){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pastarąjį dešimtmetį atsirado nauja sąvoka, išskirianti kai kuriuos maisto produktus į atskirą grupę, tai – funkcionalusis maistas. Funkcionalusis maistas – tai potencialiai sveikatinantys maisto produktai ar maisto komponentai, kurie gali duoti naudą sveikatai be tradicinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių), esančių jų sudėtyje.
Funkcionalųjį maistą galima suskirstyti į dvi dideles grupes:
1. Maisto produktai, kurių sudėtyje natūraliai yra komponentų, turinčių įtakos žmogaus sveikatai (pvz., česnake – alicinas, citrusiniuose vaisiuose – limolenas ir pan.).
2. Maisto produktai, pramoniniu būdu papildyti sveikatinamaisiais komponentais (pvz., duona su skaldytais grūdais, pieno ir mėsos produktai su probiotinėmis bakterijomis ir kt.).
Šių priedų yra tiek daug ir įvairių tiek savo chemine sudėtimi, tiek ir įtaka sveikatai, kad galima juos suskirstyti į kelias grupes.
• Antioksidatoriai.
• Antikancerogenai.
• Antimikrobinės bei antivirusinės medžiagos.
• Virškinamosios sistemos funkcijų skatintojai.
• Imunitetą stiprinančios medžiagos.
• Nervų sistemos veiklą reguliuojančios medžiagos.
• Fitoestrogenai.
• Antihipertenziniai.
• Hipocholesteroleminiai
• Mažai alergiją keliantys maisto komponentai
Funkcionalusis maistas neapsiriboja vien natūraliai gamtoje esančiais maisto produktais. Maisto pramonė aktyviai įsijungė į sveikatinamojo maisto gamybos procesą. Ji pradėjo gaminti sveiką biologiškai veikliomis medžiagomis papildytą maistą, darantį teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.
Kas įprastinį maistą paverčia funkcionaliuoju? Tai probiotikai, naudingosios žarnyno bakterijos (bifido-, lakto- ir kt.) maistinės skaidulos, polinesočiosios, ypač omega-3 riebalų, rūgštys, augalų ekstraktai, vitaminai ir antioksidantai bei kitos fiziologiškai veik-lios medžiagos.
Pavyzdžiui, mėsos ar pieno produktai su probiotikais, naudingosiomis žarnyno bakterijomis ir maisto skaidulomis teigiamai veikia virškinimą, skatina natūralių organizmo bakterijų veiklą. Maistinės skaidulos padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, lengvina virškinimą. Jos iš dalies gali pakeisti riebalus, nepablogindamos gaminio ypatybių, pagerina gaminio tekstūrą.
Maisto produktų, kurių sudėtyje yra įvairių augalų ekstraktų, vartojimas mažina riziką susirgti įvairiomis ligomis, nes jie žmogaus organizme sujungia laisvuosius radikalus, teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą.
Maistas, turintis mažesnį riebalų kiekį, pasižymi širdies ligų riziką mažinančiu veikimu.
Taigi funkcionalusis maistas – tai ne nauja maisto rūšis, o tiesiog sąvoka, apibūdinanti maisto produktus ir leidžianti mums pasirinkti tuos, kurie pasižymi vienokiomis ar kitokiomis sveikatinamosiomis savybėmis. Tačiau, galvojant apie maisto sveikatinamąjį poveikį, visuomet reikia atsiminti, kad šis poveikis – profilaktinis, bet ne terapinis. Uždegimo proceso nesustabdysime valgydami uždegimą slopinančiu poveikiu pasižymintį maistą, pavyzdžiui, avižas.
Maistas gali pagerinti atmintį...
Tinkamas maistas gali padėti smegenims.
Pienas, jogurtas ir grūdai turi B vitamino, kuris pagreitina reakciją, protas tampa aiškesnis, koncentruotas ir energingesnis.
Mėsa, maistingos kruopos, sausai keptos pupelės ir žirniai, tamsios daržovės bei džiovinti abrikosai puikiai padės atminčiai, nes šiuose produktuose yra atmintį sustiprinančios geležies.
Valgydami braškių, įvairių vaisių ir daržovių, padėsite smegenims geriau dirbti. Puodelis kavos taip pat gali padėti. Aiškiau mąstysite, pagerės reakcija ir budrumas. Tačiau kavą gerkite su saiku, nes galite padaryti daugiau žalos nei naudos.
Atsisakykite cigaretės, venkite užteršto oro ir nevalgykite atšalusio maisto - tai naikina smegenų ląsteles.
...ir pakelti nuotaiką
Nuotaiką gali pakelti sūris, bananai, kuriuose yra norepinefrino bei serotonino. Atsipalaiduoti padeda ir pomidorų veiklioji medžiaga 5-hidroksitriptaminas. Petražolėse esantis apijinas pagerina nuotaiką, o pipirai (ypač čili) teikia smegenims endorfino, kuris gerina mąstymą ir nuotaiką.
Žinoma, visos šios medžiagos veikia silpnai ir pamažu.
Kiek staigesnis yra šokolade esančių žvalinamųjų medžiagų poveikis. Tačiau jis trunka tik keletą minučių…
Gydytojo dietologo konsultacijų kabinetas „Dietos sistema“
Vilnius, Pamėnkalnio g, 25-2, klinika „Cor Sanum“
Telefonas (8 ~ 5) 212 0329
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę