){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kiekvienas iš mūsų kartais susiduria su burnos ertmės opomis. Tai apvalūs, skausmingi dariniai, susiformuojantys burnos viduje. Jie trukdo valgyti ir valytis dantis, nes kelia skausmą. Opos centras būna baltas arba pilkšvas. Paprastai ypač smarkus skausmas juntamas valgant aštrų arba sūrų maistą.
12 % žmonių išties nepasisekė – jiems burnos opos kartojasi nuolat. Dažniausiai ši problema atsiranda vaikystėje ar paauglystėje, o sulaukus keturiasdešimties situacija pagerėja. Paprastai vienu metu susidaro nuo vienos iki penkių opų. Burnos aplinka ypač palanki gijimui, todėl opos išnyksta vos per savaitę ar dvi. Po kelių savaičių darinių vėl gali atsirasti.
Kas sukelia burnos ertmės opas?
Dauguma pacientų pastebi, kad opos dažniau susiformuoja jaučiant stresą arba smarkų nuovargį. Nors dažniausiai burnos opų priežastys lieka nežinomos, jas neretai sukelia atsitiktiniai pažeidimai. Pvz., burnos opa gali susidaryti netyčia įsikandus liežuvį arba skuosto gleivinę, suvalgius per karšto maisto, naudojant netinkamas dantų plokšteles. Gleivinę pažeisti gali ir aštrus, nuskilęs dantis.
Vieno iš trijų pacientų atveju polinkis į burnos ertmės opas yra paveldimas. Kitiems žmonėms burnos opos nuolat kartojasi dėl anemijos arba geležies, folatų ar vitamino B12 stokos. Anksčiau manyta, kad burnos opas sukelia ir cinko trūkumas, padidėjęs jautrumas maistui ar bendras psichologinis stresas, bet dabar specialistai nebelinkę šiai hipotezei pritarti. Kai kurios moterys pastebi, kad burnos opų dažniau atsiranda prieš menstruacijas, tad įtakos gali turėti ir hormonai. Kitiems žmonės burnos opų atsiranda metus rūkyti – tai išties erzinantis reiškinys.
Pasikartojančios burnos opos gali būti sveikatos sutrikimų (pvz., pilvo ertmės ligų) ir odos ligų požymis. Nors ši tendencija nėra dažna, nuolat kartojantis burnos opoms reikėtų apsilankyti pas gydytoją.
Bisfosfonatų tabletės (kaulus stiprinantys vaistai) gali išdeginti burnos gleivinę, todėl joms negalima leisti ištirpti burnoje – reikia praryti ir gausiai užgerti vandeniu. Labai retais atvejais pasitaiko vėžinių burnos opų. Vėžinės opos negyja, jos dažniau pasitaiko vyresniems (ypač – ilgus metus rūkantiems ir vartojantiems alkoholį) žmonėms. Jeigu burnos opa neužgyja ilgiau nei 3 savaites, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Sunerimti derėtų net ir tada, kai opa nekelia skausmo – vėžinės opos gali būti neskausmingos.
Ką daryti, kad išvengtumėte burnos ertmės opų?
Kuo gali padėti odontologas?
Odontologai puikiai išmano visų rūšių burnos problemas, todėl gali Jums duoti bendrų patarimų dėl burnos opų. Dar viena priežastis apsilankyti pas odontologą – burnos opas dažnai paskatina traumos, kurias sukelia aštrus dantis, kabės ar netinkama plokštelė.
Kuo gali padėti gydytojas?
Gydytojas gali išrašyti kortikosteroidų tepalo. Tai geriausia priemonė, padėsianti atsikratyti įprastų burnos opų. Tačiau ji neužkerta kelio opų pasikartojimui. Tepalą naudokite iškart pajutę, kad pradėjo formuotis opa. Visų pirma audiniu nuvalykite opos apimtą sritį – tuomet tepalas prilips prie gleivinės.
Nors labiausiai paplitusios paprastos burnos opos, jos gali būti ir sveikatos sutrikimų (pvz., pilvo ertmės ligų) arba odos ligų požymis. Todėl gydytoją reikia informuoti ir apie kitus simptomus, pūsleles ar opas kitose kūno vietose. Šeimos gydytojas gali paimti kraujo mėginį ir patikrinti geležies, folatų bei vitamino B12 kiekį. Jeigu burnos opa neišnyksta ilgiau kaip tris savaites, būtinai apsilankykite pas gydytoją – nuolatinė, negyjanti opa gali būti vėžinė.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, žmonėms, kuriems dažnai atsiranda burnos opų, pravartu vartoti poliežuvines vitamino B12 tabletes – net ir tada, kai vitamino B12 kiekis kraujyje yra normalus. Tyrimo metu 74 % vitaminą B12 vartojusių žmonių visiškai išsigydė opas (tarp vartojusių placebą tokių buvo 32 %). Kad gydymas būtų efektyvus, jį reikia taikyti ne trumpiau kaip 5 mėnesius.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę