Dantų skausmas

Žmonės nuo senų laikų kentė dantų skausmus. Negalėdami kentėti, prisigalvodavo ir išbandydavo įvairiausius skausmo malšinimo būdus. Į skaudamo, pažeisto ėduonies kiaurymę dėdavo skruzdėlių šlapimo ar visą perkąstą skruzdėlę, ant skaudamo danties uždėdavo žvirblio mėšlo, sumaišyto su sacharinu, krapštydavo skaudamą dantį išdžiovinta kurmio letenėle, pagaliau melsdavosi šv.Apolonijai, prašydami sumažinti skausmą. Neretai skausmo išvarginti kreipdavosi į burtininkus, tikėdamiesi, kad šie savo užkalbėjimais pagelbės. Dažnai ištraukti dantis kreipdavosi į kaimo kalvius ar barzdaskučius. Žinoma, žiūrint šių laikų odontologų akimis, daugumą tų dantų buvo galima išsaugoti, tačiau tuomet tai buvo vienintelis būdas atsikratyti varginančios būklės.
 

Kas tas skausmas


Sutikime, bet koks skausmas – varginanti būklė, o jau dantų, kaip žmonės sako, iš viso sunkiai pakenčiamas. Skausmas yra emocinė žmogaus reakcija į dirgiklį. Žmogaus burnos ir žandikaulių sritis yra itin gausiai inervuota, turi gana daug skausmo receptorių ir žemą skausmo jutimo slenkstį. Kaip tik todėl dauguma uždegimo procesų ar traumų sukelia sunkiai pakeliamą, stiprų skausmą.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai