){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Bet kartais suaugusius žmones ištinka tokia negalia, kai jie netenka gebėjimo kalbėti. Tokia kalbos sutrikimo forma yra vadinama afazija. Skirtingai nei mums atrodo, gebėjimas mąstyti, suvokti aplinką dažniausiai išlieka. Kalbos sutrikimai yra nevienodi, jie skiriasi savo apimtimi, intensyvumu. Skirtumai gali apimti tik tam tikrą kalbos sritį, pavyzdžiui, netenkama gebėjimo skaityti, suprasti aplinkinių kalbą arba tampa sunku pradėti tarti pirmąjį žodį. Ši negalia kartais būna labai lengva, kuri tik šiek tiek vargina, tenka ilgiau pagalvoti prieš ištariant žodį, tačiau ji būna ir tokio sunkumo, kai tampa neįmanomas bet koks kalbinis bendravimas ir lieka tik gestai ar akių kontaktas. Kalba, būdama labai sudėtingas smegenų veiklos produktas, taip pat sudėtingai pasireiškia savo sutrikimų pobūdžiu. Vienais atvejais žmogus gali kalbėti gana gerai, tačiau iš jo kalbos „iškrinta“ veiksmažodžiai, kartais jis nesuvokia perkeltinės prasmės arba jo tariamuose žodžiuose atsiranda daug pašalinių garsų, kurie iškraipo žodžių prasmę. Kalbos sutrikimus sukelia neurologinės galvos smegenų ligos.
Kai pacientas patiria tokių sunkumų, gydytojas jį siunčia pas logopedą. Logopedai, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose, ištiria paciento kalbos būklę, nustato afazijos rūšį ir tuo pagrindu sudaro kalbos atkūrimo programą.
Kas svarbiausia šiame etape? Visų pirma, asmuo, kuris kreipėsi į logopedą, turėtų būti motyvuotas bendram darbui. Kalbos lavinimas yra gana ilgas ir sunkus procesas, kuriam būtinos nuolatinės ir intensyvios pratybos. Jei kalbos sutrikimas labai sunkus, aktyvesnis šio proceso dalyvis bus logopedas, jei kalba sutrikusi tik dalinai – daugiau pastangų bus pareikalauta iš paciento.
Kokias priemones naudoja logopedas kalbos atkūrimo metu? Logopedas privalo aiškiai kalbėti, turi turėti daug įvairių metodinių priemonių (stalo žaidimų, loto, iliustruotų tekstų), taip pat specialiai paruoštų užduočių, kurios tikslingai veiktų vieną ar kitą sutrikdytos kalbos aspektą. Kiek lengviau šiuo atveju yra logopedams, kurie dirba su vaikais. Vaikų kalbai lavinti visada buvo ruošiama daug specialių priemonių. Tačiau suaugusiųjų ir vaikų kalbos atkūrimas skiriasi iš esmės, nes suaugusieji jau mokėjo kalbėti, skaityti ir rašyti. Ir dažnai viena iš šių sričių būna išlikusi, todėl grąžinant kalbą ji tampa atspirties tašku. Pavyzdžiui, jei asmuo mokėjo rašyti ir dabar iš dalies jo rašymas sutriko, tai pastebėsime, kad jis nedaro gramatinių klaidų. Klaidos bus visai kito pobūdžio: praleis raides, keis jas vietomis ar negebės užbaigti rašomų žodžių. Vadinamosios sensorinės afazijos atvejais žmogus gali neskirti, neatpažinti raidžių, tačiau gebėti skaityti rišlų tekstą. Todėl logopedas ir eis tuo keliu toliau, bet ne mokys pažinti po vieną raidę, kaip tai daroma su vaikais.
Yra sukurta unikali kalbos atstatymo metodika, kuri jau 30 metų sėkmingai taikoma JAV Masačiusetso valstijos Viljamo Bemonto ligoninėje (William Beamount Hospital) Kalbos ir kalbėjimo patologijos skyriuje. Šią metodiką paruošė logopedė (speach therapist) Susana Brubeiker (Susan Howell Brubaker) Metodika vadovaujasi daugiamete dirbo su asmenimis, kurie neteko kalbos įgūdžių, patirtimi. Kuo pasireiškia šios metodikos efektyvumas? Kalbinė medžiaga išdėstyta labai sistemingai ir nuosekliai pagal sunkumą. Pratimai yra išradingi, kūrybiški, keliantys nuotaiką. Dėl to, kad pacientui būtų lengviau atlikti užduotis, tekstas išspausdintas didelėmis raidėmis, išryškinant svarbiausias detales. Daug dėmesio skirta parenkant žodyną, jis yra priimtinesnis suaugusiųjų leksikai labiau negu iki šiol naudotos priemonės ir atitinka vidutinį žmonių išsilavinimą. Metodika tinka šalinant tiek sunkų, tiek lengvesnį kalbos sutrikimą, vienintelis reikalavimas – kad būtų išlikę nors minimalūs skaitymo elementai. O tai reiškia, kad jei pacientas negali skaityti garsiai, jis gali dalinai suvokti skaitomą tekstą ir atlikti tam tikras užduotis. Dirbant pagal šią metodiką, pastebėtas daug spartesnis kalbos atkūrimas ir geresni rezultatai.
Šeimos nariai, bendraudami su kalbos sutrikimą turinčiu asmeniu, galėtų prisidėti prie kalbos gerėjimo ir kitais, ne specialiais būdais. Visų pirma parodykite, kad suvokiate jo negalią ir visada siekiate kuo geriau jį suprasti. Atkreipkite dėmesį, kad kalbos sutrikimas tik atskirais atvejais yra lydimas nevisiško aplinkos suvokimo, todėl išlieka mimika, gestai ir intonacija. Tai šiek tiek panašu į būklę žmogaus, atsidūrusio šalyje, kurios kalbos jis nemoka. Svetimšalis mokės pereiti gatvę, galės pirštu parodyti į norimą prekę parduotuvėje, tačiau nesupras, kas parašyta etiketėje. Su žmogumi, kuris neteko kalbos, elkitės pagarbiai ir paslaugiai, kaip su svečiu. Skatinkite užbaigti pradėtą sakinį, kai norite išsiaiškinti jo norus, pvz., „Prašau pasakyti ... aš noriu .... “ , tikėtina, kad sakinys bus užbaigtas žodžiu „gerti“ ar kitu tuo metu tinkamu žodžiu. Pasinaudokite mėgstamo valgio pavadinimu, augintinio vardu ar įprastos veiklos įvardinimu (pvz., įjunk televizorių, einam pasivaikščioti, noriu sriubos) ir raginkite tuos žodžius kartoti.
Kai kada kalbos sutrikimas pasireiškia nevaldomu žodžių srautu, kuriame pasigirsta tik vienas kitas prasmingas skiemuo ar žodžio dalis. Tais atvejais reikia stabdyti kalbantįjį ir prašyti pakartoti savo žodžius. Tikėtina, kad kalbos sraute išgirsite daugiau prasmingos kalbos elementų, iš kurių suprasite, kas norima pasakyti. Jei jūsų pašnekovas kalba, tačiau gana dažnai vartoja netinkamus žodžius, turėkite galvoje, kad žodžio prasmė dažniausiai bus artima. Jei jums pasako, kad turite sėstis ant stalo, tai turėtų reikšti kėdės. Žodžiai bus parinkti iš tos pačios prasminės srities, vadinamojo semantinio lauko. Dėl gana skirtingų afazijų formų artimieji turėtų gauti iš logopedo tikslesnius nurodymus dėl bendravimo.
Yra keletas universalių taisyklių, kurios padės suprasti ir lavinti negalios ištiktą šeimos narį.
Atskirkite tikslingo mokymo laiką nuo kasdienio bendravimo buityje.
Visada nustatytu metu atlikite kalbos lavinimo užduotis.
Dalis užduočių turi būti atliekamos dviese, o dalis savarankiškai.
Kai pasitaiko sunkios užduotys, vartokite žodžius, kurie neleistų nusiminti ir skatintų optimizmą, sutelkite dėmesį į pasiekimus, o ne į klaidas:
Tau pavyko, tik reikia ištaisyti keletą mažų klaidelių.
Dabar mes pakartosime, kad geriau įsimintum ateityje.
Mokykite pirmiausia suformuluoti žodį ar sakinį mintyse, tik po to jį tarti garsiai.
Tuo metu, kai bendraujate laisvai, netaisykite klaidų, mokykitės suprasti iš gestų ar intonacijos, būkite kantrūs.
Pasirūpinkite, kad dalis dienos turėtų kalbinio aktyvumo veiklos: televizija, radijas, pokalbiai telefonu, internetas ar tiesiog draugų, kaimynų vizitai.
Atminkite, kai kalbos netekęs asmuo negali ko nors pasakyti, tai ne dėl to, kad nesusikaupia, o dėl to, kad tikrai to negali padaryti.
Kalbos atsikūrimas po neurologinių ligų yra tikras išbandymas ligoniui ir jo šeimai. Tačiau, kaip parodė ilgi praktikos metai, pasiryžimas ir nuolatinis darbas atneša neabejotinus rezultatus.
Šlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauNuolatinės slaugos poreikis gali atsirasti labai greitai ir netikėtai. Net jei artimasis ir serga sunkia nepagydoma liga, tokia situacija dažnai būna netikėta. Kaip elgtis: ieškoti slaugos įstaigos ar pačiam jį prižiūrėti namuose? Daugelio nuomone, geriausia slaugos priežiūros tarnyba – šeima. Tačiau, nusprendę savo artimąjį slaugyti namuose, daugelis net nenutuokia, kaip pakeisti patalynę, sauskelnes, kaip nuprausti nesikeliantį iš lovos žmogų. O netinkama priežiūra gali smarkiai pabloginti ligonio būklę. Ką svarbu žinoti slaugant namuose? Kokie papildomi pavojai gresia vasarą?...
Skaityti daugiauPragulos - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza. Tokie pažeidimai dažniausiai vystosi kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais....
Skaityti daugiauNeretai, kai liga ilgam prikausto prie patalo, anksčiau ar vėliau atsiranda pragulų. Kaip reikėtų prižiūrėti ligonį, norint jų išvengti? Apie slaugos ypatumus kalbamės su Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Olga PUCHLIAKOVA....
Skaityti daugiauDarbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti turimą profesinę kompetenciją, įgyti naują arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT)....
Skaityti daugiauPragulos – tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus audinių mitybai, dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi sutrikus kraujotakai, spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti išsekusiems, ilgai be sąmonės gulintiems arba paralyžiuotiems ligoniams, dažniausiai – kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais....
Skaityti daugiauPo sunkios ligos ar patirtos traumos organizmas būna nusilpęs, o mes norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaip padėti sau sutvirtėti, kalbamės su ambulatorinės reabilitacijos centro vedėja Aurelija Simavičiene....
Skaityti daugiauKartą, kalbėdama su meno pasaulyje gerai žinomu žmogumi, išgirdau, kad jis negalėtų „pakelti“ judėjimo apribojimų. Sakė, verčiau pasirinktų kalėjimą nei fizinę negalę. Jis tikriausiai nebuvo girdėjęs, ką gali šiuolaikinė ortopedija. Apie tai kalbamės su AB „Ortopedijos technika“ rinkodaros skyriaus vadove Laima VITKAUSKIENE bei Atėnų paraolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusiu penkiakovininku Tomu KAIRIU....
Skaityti daugiauStuburas – žmogaus atraminė ašis. Sudaryta iš 33 slankstelių, tarpslankstelinių diskų, raiščių ir daugybės raumenų. Išeinantys iš nugaros smegenų kanalo nervai inervuoja aplinkinius raumenis, vidaus organus. Todėl, esant stuburo pažaidai, galimi ir vidaus organų negalavimai. ...
Skaityti daugiauSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno 229 230 asmenų, gaunančių invalidumo pensijas. Tai sudarė apie 6,5 proc. visų šalies gyventojų. Iš jų 13 852 buvo vaikai iki 16 metų. I invalidumo grupės buvo 30 057 asmenys (13 proc. viso neįgaliųjų skaičiaus), II grupės – 138 187 (60 proc.), III grupės – 47 134, visiškos negalios – 10556. Apytiksliais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno per 70 tūkst. judėjimo, 28 tūkst. psichikos, 15 tūkst. regos, 5 tūkst. klausos, 95 tūkst. vidaus organų ir įvairias kitas negalias turinčių asmenų. 30 proc. bendrojo neįgaliųjų skaičiaus sudaro pensinio amžiaus asmenys....
Skaityti daugiauNeįgalumas, be abejonės, sumažina dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybes. Šie žmonės, akivaizdu, įgyja teisę į valstybės paramą, pagalbą, socialinę integraciją. Tačiau tam, kad jie galėtų pasinaudotų suteikiamomis lengvatomis, kad, atsižvelgiant į jų negalią, būtų sudarytos visos sąlygos tapti kuo savarankiškesniems, turėti tokias pačias teises, kaip ir kiti visuomenės nariai, neįgalieji tokį statusą turi įgyti teisiškai numatyta tvarka....
Skaityti daugiauRetas žmogus, ypač brandžiame ar vyresniame amžiuje, gali pasigirti sveikomis kojoms. Vargina iššokęs nykščio kauliukas, skaudantis padas ar panašūs dalykai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis batus, kad mažiau skaudėtų kojas ir jaustumės patogiau? Apie tai kalbame su UAB „Pirmas žingsnis“ ilgamečiu ortopedu Arūnu Černeckiu....
Skaityti daugiauPaprasčiausiai: pasiilgau arklio, Jo protingų ir gerų akių. Norisi kažką sunkaus pavalkiot Arba šiaip - pasiganyt sykiu. J. Marcinkevičius Palangiškiai Jūratė ir Stanislovas Kungiai turi septynis žirgus. Pasak šeimos galvos, žirgas - tai puiki relaksacijos ir poilsio priemonė. “Kodėl gi turint laiko nenujoti pas kaimyną alaus išgerti?” - juokauja ponas Stanislovas. Mat tikrasis jo hobis - skraidymas, o žirgais daugiau rūpinasi žmona, jojimu susidomėjusi vaikystėje. Nors, kaip pati sako, rimta sportininke ji netapo, tačiau nėra tik mėgėja pajodinėti. Jūratė - veterinarijos gydytoja. Kai prieš kelerius metus po traumos ir stuburo juosmeninės srities slankstelio kompresinio lūžio nesiliovė skausmai, prisiminė, kad tokiais atvejais gelbsti... arkliai....
Skaityti daugiau„Nedaug likę tokių žmonių, kurie, negailėdami savęs, dirba dėl kitų...“, „ ...paaukos viską, kad tik kitas nusišypsotų. Žiūrint į ją ir jos užsispyrimą atrodo, kad sveikesnių žmonių pasaulyje nėra, o juk ji tiek daug iškentė“, „Ugnė dalija šilumą savo delnais, ir visa tai iš širdies“. Tokius ir dar gražesnius komentarus galima išgirsti apie žmogų, kuris nepalūžęs po dviejų inkstų transplantacijų tapo užuovėja daugeliui kitų panašaus negailestingo likimo draugų. Tas žmogus – tai Ugnė ŠAKŪNIENĖ, organizacijos, vienijančios šimtus žmonių, iškentusių transplantaciją ar jos tebelaukiančių, vadovė....
Skaityti daugiauNe vienam kažkuriame gyvenimo etape tenka susidurti su pagyvenusių žmonių, kurie negali vaikščioti ir turi nuolat gulėti, priežiūra ir slauga. O jeigu tokia situacija užklupo pirmą kartą, tai, žinoma, atsiranda įvairių klausimų ir neaiškumų. Todėl pamėginsime pažvelgti į dažniausiai pasitaikančius sunkumus ir pasiūlyti keletą patarimų....
Skaityti daugiauJei ne invalido vežimėlis ir nuo gimimo cerebrinio paralyžiaus pažeistos galūnės, pagalvotum, kad fotelyje patogiai įsitaisęs 36 metų vyriškis yra visiškai sveikas. Nuoširdžiai besidžiaugiančio kiekvienu svečiu kauniečio Elvidijaus GASINSKO veidą nušviečia plati šypsena, o interviu netrukus virsta draugišku pašnekesiu prie gardžios arbatos puodelio. Optimistinis požiūris į gyvenimą, pasitikėjimas Dievu, viltis ir begalinis noras padėti kitiems – nuolatiniai palydovai, be kurių Elvidijus jau neįsivaizduoja savo, kaip neįgalaus žmogaus, kasdienybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę