Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » NETRADICINĖ MEDICINA  » Vaiko jausmų išraiška – piešinys

Vaiko jausmų išraiška – piešinys

Bene kiekvienas vaikas, dar nemokėdamas taisyklingai ištarti sudėtingesnių žodžių, dažnai griebiasi pieštuko ir savo vaizdinius perkelia ant popieriaus lapo. Ne iš kiekvieno išauga dailininkas, tačiau kiekvieno vaiko norą piešti galime panaudoti jo emocinei sveikatai pagerinti.
 

Jausmus lengviau išreikšti ne žodžiais
„Kiekvieno vaiko darbelis, nesvarbu, turi mažylis meninių gebėjimų ar ne, vykęs piešinys ar ne, yra meno kūrinėlis. Svarbiausia yra savęs ir jo pasaulio išraiška per piešinį“, – sako psichologė Vaida Jasiulevičienė, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių globos namuose jų auklėtiniams taikanti dailės terapiją.
Dailės terapijos principas pagrįstas vizualinio meno kūrimo proceso ir psichologijos sinteze. Pasak psichologės, daug svarbių žmogaus jausmų, minčių ir išgyvenimų yra pasąmoningi ir jie lengviau išreiškiami ne žodžiais, o per piešinius, lipdinius, kitus meno kūrinius. Toks pasąmonės dalykų perkėlimas į realų pasaulį, jų virtimas apčiuopiamais kūriniais vaikui padeda geriau suvokti išgyvenimus ir spręsti su jais susijusias problemas. „Iš vienos pusės, dailės terapija yra artima žaidimui, todėl ji ypač tinka vaikams, jų nesukausto. Jos poveikis vaikui labai platus: vaikams leidžia išreikšti įvairius jausmus, geriau suvokti save ir savo vidinį pasaulį, ugdo emocinį atsparumą; praplečia vaiko jutimų patirtį, lavina motoriką, vaizduotę ir kūrybingumą; vysto pažintines funkcijas; skatina bendravimą, kalbinę raišką“, – dailės terapijos privalumus vardija specialistė. Tačiau bene svarbiausias dailės terapijos privalumas, kad piešti gali bet kas, net tie, kurie „nemoka piešti“.
Dailės terapija naudinga autizmo sutrikimą turintiems vaikams. Pasitelkiant ją galima lavinti vaiko bendravimo įgūdžius, kalbinę išraišką, savivoką, orientaciją. Ši terapija padeda autistams išreikšti emocijas, išgyvenimus, geriau juos suvokti. Visa tai padeda vaikui geriau prisitaikyti prie jį supančios aplinkos ir jos keliamų reikalavimų.
Vaikai laukia savanorių
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių globos namuose užsiėmimus veda dailės terapijos vadovės, turinčios psichologinį išsilavinimą. Jos koordinuoja ir prižiūri užsiėmimo eigą. Užsiėmimuose dalyvauja apie dešimt 3-5 metų amžiaus vaikų ir tiek pat savanorių. Paprastai vienas savanoris bendrauja su vienu vaiku, siekiama, kad tarp jų užsimegztų draugystės ryšys. Vaikai skatinami laisvai reikšti save, pasirinkti, ką ir kaip piešti. Savanoriai kalbina vaikus, skatina juos pasakoti apie tai, ką nupiešė. Užsiėmimo trukmė – 1 valanda. Tai būdas, kuriuo savanoriai gali suteikti mažiesiems jiems taip stingančio dėmesio, artumo, šilumos. Dailės užsiėmimai vyksta ir su vaikais, turinčiais judėjimo, intelekto, elgesio ir emocinių sutrikimų.


„Dailės užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Ir nors (iš vaikų pusės) tai atrodo gana retai, mažieji kaskart labai laukia ateinančių savanorių, juos atsimena ir džiaugiasi kartu leidžiamu laiku“, – pastebi psichologė.
Dailės terapija kūdikių globos namuose – tai savanorystės programa, kurią 2009 metais pradėjo vykdyti VšĮ „Pokyčių kelias“. Savanoriai dalyvauja specialiuose mokymuose, gauna ir psichologinių žinių,ir kartu išmoksta tam tikrų dailės terapijos principų.
Užsiėmimais siekiama lavinti vaikų vaizduotę, mąstymą, savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, padėti išreikšti save, o kartu ir suteikti vaikams taip reikiamą dėmesį, artumą.
Pirmasis rezultatas – noras bendrauti
Dirbdami su mažaisiais psichologai rezultatus įvertina juos stebėdami. „Vaikučiai labai laukia su jais dirbančių savanorių, atėjus jiems šypsosi, džiaugiasi, prisiglaudžia, ir tai yra pirmasis dailės terapijos rezultatas. Po vieno užsiėmimo sunku ką vertinti, tačiau lankant vaikus kas savaitę galima pastebėti, kaip uždaras vaikas tampa vis atviresnis arba kad mažai kalbėjusio vaikučio kalba tampa turtingesnė. Arba kad vaikas, kuris bijojo ar drovėjosi piešti, jau drąsiai įsitraukia į veiklą, arba, kad uždaresnis vaikas jau ateina prie bendro stalo su kitais ir pan. Kiekviena smulkmena liudija rezultatą“, – pasakoja V.Jasiulevičienė.
Dailės terapija nesiekiama tiesiogiai gydyti – šiuos užsiėmimuose dominuoja žmogiškasis veiksnys. Taigi ir rezultatai vertinami ne metodikomis (tai nutolintų nuo vaiko), o tiesiog skatinimu bendrauti.
Ar gali dailės terapiją taikyti mama vaikui namuose? Gal tai daryti gali tik specialistas?
Pasak meno terapiją taikančios psichologės, bet kuri mama namuose gali ugdyti savo vaikus, skatinti jų kūrybingumą ir vaizduotę. „Vis dėlto dailės terapijos pagrindas yra kūrėjo, meninio produkto ir terapeuto sąveika. Profesionalių užsiėmimų metu taikomos įvairios psichologinės technikos, pratimai, užduodami namų darbai. Dailės terapijos metu užsiimama ne tik kūryba – itin svarbi yra ir analizės dalis“, – pažymi specialistė.
Žinoma nuo priešistorinių laikų
Pasaulyje dailės terapija buvo žinoma priešistoriniais laikais, o kai kuriose Afrikos tautelėse ir šiandien tai svarbus gydymo būdas. Pirmykštėse kultūrose piešinys ir spalva turėjo maginės ir neverbalinės komunikacijos reikšmę. Piešimas, vaidyba, muzika buvo pirmieji gydymo, bendravimo su gyvūnų, dievų pasauliu būdai. Spalvos ir dažai buvo svarbūs maginiai užkeikimo būdai pirmykščio žmogaus buityje. Spalva buvo savotišku – geru ar blogu – žodžiu. Ornamente slypinti spalva atlikdavo žodžio funkcijas – palaikydavo ryšį ir bendravimą tarp žmogaus ir jo dievų bei dvasių.
Vėlesniuose amžiuose kryptingas domėjimasis kitokia, ne parodine salonų daile pastebimas XIX a. pabaigoje – tuomet pradėta domėtis vaikų ir psichikos ligonių menu. Tai buvo susiję su kultūrinėmis bei socialinėmis permainomis visuomenėje, kai kilo demokratiškumo, asmenybės laisvės idėjos. Domėjimasis vaikų ir psichikos ligonių menu buvo kaip atsvara akademiniam neoklasicistiniam, kanonų ir reikalavimų suvaržytam menui. Susidomėjimas ankstyvąja vaikų kūryba, pirmykščių kultūrų, Azijos ir Afrikos šalių menu tampa geriausiais ,,tikrojo” išgyvenimo, subtiliausios išraiškos pavyzdžiais. XIX a. Pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje kūrėsi pirmosios vaikų kūrybos studijos, kurios siekė pagrįsti vaikų piešimo proceso priežastingumą. Kartu augo susidomėjimas ,,patologiniu” menu. Atsirado psichinių ligonių ir protiškai atsilikusiųjų kūrybos kolekcijos, tyrinėjimai. Didžiojoje Britanijoje susiformavo meno kaip gydymo koncepcija. Kai kurie menininkai profesionalai savo kūryboje net siekė imituoti protiškai atsilikusiųjų raišką, kaip laisvės, spontaniškumo ir nepriklausymo jokioms kultūrinėms tradicijoms pavyzdį.
Dailės terapiją psichologijos specialistai Lietuvoje taiko nuo 1990 m. 1997 m. įsikūrė Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija (LDTTA). Dabar ši terapija taikoma gana plačiai, ne tik vaikų ar suaugusių saviugdos/savipažinimo tikslais, bet ir neįgaliems vaikams ir suaugusiesiems, specialiųjų poreikių asmenims, turintiesiems priklausomybių, psichikos ligoniams, kaliniams, nėščioms moterims ir kt. Populiarėja kūrybiškumo skatinimo programos įmonėms.
Norinčiuosius savanoriauti dailės užsiėmimuose VšĮ „Pokyčių kelias” kviečia į mokymus. Dėl informacijos apie artėjančius mokymus rašykite programos koordinatorei Anai Miklaševskajai, el.paštu [eml="mailto:anna@pokyciukelias.lt"eml]anna@pokyciukelias.lt[/a]. Kas mėnesį rengiama paramos grupė savanoriams, lankantiems dailės terapiją.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS