){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ką gi, pradėkime nuo, kas tai yra tinkama burnos higiena.
Na, labai trumpai – tai valyti dantis. Jeigu nevalai dantų, ne tik genda dantys, bet kyla ir dantenų problemų. Vadinasi, burnos higiena iš esmės yra dantų valymas, tai jau atsiliepia ir dantenoms, ir gleivinei.
Be kokių priemonių neišsiversime?
Privalomos priemonės yra dantų šepetėlis, pasta ir tarpdančių siūlas. Skalavimo skysčiai nėra tokie būtini.
Ar kramtomoji guma negali atstoti dantų šepetėlio ir pastos? Juk tik ir girdim esą kramtykit po valgio, ir dantys bus sveiki.
Dalis tiesos yra. Kramtomoji guma keičia burnos pH – iš rūgštinės ji tampa šarminė. Taigi guma neutralizuoja rūgštis, kurios atsiranda pavalgius. Taigi kaip pagalbinė priemonė ji yra veiksminga, bet tikrai niekada neatstos normalios burnos higienos. Ji tinka tada, kai nėra galimybių ar sąlygų pavalgius išsivalyti dantų.
Kas nutinka esant nepakankamai burnos ertmės higienai?
Per dieną danties paviršius pasidengia, mikroorganizmais, maisto likučiais. Visa tai sudaro danties minkštąsias apnašas. Nevalant ar neatidžiai nuvalius dantis, apnašos kaupiasi tarpdančiuose, dantų vagelėse, ties dantų kraštu, taip vystosi dantų ėduonies ir apydančio audinių ligos.
Dažnai žmonės skundžiasi dantų jautrumu, dantenų kraujavimu, jų paburkimu. Ar tai gali būti dėl netinkamos higienos, ar jau ligų pasekmė?
Ligos plyname lauke neatsiranda. Jeigu tinkama prevencija, jos ir nesivystys. O minėti požymiai jau yra liga – parodontozė. Aišku, negali sakyti esą nevalysi dantų, tai būtinai susirgsi parodontoze. Tačiau netinkama burnos higiena yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Kraujavimas dažniausiai yra dantenų uždegimo pasekmė, o uždegimą sukelia blogai nuvalyti dantys ir susikaupę akmenys. Jeigu minkštos apnašos ilgą laiką nenuvalomos, jos kalcifikuojasi ir sukietėja, tada virsta vadinamaisiais akmenis, kurie dantenas nuolat dirgina. Dantenų uždegimas plinta gilyn, pereina į kaulą, kaulas pradeda tirpti, ir dantys pradeda judėti ir kristi. Tai ir yra vadinamoji parodontozė.
Pasekmės tikrai nemalonios...
Taip. O reikia tik tinkamai prižiūrėti dantis. Aišku, yra ir kitų rizikos veiksnių, kai žmogus serga kitomis ligomis, kurios atsiliepia ir dantų būklei, tačiau tai jau reti atvejai.
O kodėl dantys tampa jautrūs?
Tai minėtų problemų tąsa. Jei atsirado dantenų uždegimas, prasideda kaulo rezorbcija, apsinuogina danties kaklelis, o toje srityje nėra emalio, todėl dantis pasidaro jautrus. Tai gali būti ne vien dėl blogo dantų valymo, bet ir dėl amžinių pakitimų, netaisyklingos dantų padėties dantų lanke. Per ilgą laiką ima vystytis vadinamoji dantenų recesija, tai yra būklė, kai dėl dantenų atsitraukimo palaipsniui apsinuogina danties kaklelis.
Dantų šepetėlį rekomenduojama keisti kas 2-3 mėnesius, kodėl?
Pirmiausia todėl, kad juose prisikaupia bakterijų, t.y. tiesiog tampa nešvarūs. Kitas dalykas – susidėvi šereliai. Dabar yra visokių rūšių šepetėlių – smailėjančiais galais, turintys skirtingo ilgio šerelius, tai tokie šepetėliai ilgainiui nebegali atlikti savo funkcijos.
O šiaip vis dėlto atlieka? Verta tokį šepetėlį įsigyti?
Taip, tikrai atlieka. Aišku, tarpdančių siūlo gal ir neatstoja, bet prieiti prie visų danties linkių tikrai padeda. Pavyzdžiui, yra specialūs šepetėliai su gale pailgintais šereliais aštuntam dančiui valyti. Šiuos dantis paprastai sunku valyti dėl to, kad jie mažesni, kreivi ir pan.
Sakoma, kad tinkamai prižiūrėti dantis reikia išdygus pirmajam dantukui. Kuo yra ypatinga vaikų burnos higiena?
Kadangi vaikų burna maža, dantys maži, tai ir šepetėlio dydis skiriasi. O pirmuosius dantukus šepetėliu netgi nenuvalysi, juos tėveliai turi valyti marlyte. Kalbant apie pastą, tai esmė ta, jog maži vaikai nemoka burnytės išskalauti, išspjauti pastos, jie ją rija. O suaugusiųjų pastose yra daugiau fluoro. Tad jeigu vaikas kiekvieną dieną pastos nuris, gali išsivystyti fluorozė, kai dėl padidėjusio fluoro kiekio pažeidžiami danties audiniai. Vaikų pastos yra jiems pritaikytos, yra netgi pagal amžiaus grupes – nuo 0 iki dvejų metų, nuo dvejų iki šešerių. Kai pieninius dantis pakeičia nuolatiniai, vaikai jau būna pakankami dideli, moka skalauti. Tada galima ir suaugusiųjų pastas naudoti, tik galbūt mažesnį kiekį.
Ar ypatingesnė priežiūra po procedūrų? Pavyzdžiui, po akmenų pašalinimo?
Jeigu tai elementari procedūra, tai nesiskiria niekuo. Jeigu buvo labai daug akmenų ir matosi, kad vyksta uždegimas, arba akmenys valyti ne tik virš dantenų, bet ir po jomis, tada jau gali reikėti ir medikamentinio gydymo. Šiaip jau viskas tas pats – šepetėlis, pasta, tarpdančių siūlas, bet paskalauti jau reikėtų gydomaisiais tirpalais, o ne tais, kurie tik palaiko burnos higieną.
O ar skiriasi vyresnio amžiaus žmonių dantų priežiūra?
Na, skiriasi dėl to, kad ir dantų būklė ypatinga. Jeigu, sakykim, yra tiltai, tai reikėtų panaudoti irigatorius (kai dantys valomi pulsuojančia vandens srove), kurie labai gerai išvalo po tarpine tilto dalimi, kur šepetėliu pasiekti negalima. Jei įstatyti implantai, priežiūra turi būti ypač kruopšti. Tokia vieta jau priskiriama padidėjusios rizikos, ir jeigu tik liks minkštų apnašų, tuoj ims vystytis uždegimas, ir implantas gali net iškristi. Nes, kaip ir ant natūralių dantų, taip ir ant implantų kaupiasi apnašos, todėl vėlgi gali kilti dantenų uždegimas, kuris pasieks kaulą, o implantas juk yra kaule. Vadinamieji periimplantitai yra pakankamai dažni. Ir iš esmės didele dalimi jie atsiranda dėl to, kad burnos higiena nepakankama.
Skamba gana liūdnai...
Bet pirmiausia reiktų pagalvoti, kodėl to implanto prireikė, tai yra kodėl tu danties netekai. Aišku, negalima viskuo kaltinti tik netinkamos burnos higienos, bet tai tikrai labai svarbu. Be abejo, susideda ir kiti veiksniai, tokie kaip mityba, persirgtos ligos. Jeigu žmogus serga diabetu, sutrinka ir burnos kraujotaka, ir kaulas gali imti irti dėl ligos. Tada tiesiog reikia juos dar kruopščiau prižiūrėti. Jei, sakykim, paprastai pakanka dantis valyti ryte vakare, tai jau tokiu atveju reikia valyti kiekvieną kartą pavalgius.
O kaip dėl rūkalių? Kaip jiems prižiūrėti dantis? Ar veiksmingos yra rūkaliams skirtos pastos?
Na, jei kad ir kokia pasta išsivalę nueis parūkyti, tai dantys ir vėl apsineš. Net ir po profesionalios higienos jeigu daug rūkysi, tai greitai dantys vėl apsineš.
Taigi vienintelė priemonė gražių dantų norintiems rūkaliams – mesti rūkyti?
Taip, tikrai pati pirmiausia.
jeigu netenkina dantų išvaizda, pavyzdžiui, spalva, forma, tarpai tarp dantų,...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiaunėštumas – ypatingas etapas moters gyvenime. dauguma moterų net...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauSvarstant, kaip išsirinkti gerą odontologą sau ar visai šeimai, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą klausimų...
Skaityti daugiauBurnos ertmės opos arba žaizdelės, kartais dar vadinamos aftomis – gana dažna problema, su kuria tekę susidurti bene kiekvienam. Burnos opos atpažįstamos iš tam tikrų jų požymių – tai apvalios arba ovalios formos burnos gleivinės vientisumo pažeidimai, kurie dažniausiai skausmingi....
Skaityti daugiauBurnos opa iš šalies gali atrodyti visai nereikšminga problema. Tačiau kai ji paliečia Jus pačius, tuomet norisi, kad ji kuo greičiau užgytų. Mat burnos opelės, atsiradusios labiausiai dirginamose vietoje, gali sukelti skausmingumą kalbant, valantis dantis, kramtant ir ryjant maistą....
Skaityti daugiauTikriausiai kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime yra tekę patirti, kaip nemalonu burnoje turėti burnos opelę arba žaizdelę – tuomet sunku ir valytis dantis, ir mėgautis maistu, o kartais net ir kalbėti ar ryti. Ką gali reikšti tokios opelės susiformavimas, kokios opelių priežastys ir kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kuris priverčia ieškoti vienokios ar kitokios pagalbos. Bet koks danties skausmas jau yra signalas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį – net didesnis jautrumas šalčiui, karščiui ar saldesniam maistui rodo, kad burnoje vyksta negeri procesai. Nesunku atkreipti į dėmesį į itin stiprų, plėšiantį, pulsuojantį skausmą – jį tiesiog sunku iškęsti, o vaistai nuo skausmo gali būti ir neveiksmingi. Tačiau pasitaiko labai daug žmonių, kurie ignoruoja lėtinius dantų skausmus, mat jie panašūs į maudimą ar jautrumą ir visai netrukdo gyventi. Vis dėlto daroma didelė klaida – net ir nestiprus danties skausmas vieną naktį gali priversi ieškoti skubios pagalbos, o nesprendžiama problema paprastai niekur nedingsta – ji tik gilėja, tarkime, kariesas pažeidžia vis gilesnius danties sluoksnius ir galiausiai sukelia pulpitą, kuris gali komplikuotis itin skausmingu pūliniu – infekcijos šaltiniu burnoje. ...
Skaityti daugiauteigiama, jog burnos opų bent kartą gyvenime yra turėję 20–50 proc....
Skaityti daugiaukiekvienas iš mūsų kartais susiduria su burnos ertmės opomis. tai apvalūs,...
Skaityti daugiauPasitikėjimas savimi yra neatsiejamas nuo tvarkingos išvaizdos ir geros savijautos. Vis girdime: sveikata – brangiausias turtas, tačiau ar tikrai jai skiriame pakankamai dėmesio? Šypsena – vienas pagrindinių sėkmės indikatorių. Bet ar tik nėra taip, kad vengiate šypsotis, nes burnoje – tikrų tikriausia sumaištis?...
Skaityti daugiauŠiuolaikinė odontologija sparčiai žengia į priekį. Lietuva gali pasigirti jaunais, profesionaliais dantų gydymo ir atkūrimo specialistais. Savo praktikoje jie taiko pažangius dantų implantavimo metodus, kurių atsiradimas odontologijos praktikoje iš esmės pakeitė dantų atkūrimo procesą. Apie tai kalbėjomės su Vilniaus odontologais: klinikos „Dantų harmonija” vadovu Mariumi Bučinsku ir klinikos „Privati praktika” vadovu Jevgenij Travkin. ...
Skaityti daugiauPrieš kelias dienas Lietuvoje buvo minima Medicinos darbuotojų diena . Šiais metais ši profesinė šventė beveik sutapo su Šv. Velykomis. Todėl dauguma svečiose šalyse gyvenančių, šventėms į gimtąją žemę sugrįžusių, lietuvių pasinaudojo proga aplankyti jų sveikata besirūpinančius medikus, norėdami padėkoti jiems už profesionalumą bei suteiktą naują gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauNeseniai atlikto tyrimo rezultatai privertė mokslininkus padaryti išvadą, kad moterims savo burnos būkle reikia rūpintis labiau nei vyrams. Hormonų pokyčiai, vykstantys įvairiais moters gyvenimo periodais, gali būti įvairių burnos problemų priežastis. Mokslininkai tvirtina, kad, pasikeitus hormonų balansui, gali padaugėti bakterijų dauginimasis burnoje, jų gali patekti ir į kraują. Ką šiais įvairiais laikotarpiais pataria odontologai, kada burnos higiena turi būti ypač kruopšti, ką ir kada geriau daryti, klausiame odontologės Astos Visokinskienės....
Skaityti daugiauDantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kurį bent kartą patiria kiekvienas žmogus. Nesvarbu, ar jūs mokyklinukas, ar jau pensininkas – dantų skausmas nesirenka. Senovėje, kai dar nebuvo profesionalių odontologų, žmonės prisigalvodavo įvairiausių priemonių ir būdų skausmui malšinti. Naudodavo įvairias žoleles, kreipdavosi į burtininkus, užkalbėtojus, o nebegalėdami kentėti, ištraukti dantis kreipdavosi į kaimo kalvius ar barzdaskučius. Tad tie, kurie bijo odontologų šiandien, turėtų tik pasidžiaugti mokslo pažanga. Be to, patobulėjus ne tik gydymo metodams, bet ir profilaktikos bei burnos higienos priemonėms, veriančio skausmo išvengti galima. Apie tai kalbamės su odontologijos klinikos „Neodenta“ gydytoju odontologu Dariumi Kunčiumi. ...
Skaityti daugiauDaugelis dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenka dantų – vieniems tai gali būti traumos pasekmė, kitiems taip atsitinka dėl dantų ligų. Ypač nemalonu, jei dantis priekinis. Visais tokiais atvejais gali padėti dantų protezavimas. O būdų yra ne vienas, ir galima išsirinkti tinkamiausią. Iškritęs krūminis dantis, atrodytų, grožiui nekenkia, tačiau, kaip pastebi UAB „Odenta 32“ gydytoja-odontologė Eglė Šiliauskienė, protezuoti dantis reikia, net jei tai negadina estetinio vaizdo. ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, dantų ir burnos ligomis serga didžioji dalis Lietuvos gyventojų. O vienas svarbiausių prevencijos veiksnių, kaip sako odontologė Asta Visokinskienė, yra burnos higiena. Su odontologe kalbame apie tai, kokia burnos higiena yra tinkama ir kodėl ji tokia svarbi....
Skaityti daugiauRūpinantis burnos higiena, dažniausiai dėmesys kreipiamas tik į dantis. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir dantenų. Tinkamai jų neprižiūrint, gali išsivystyti gingivitas. Apie šią periodonto ligą konsultuoja odontologijos klinikos „Neodenta“ periodontologė Ramunė Jašinskienė....
Skaityti daugiauĮ odontologą kreipiamės dažniausiai tik tada, kai pradeda skaudėti dantį, iškrenta plomba ar nulūžta dantis. Dažniausiai aplink dantį esančių audinių ligos prasideda be ryškių simptomų, tačiau laiku nepagydomas uždegimas plinta ir apima siauras dantenų kišenes, esančias prie dantų kaklelio. Jei uždegimas apima ir danties emalį bei aplink esantį žandikaulio kaulinį audinį, dantis pradeda klibėti. Pacientai užmiršta elementarią burnos ertmės higienos svarbą, kuri šiuo atveju tampa ryškiausia ne tik profilaktikos, bet ir gydymo priemone. Apie periodonto ligų profilaktiką kalbamės su gydytoja odontologe LINA KASPARAITYTE....
Skaityti daugiauGražūs ir sveiki dantys – graži šypsena. Galime laisvai šypsotis, jei esame nevaržomi dantų gedimo problemų ar blogo burnos kvapo. Viena pagrindinių dantų netekimo priežasčių yra periodonto ligos. Kaip apsisaugoti nuo šio sveikatos sutrikimo ir kaip jį gydyti, pataria gydytoja periodontologė Eglė Jagelavičienė. ...
Skaityti daugiauDieną daugelis mūsų gyvename aktyvų gyvenimą. Bėgame, skubame, turime rūpesčių, neatidėliotinų ir nebaigtų darbų. Dažnai emocijos, kurios jaudino dieną, nepalieka mūsų ir naktį. Kartais ryte iš artimųjų galime išgirsti, kad naktį griežėme dantimis, nors patys to nejaučiame, nes prie to esame įpratę, arba tai kartojasi tik psichologiškai sunkiais gyvenimo momentais. Turbūt ne vienas pagalvojote, kodėl taip yra....
Skaityti daugiau
