Pirmiausia – kodėl reikia protezuoti? Jei, pavyzdžiui, trūksta tik kokio vieno danties?
Net jei trūksta vieno danties, protezavimas yra reikalingas dėl to, kad žmogus galėtų visavertiškai kramtyti ir valgyti. Jeigu mes neturime vieno ar kelių dantų, kramtant didesnis nei priklauso krūvis tenka likusiems dantims. Be to, laikui bėgant gretimi dantys gali pasvirti nesančio danties link, iš viršaus leidžiasi žemyn (jei trūksta apatinių dantų), kinta sąkandis, kreivinasi. Tai suteikia nemažai diskomforto.
Ar vaikams pieniniai dantys taip pat protezuojami?
Jei yra dantuko defektas, kai kurie gydytojai naudoja laikinus vainikėlius, bet tai nėra ilgalaikis protezavimas, kaip suaugusiajam.
Tai gal verčiau ištraukti, juk dantys vis tiek keisis?
Per anksti ištraukti nėra gerai. Gamta mėgsta eiliškumą, taip yra ir kalbant apie dantis. Jeigu vaikui dantukas turi iškristi apie11-tus metus, tai reikėtų stengtis, kad tuo laikotarpiu jis ir iškristų. O jeigu atsitinka taip, kad išraunami anksčiau nei reikia, augantys nuolatiniai dantukai, turėdami daug erdvės, daug laisvės, pasislenka į vieną ar kitą pusę, o tai neužtikrina taisyklingo dantų dygimo ir taisyklingo sąkandžio. Be to, vaikučiui sunkiau kramtyti dėl ankstyvo dantukų netekimo, tai tikrai nepadeda virškinimui ir sveikam augimui. Taigi jau vien dėl to reikėtų siekti eiliškumo ir stengtis išsaugoti dantį iki tol, kol bus laikas jam iškristi natūraliai.
O ar verta protezuoti, pavyzdžiui, aštuntąjį, vadinamąjį protinį dantį?
Kai kuriais atvejais yra protezuojama. Jei jie dalyvauja skandyje, t.y. jie yra žandikaulio lanke, nėra kaip nors pasvirę į šoną, netraumuoja žando kramtant ar pan., tai kodėl gi jų nesutvarkyti? Be abejo, būklę reikia vertinti individualiai. Kadangi, kaip teigia mokslininkai, evoliucionuojant mūsų žandikaulis mažėja, kartais aštuntieji dantys sunkiai telpa į žandikaulį. Būtent tokiais atvejais tenka juos išrauti, bet jeigu jie išdygę vietoje, netrukdo ir nesuteikia jokio diskomforto, dalyvauja kramtant, tai prireikus yra protezuojami.
Ar yra būklių, kai negalima protezuoti visiškai?
Jeigu defektas giliai po dantenomis, tai tiesiog sudėtinga procedūrą atlikti techniškai gerai, sudėtinga prieiti, negalima užtikrinti laikomumo??? kokybės. Tokiais atvejais neprotezuojama. Nes dėti vainikėlį ant bet kokios šaknies – irgi nėra išeitis.
Kaip ruošiamasi protezavimui?
Rentgeno kontrolė būtina. Jei yra likusios netinkamos šaknys, jos pašalinamos. Tada laukiama apie mėnesį, kol gerai sugyja gleivinė, nes tik taip galima užtikrinti protezo tikslumą. Anksčiau laiko protezuojant, gleivinei nespėjus iki galo sugyti, susiformuoti, gali susidaryti kad ir nedidelis tarpelis, į kurį patekus maisto, bus erzinama gleivinė, tai sukels uždegimą. Neretai reikalingas endodontinis gydymas, jei dantis karieso pažeistas giliau, gydomi kanalai. Taip pat kai kada taikomas ortodontinis gydymas, kad būtų užtikrinamas kokybiškas protezavimas, t.y. jei dantis pasviręs į vieną ar kitą puses ir protezuojant būtų nušlifuoti daugiau nei paprastai, tokiais atvejais mums gelbsti gydytojai ortodontai, jie grąžina dantį į reikiamą padėtį. Jei yra dantenų uždegimai ar kitokios burnos gleivines problemos, mums gelbsti gydytojai periodontologai, tai taip pat užtikrina kokybišką ir ilgaamžį protezavimą.
O kiek danties būtinai turi likti, kad būtų galima nerauti?
Pirmiausia vienareikšmiškai kiek galima reikia gydyti, o būdų yra įvairių, nebūtinai būtina protezuoti vainikėliais ar gaminti tiltus. Galima dantis atkurti stiklo pluoštu – stiklo kaiščiais, stiklo pluošto juostelėmis. Netgi jei danties nėra, stiklo pluoštu galima dantį atkurti. Tai vėlgi priklauso nuo dantų būklės, finansinių galimybių. Jei likusi šaknis pakankamai tvirta, vienareikšmiškai reikia ją panaudoti. Rovimas – paskutinė priemonė. Šaknis, kaip aš sakau, – pakankamai brangus daiktas. Visi žinome implantų kainas, taigi reikia saugoti kiekvieną šaknį, jei ji pakankamai gera, nes būtent ji ir atstoja implantus.
Ar būdas priklauso nuo kliento finansinių galimybių, ar tam tikrus dantis protezuoti galima tik tam tikru būdu?
Manau, kad pasirinkimas yra. Taip, finansinės galimybės daug ką lemia, bet mano minėtas stiklo pluoštas yra pakankamai ekonomiškas, palyginti su implantais. Tai ne vienas ir tas pats, tačiau abiejų tikslas – susigrąžinti visavertį kramtymą. Jeigu nėra danties ir tenka sukti implantą, tai jis kainuoja apie kelis tūkstančius (be abejo, tai priklauso nuo gamintojo, klinikos), o naudojant stiklo pluoštą tai sieks iki tūkstančio. Aišku, tai taip pat priklausys nuo klinikos, kurią pasirinks pacientas. Taigi pasirinkimo galimybių yra: implantas, mano minėtas stiklo pluoštas, protezavimas metalo ar bemetale keramika. Manau, kompetentingas gydytojas tikrai išaiškins visus pliusus ir minusus, o kliento galimybės nulems pasirinkimą.
Kaip reikia prižiūrėti protezuotus dantis
Prižiūrėti reikia taip, kaip ir savus dantis. Pirmiausia juos reikia valyti. Aš labai vertinu šepetėlius su aukso ir sidabro nanodalelėmis smailintais šereliais, kurie leidžia patogiai prieiti prie visų danties paviršių, taip pat ir prie protezuotų, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra. Reikia naudoti tarpdančių siūlus, vaistinėse jų yra įvairiausių – pagal numerius, pagal dydžius, taip pat naudojami specialūs tarpinių dalių šepetėliai, kurie taip pat gaminami įvairiausių formų ir dydžių. Nepamirškime skalavimo skysčių. Beje, veiksmingi ir natūralūs mūsų senolių naudoti metodai – ramunėlių, medetkų tirpalai, kuriuos puikiausiai galima pasigaminti patiems. Taip pat yra liežuvio valiklis, kuris neretai užirstamas. Svarbiausia – tinkamai valyti. Kalbant apie išimamuosius protezus, tai dabar jau yra specialių protezų dėklų su ultravioletiniais spinduliais ir ozono dezinfekcijos technologija, kuriuose laikant nuo protezų paviršiaus sunaikinama iki 99,99 proc. bakterijų ir mikrobų.
Vadinasi, laikus, kai protezus laikydavo stiklinėse, jau galima pamiršti?
Taip, šie dėklai yra saugūs, negadina protezų. Užfiksuojamas 10 min. ciklas ir dezinfekuojama. Be to, yra įvairių ultragarsinių priemonių, net ir šepetėlių. Beje, mano minėti šepetėliai su aukso ir sidabro nanodalelėmis taip pat turi baktericidinį poveikį.
Dažnai tenka girdėti reklamuojant apie protezams skirtą gelį. Koks tai gelis ir kada jo reikia?
Jis skiriamas išimamiems protezams ir užtikrina, kad plokštelė geriau laikytųsi. Kai burna anatomiškai sudėtingesnė, sudėtingesnis laikomumas, ieškome, kas galėtų pagelbėti. Tam ir skirti geliai, jie yra klampūs, ir protezas geriau prisiklijuoja prie gomurio ar prie apatinės žandikaulio dalies. Jų yra kelių rūšių, taigi kiekvienam reikia pabandyti ir išsirinkti tinkamiausią.
Gal dar norėtumėte ką pridurti?
O apskritai svarbiausiai dantis valyti, bet dažniausiai pritingim. Mus mokė, kad dantis reikia valyti 5 minutes, tačiau net retas odontologas tą daro. Jei taisyklių laikytumės, tai ir higienos procedūras rečiau reikėtų atlikti, nes mažiau formuotųsi akmenys, dantys mažiau gestų, tai ir protezuoti rečiau reikėtų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę