Dantų akmenys – tai mineralizuotos, sukietėjusios masės, kurios palaipsniui kaupiasi dantenų vagelėse, ant dantų bei protezų paviršių. Kai iš seilių susidariusios mineralinės medžiagos nusėda ant minkštųjų dantų apnašų, prasideda jų mineralizacijos (kietėjimo) procesas. Taip formuojasi akmenys, mediciniškai vadinami konkrementais. Dažniausiai jie formuojasi ant tų dantų, kurie paprastai nedalyvauja kramtant maistą arba kurie buvo ilgai nevalyti.
Akmenys gali formuotis po dantenomis ar virš jų.
Virš dantenų susidarantys akmenys dengia danties vainiką kaklelio srityje ir yra lengvai matomi. Jie pirmiausiai formuojasi ant apatinių (ypač priekinių) dantų iš liežuvio pusės ir ant viršutinių krūminių dantų iš skruosto pusės.
Podanteniniai akmenys paprastai lokalizuojasi dantenų vagelėse ar kišenėse. Jie yra sunkiai pastebimi, diagnozuojami tik specialiais instrumentais odontologijos kabinete. Juos galima pastebėti padarius rentgeno nuotraukoje.
Reikėtų žinoti, kad susiformavusių dantų akmenų pašalinti paprastu dantų šepetėliu ar dantų krapštuku neįmanoma. Bandant tai atlikti jėga, galima lengvai pažeisti dantenas. Todėl patartina bent kartą per metus, o dar geriau kartą per pusmetį apsilankyti odontologijos kabinete ir atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą. Sergantiesiems periodonto ligomis ar po chirurginių operacijų tai reiktų atlikti kas 3–6 mėnesius.
Jei norime turėti sveikus dantis, dantenas ir nepažeistus periodontito audinius, dantų akmenis šalinti būtina. Kiekvienas savimi besirūpinantis žmogus turėtų žinoti, kad būtent akmenys yra pagrindinė ir dažniausia dantenų uždegimo (gingivito) priežastis. Kuo daugiau burnoje susidaro akmenų, kuo jie rečiau yra šalinami, tuo stipresnis tikėtinas dantenų uždegimas, sukeliantis įvairių itin nemalonių komplikacijų. Pradeda formuotis dantenų kišenės, tirpsta kaulas, dantys tampa paslankūs, netvirti, pradeda klibėti. Po kurio laiko išsivysto dantų liga – periodontitas, kitaip vadinamas parodontoze.
Reikėtų įsidėmėti paprastą tiesą: susiformavę konkrementai dantų tikrai nestiprina. Priešingai, dėl netinkamos dantų, burnos priežiūros sulig kiekviena diena didėja ne tik gingivito uždegimo rizikos laipsnis, bet ir tikimybė netekti dantų. Sutikite, prognozė iš tikrųjų ne itin viliojanti.
Reikėtų porą žodžių tarti ir apie tai, kaip akmenys lemia dantų spalvą. Neretai virš dantų esantys akmenys ir pigmentas, atsirandantis dėl rūkymo, gausaus kavos ar arbatos vartojimo, suteikia dantims tamsiai juodą ar rudą dėmėtą atspalvį, o tarpdančiai gali būti ne tik parudavę, bet net pajuodę. Galima įsivaizduoti, kaip tuomet prastai dantys atrodo estetiškai. O ką jau kalbėti apie tokią „šypseną“! Taigi laiku nepašalinti akmenys gadina ne tik jūsų dantis, bet ir išvaizdą.
Žmonės, kurie rūpinosi savo dantimis, be abejo, šalino dantų akmenis ir prieš kelis dešimtmečius, tačiau šiai procedūrai atlikti nebuvo tinkamos įrangos ir instrumentų. Todėl tuometinis akmenų šalinimas buvo gana skausmingas. Šiais laikais dėl galimų dantų bei burnos ertmės uždegimų apie dantų akmenų šalinimo būtinybę kalbame vis dažniau. Jei jau prieš kokius penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų pacientams dantų gydymo kabinetuose būtų kokybiškai šalinami akmenys, šiandien būtų aukštesnė visuomenės dantų priežiūros kultūra. Jei būtų tinkamai prižiūrimi dantys, dauguma dabartinių vidutiniojo ir vyresniojo amžiaus žmonių nesirgtų periodontitu ir turėtų kur kas sveikesnius dantis.
Norint džiaugtis ir džiuginti kitus gražia sveika šypsena, reikia reguliariai, bent kartą per metus nepamiršti atlikti burnos higienos procedūrą. Profesionali burnos higiena – tai higieninės procedūros, kurių metu pašalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos dantų apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, Taip pat nustatomas individualaus dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi individualios burnos higienos. Reikalui esant, atliekamos gydomųjų preparatų, pavyzdžiui, fluoro, purvo aplikacijos.
Dantų akmenų šalinimas – tai tik dalis visos profesionalios burnos higienos procedūros. Norint kokybiškai atlikti burnos higieną, neužtenka tik mechaniškai pašalinti konkrementus. Taip pat reikia nuo likusių minkštų apnašų nupoliruoti visus dantų paviršius ir oro abrazijos būdu pašalinti pigmentines kavos ar tabako dėmes.
Tai ypač svarbu tiems, kurie dažnai rūko, geria daug juodos kavos.
Kaip jau minėjau, dantų akmenys dažniausiai sukelia dantenų uždegimą – gingivitą. Tuomet dantenos parausta, paburksta, šepetėliu (ypač kietesniu) valant dantis, pradeda kraujuoti. Negydant gingivito, aktyviau ir greičiau vystosi periodontitas, pradeda formuotis dantenų kišenės, iš kurių gali išsiskirti pūliai. Negana to, iš burnos jaučiamas nemalonus kvapas, pradeda klibėti dantys. Jei dantų akmenys nėra šalinami, tuomet galima laiku nepastebėti besiformuojančio ėduonies, ypač tarpdančiuose. Konkrementuose gausu bakterijų, kurios pagreitina dantų karieso formavimosi procesą. Dantys gali tamsėti, tapti jautresni.
dantų akmenų susidarymą visų pirma galima sumažinti laikantis burnos higienos. Reikėtų ryte ir vakare taisyklingai apie 2–3 minutes dantis valyti minkštu šepetėliu, naudoti specialų tarpdančių siūlą, nuo liežuvio bei skruostų gleivinės nuvalyti apnašas.
Akmenų susidarymas labai priklauso ir nuo to, ką valgome. Pavyzdžiui, reikėtų vengti minkšto, lipnaus maisto, neužkandžiauti tarp pusryčių, pietų ir vakarienės (nebent suvalgyti obuolį, sukramtyti morką ar pan.). Taip pat reikėtų kuo rečiau ir saikingiau vartoti saldumynus, saldintus vaisvandenius. Naudingas įprotis – po kiekvieno valgio išskalauti burną šiltu vandeniu arba 10 – 20 min. pakramtyti kramtomąją gumą be cukraus.
Kalbant apie juodą kavą, arbatą, reikėtų žinoti, kad šie gėrimai dažnai skatina pigmentinių apnašų formavimąsi, todėl nenuostabu, kai dantys pasidengia nepatraukliu gelsvu, rusvu ar net tamsiai rudu apnašu.
Susiformavę kieti dantų akmenys šalinami ultragarsiniu skaleriu ir panaudojant specialius rankinius instrumentus. Dėl ultragarsinio skalerio vibracijos akmenys atskyla nuo danties paviršiaus. Sunkiau prieinamiems akmenims pašalinti naudojami rankiniai instrumentai.
Ant dantų susidariusį rudą pigmentą nuo kavos, arbatos, tabako ar vyno yra nesudėtinga pašalinti oro abrazijos būdu arba vadinamuoju Air-Flow būdu. Tai atliekama į danties paviršių purškiant stiprią vandens ir sodos miltelių srovę. Taip pigmentas yra pašalinamas nuo danties paviršiaus.
Burnos higienos procedūra užbaigiama nupoliruojant dantis abrazyvine poliravimo pasta.
Vidutiniškai burnos higienos procedūra užtrunka apie 1 val. Esant sunkesnei burnos būklei, gali prireikti kelių vizitų pas burnos higienistą. Gana dažnai po procedūros rekomenduojama 1–2 sav. naudoti antiseptinį burnos skalavimo skystį ar kitas priemones dantenų uždegimui ar kraujavimui gydyti.
Odontologas ar burnos higienistas turėtų pacientui pateikti rekomendacijas, kaip tinkamai atlikti individualią burnos higieną parenkant optimalias burnos priežiūros priemones.
Pacientai, turintys polinkį į akmenų kaupimąsi, turėtų didesnį dėmesį skirti dantų valymui, tinkamai mitybai ir, svarbiausia, reguliariai lankytis pas burnos higienistą.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę