Kodėl griežiame dantimis?

Dieną daugelis mūsų gyvename aktyvų gyvenimą. Bėgame, skubame, turime rūpesčių, neatidėliotinų ir nebaigtų darbų. Dažnai emocijos, kurios jaudino dieną, nepalieka mūsų ir naktį. Kartais ryte iš artimųjų galime išgirsti, kad naktį griežėme dantimis, nors patys to nejaučiame, nes prie to esame įpratę, arba tai kartojasi tik psichologiškai sunkiais gyvenimo momentais. Turbūt ne vienas pagalvojote, kodėl taip yra.
 

Kas yra bruksizmas?


Normalios funkcijos metu dantys sukandami tik kramtant ir ryjant. Ramybės būklėje tarp dantų išlieka tarpelis, nors lūpos būna sučiauptos.
Bruksizmas – tai beprasmiai kramtomieji judesiai, kuriuos sukelia staigūs kramtomųjų raumenų susitraukimai ir stiprus žandikaulio suspaudimas. Tuo metu dėl viršutinės ir apatinės dantų eilės trynimosi vienai į kitą yra girdimas nemalonus girgždantis garsas, atsirandantis dažniausiai miegant. Ši būklė priskiriama parafunkcijoms (tai – sutrikusi ar iškreipta organo ar organų sistemos funkcija, pvz., rašiklio kramtymas, skruosto čiulpimas ir pan.). Bruksizmas yra nesąmoningas elgesys. Nustatyta, kad žmonių, kuriems yra bruksizmo požymių, dantys per parą kontaktuoja septynis kartus ilgiau nei sveikų asmenų. Naktinis bruksizmas gali būti trumpalaikis, tačiau labai stiprus.

 

Bruksizmo priežastys


Naktį dantukais griežia apie penkiolika procentų vaikų. Dažniausiai tai atsitinka, kai išauga pirmieji dantukai arba kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, t. y. apie penktus septintus gyvenimo metus. Paprastai šie požymiai išnyksta augant. Yra nuomonių, kad dantimis griežiantys vaikai turi kirmelių, tačiau literatūroje tokio patvirtinimo neradau.
Nuo penkių iki dvidešimt procentų žmonių gali būti pavienių, o penkiems procentams – nuolatinių bruksizmo simptomų. Priežastims, dėl kurių gali atsirasti bruksimas, priskiriamas ir netaisyklingas sąkandis, kuris susiformuoja, kai netaisyklingai išdygsta dantys, taip pat esant netaisyklingai dantų formai. Jei žmogaus mityba nevisavertė ar sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas, padeda trūkti labai svarbių vitaminų bei mineralų – magnio, B grupės vitaminų ir kitų. Bruksizmas gali atsirasti sergant endokrininės sistemos ir nervų ligomis, esant smegenų žievės ar kamieno pažeidimams (epilepsijos, navikai).
Be jokios abejonės, labai svarbus vaidmuo tenka psichologiniams veiksniams. Tai įvairūs stresai, nervų įtampa. Žmogaus asmenybės tipas taip pat svarbi priežastis, dėl kurios gali atsirasti dantų griežimas. Tai dažniausiai atsitinka labai jautriems, skrupulingiems žmonėms. Labai judrūs, per dieną gaunantys daug emocijų vaikučiai naktimis taip pat gali griežti dantimis. Dantų griežimas gali būti kaip atsakas į skausmą, pvz., sunkiai sergant ar traumų metu. Bruksizmą gali išprovokuoti netaisyklingos plombos, dantų vainikėliai. Geriant antidepresantus taip pat gali būti dantų griežimo atvejų.
Be naktinio, yra ir dieninis bruksizmas. Žmonėms yra būdinga sukąsti dantis esant psichologinei įtampai. Turbūt esate pastebėję, kad, esant didesniam nerimui ar labai susikaupus, intensyviai dirbant, žmogaus apatinio žandikaulio kampo srityje ir smilkiniuose susitraukinėja kramtomieji raumenys, nors pats žmogus nejaučia, kad yra stipriai sukandęs dantis.
 

Bruksizmo pasekmės


Jei bruksimas tęsiasi ilgesnį laiką, neišvengiama neigiamo poveikio burnos ertmės organų sistemai. Vyksta spartesnis dantų, protezų bei plombų dilimas. Galimi jų įskilimai, lūžiai. Gali padidėti dantų paslankumas, atsirasti skausmų žandikaulio sąnario srityje bei sutrikti žandikaulio judesiai, taip pat kramtomųjų raumenų spazmų ir skausmų, ypač jų prisitvirtinimo vietose. Kai dantys sukandami nevalingai dažnai sukandama ir skruostų gleivinė, kuri gali būti traumuojama arba gali aiškiai matytis įkandimo žymės. Įspaudai skruostų ir liežuvio gleivinėse atsiranda todėl, kad, ilgai laikant dantis sukąstus, sumažėja vietos burnos ertmėje. Skruostai, o ypač liežuvis, stipriai prisispaudžia prie dantų bei tarpdančiuose.
 

Bruksizmą reikia gydyti


Pajutę bruksizmo požymius, kreipkitės į odontologą. Gydytojas, nustatęs priežastis, sudarys gydymo planą. Gali būti nušlifuojamos per aukštos plombos, koreguojamas sąkandis, skiriama vitaminų terapija, kad sumažėtų mėšlungiškas kramtomųjų raumenų aktyvumas miego metu. Dažnai bruksizmui gydyti gaminamos apsauginės kapos, dedamos ant dantų nakčiai, kad miegant dantys nesiliestų. Kapa įtveria dantis ir tolygiai paskirsto krūvį. Sunkesniais atvejais praverstų psichologo pagalba.
Jei bruksizmas atsiranda nuo kūdikystės, paprastai šešerių septynių metų vaikams jis praeina.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai