai išvalyti dantis;
brangesni už metalinius, keraminius ir safyrinius.
Kokios apskritai komplikacijos gali įvykti nešiojant breketus?
Pirmiausia tai dantų apnašų kaupimasis ant dantų ir breketų tinkamai jų neprižiūrint. Dėl to vystosi dantų ėduonies ir periodonto pažeidimai. Dažnai girdime, kad breketai gadina dantis. Tačiau dažnai ir gerai valant ir prižiūrint dantis bei breketus, taip neatsitinka.
Yra žmonių, kuriems gali kilti alergija nikeliui (esančiam metaliniuose breketuose) ir lateksui (esančiam elastinės gumose, grandelėse ir pan.). Tiesiog reikėtų perspėti ortodontą, kad jis galėtų parinkti breketus be nikelio ir priemones, į kurias lateksas neįeina.
Dar viena galima komplikacija – dėl breketų nešiojimo burnoje gali atsirasti žaizdelių. Reikėtų naudoti skalavimo skysčius, dantų vašką, dantų silikoną ir patepti jas gijimą skatinančiais tepalais.
Kita komplikacija – dantų šaknų tirpimas. Nešiojant breketus, vyksta didesnio ar mažesnio laipsnio šaknų tirpimas. Be to, dantims judant, tarp breketų esančios vielos galas gali pradėti durti į skruostą. Tokiu atveju reikėtų užsidėti dantų vaško ir kuo greičiau kreiptis į ortodontą.
Nešiojant breketus negalima valgyti kietų produktų: kepintos duonos, karamelinių saldainių, irisinių saldainių, riešutų, kramtomosios gumos. Negalima kąsti obuolio, morkos (juos galima valgyti tik susipjausčius). Nulūžus breketui, kuo skubiau reikia kreiptis į ortodontą.
Turbūt nešiojant breketus dantų priežiūra ypač svarbi. Kuo ji ypatinga?
Nešiojant breketus, burnos ertmės higiena vaidina didžiulį vaidmenį. Patartina valyti ryte ir vakare su įprastais ar ortodotiniais šepetėliais ir pastomis. Šepetėlis turi būti minkštas, užapvalintais šereliais. Dantis šepetėliu reikia valytis 2–3 minutes. Pirmiausia horizontaliais judesiais išvalomos sritys aplink breketus, tuomet valomi dantų skruostiniai kramtomieji ir vidiniai paviršiai. Prieanginiai paviršiai gali būti valomi šluojamaisiais, sukamaisiais judesiais. Kramtomieji paviršiai – horizontaliais ir sukamaisiais, gomuriniai ir liežuviniai – šluojamaisiais judesiais. Labai svarbu nuvalyti apnašas, susikaupusias netoli dantenų krašto. Jei nėra sąlygų išsivalyti dantų, reikėtų po valgio burną skalauti vandeniu.
Vien dantų šepetėliu gerai nuvalyti apnašų nepavyksta, dėl to reikėtų įsigyti tarpdančių šepetėlius, dantų siūlą. Jais valome sritis tarp breketo ir danties paviršiaus bei tarpdančius. Galima naudoti ir specialius dantų irigatorius. Po kiekvieno valgio patariame išsiskalauti dantų skalavimo skysčiais.
Esant reikalui, patartina kas 6 mėnesius atlikti profesionaliąją burnos ertmės higieną.
Kurie breketai vis dėlto reikalauja mažiausiai priežiūros, kurie – daugiausiai?
Daugiausiai priežiūros reikalauja liežuviniai breketai, nes jie turi didelį padą, kuris tvirtinasi prie vidinės danties pusės ir užima beveik visą danties plotį (išorinių breketų jis labai mažas). Prie pado lengviau tvirtinasi dantų apnašos, jos sunkiai pasišalina net ir valant.
Dažnai žmonės mano, kad susigrūdę ar išsiklaipę dantys – tik estetinė problema. Ar taip yra, jei ne, kas dar atsitinka?
Dažniausiai tai nėra tik estetinė, bet ir funkcinė problema. Sukandama tik tam tikromis dantų grupėmis, netinkamai atkandamas ar sukramtomas maistas, vystosi dantų ėduonis, periodonto pažeidimas, dantys nusidėvi.
Tačiau nemažai manančiųjų, kad breketais galima dantis tiesinti tik paaugliams. Ar yra amžiaus riba?
Ne, breketais gydomi nuo 8 iki 80 metų pacientai. Taigi pagerinti dantų būklę niekada nėra vėlu.
jeigu netenkina dantų išvaizda, pavyzdžiui, spalva, forma, tarpai tarp dantų,...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiaunėštumas – ypatingas etapas moters gyvenime. dauguma moterų net...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauSvarstant, kaip išsirinkti gerą odontologą sau ar visai šeimai, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą klausimų...
Skaityti daugiauBurnos ertmės opos arba žaizdelės, kartais dar vadinamos aftomis – gana dažna problema, su kuria tekę susidurti bene kiekvienam. Burnos opos atpažįstamos iš tam tikrų jų požymių – tai apvalios arba ovalios formos burnos gleivinės vientisumo pažeidimai, kurie dažniausiai skausmingi....
Skaityti daugiauBurnos opa iš šalies gali atrodyti visai nereikšminga problema. Tačiau kai ji paliečia Jus pačius, tuomet norisi, kad ji kuo greičiau užgytų. Mat burnos opelės, atsiradusios labiausiai dirginamose vietoje, gali sukelti skausmingumą kalbant, valantis dantis, kramtant ir ryjant maistą....
Skaityti daugiauTikriausiai kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime yra tekę patirti, kaip nemalonu burnoje turėti burnos opelę arba žaizdelę – tuomet sunku ir valytis dantis, ir mėgautis maistu, o kartais net ir kalbėti ar ryti. Ką gali reikšti tokios opelės susiformavimas, kokios opelių priežastys ir kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kuris priverčia ieškoti vienokios ar kitokios pagalbos. Bet koks danties skausmas jau yra signalas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį – net didesnis jautrumas šalčiui, karščiui ar saldesniam maistui rodo, kad burnoje vyksta negeri procesai. Nesunku atkreipti į dėmesį į itin stiprų, plėšiantį, pulsuojantį skausmą – jį tiesiog sunku iškęsti, o vaistai nuo skausmo gali būti ir neveiksmingi. Tačiau pasitaiko labai daug žmonių, kurie ignoruoja lėtinius dantų skausmus, mat jie panašūs į maudimą ar jautrumą ir visai netrukdo gyventi. Vis dėlto daroma didelė klaida – net ir nestiprus danties skausmas vieną naktį gali priversi ieškoti skubios pagalbos, o nesprendžiama problema paprastai niekur nedingsta – ji tik gilėja, tarkime, kariesas pažeidžia vis gilesnius danties sluoksnius ir galiausiai sukelia pulpitą, kuris gali komplikuotis itin skausmingu pūliniu – infekcijos šaltiniu burnoje. ...
Skaityti daugiauteigiama, jog burnos opų bent kartą gyvenime yra turėję 20–50 proc....
Skaityti daugiaukiekvienas iš mūsų kartais susiduria su burnos ertmės opomis. tai apvalūs,...
Skaityti daugiauPasitikėjimas savimi yra neatsiejamas nuo tvarkingos išvaizdos ir geros savijautos. Vis girdime: sveikata – brangiausias turtas, tačiau ar tikrai jai skiriame pakankamai dėmesio? Šypsena – vienas pagrindinių sėkmės indikatorių. Bet ar tik nėra taip, kad vengiate šypsotis, nes burnoje – tikrų tikriausia sumaištis?...
Skaityti daugiauŠiuolaikinė odontologija sparčiai žengia į priekį. Lietuva gali pasigirti jaunais, profesionaliais dantų gydymo ir atkūrimo specialistais. Savo praktikoje jie taiko pažangius dantų implantavimo metodus, kurių atsiradimas odontologijos praktikoje iš esmės pakeitė dantų atkūrimo procesą. Apie tai kalbėjomės su Vilniaus odontologais: klinikos „Dantų harmonija” vadovu Mariumi Bučinsku ir klinikos „Privati praktika” vadovu Jevgenij Travkin. ...
Skaityti daugiauPrieš kelias dienas Lietuvoje buvo minima Medicinos darbuotojų diena . Šiais metais ši profesinė šventė beveik sutapo su Šv. Velykomis. Todėl dauguma svečiose šalyse gyvenančių, šventėms į gimtąją žemę sugrįžusių, lietuvių pasinaudojo proga aplankyti jų sveikata besirūpinančius medikus, norėdami padėkoti jiems už profesionalumą bei suteiktą naują gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauNeseniai atlikto tyrimo rezultatai privertė mokslininkus padaryti išvadą, kad moterims savo burnos būkle reikia rūpintis labiau nei vyrams. Hormonų pokyčiai, vykstantys įvairiais moters gyvenimo periodais, gali būti įvairių burnos problemų priežastis. Mokslininkai tvirtina, kad, pasikeitus hormonų balansui, gali padaugėti bakterijų dauginimasis burnoje, jų gali patekti ir į kraują. Ką šiais įvairiais laikotarpiais pataria odontologai, kada burnos higiena turi būti ypač kruopšti, ką ir kada geriau daryti, klausiame odontologės Astos Visokinskienės....
Skaityti daugiauDantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kurį bent kartą patiria kiekvienas žmogus. Nesvarbu, ar jūs mokyklinukas, ar jau pensininkas – dantų skausmas nesirenka. Senovėje, kai dar nebuvo profesionalių odontologų, žmonės prisigalvodavo įvairiausių priemonių ir būdų skausmui malšinti. Naudodavo įvairias žoleles, kreipdavosi į burtininkus, užkalbėtojus, o nebegalėdami kentėti, ištraukti dantis kreipdavosi į kaimo kalvius ar barzdaskučius. Tad tie, kurie bijo odontologų šiandien, turėtų tik pasidžiaugti mokslo pažanga. Be to, patobulėjus ne tik gydymo metodams, bet ir profilaktikos bei burnos higienos priemonėms, veriančio skausmo išvengti galima. Apie tai kalbamės su odontologijos klinikos „Neodenta“ gydytoju odontologu Dariumi Kunčiumi. ...
Skaityti daugiauDaugelis dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenka dantų – vieniems tai gali būti traumos pasekmė, kitiems taip atsitinka dėl dantų ligų. Ypač nemalonu, jei dantis priekinis. Visais tokiais atvejais gali padėti dantų protezavimas. O būdų yra ne vienas, ir galima išsirinkti tinkamiausią. Iškritęs krūminis dantis, atrodytų, grožiui nekenkia, tačiau, kaip pastebi UAB „Odenta 32“ gydytoja-odontologė Eglė Šiliauskienė, protezuoti dantis reikia, net jei tai negadina estetinio vaizdo. ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, dantų ir burnos ligomis serga didžioji dalis Lietuvos gyventojų. O vienas svarbiausių prevencijos veiksnių, kaip sako odontologė Asta Visokinskienė, yra burnos higiena. Su odontologe kalbame apie tai, kokia burnos higiena yra tinkama ir kodėl ji tokia svarbi....
Skaityti daugiauRūpinantis burnos higiena, dažniausiai dėmesys kreipiamas tik į dantis. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir dantenų. Tinkamai jų neprižiūrint, gali išsivystyti gingivitas. Apie šią periodonto ligą konsultuoja odontologijos klinikos „Neodenta“ periodontologė Ramunė Jašinskienė....
Skaityti daugiauĮ odontologą kreipiamės dažniausiai tik tada, kai pradeda skaudėti dantį, iškrenta plomba ar nulūžta dantis. Dažniausiai aplink dantį esančių audinių ligos prasideda be ryškių simptomų, tačiau laiku nepagydomas uždegimas plinta ir apima siauras dantenų kišenes, esančias prie dantų kaklelio. Jei uždegimas apima ir danties emalį bei aplink esantį žandikaulio kaulinį audinį, dantis pradeda klibėti. Pacientai užmiršta elementarią burnos ertmės higienos svarbą, kuri šiuo atveju tampa ryškiausia ne tik profilaktikos, bet ir gydymo priemone. Apie periodonto ligų profilaktiką kalbamės su gydytoja odontologe LINA KASPARAITYTE....
Skaityti daugiauGražūs ir sveiki dantys – graži šypsena. Galime laisvai šypsotis, jei esame nevaržomi dantų gedimo problemų ar blogo burnos kvapo. Viena pagrindinių dantų netekimo priežasčių yra periodonto ligos. Kaip apsisaugoti nuo šio sveikatos sutrikimo ir kaip jį gydyti, pataria gydytoja periodontologė Eglė Jagelavičienė. ...
Skaityti daugiauDieną daugelis mūsų gyvename aktyvų gyvenimą. Bėgame, skubame, turime rūpesčių, neatidėliotinų ir nebaigtų darbų. Dažnai emocijos, kurios jaudino dieną, nepalieka mūsų ir naktį. Kartais ryte iš artimųjų galime išgirsti, kad naktį griežėme dantimis, nors patys to nejaučiame, nes prie to esame įpratę, arba tai kartojasi tik psichologiškai sunkiais gyvenimo momentais. Turbūt ne vienas pagalvojote, kodėl taip yra....
Skaityti daugiau
