){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sparnuočiai žiemos metu ypač mėgsta gudobeles (Crataegus L.), liaudies vadinamas jovarais, jovarėliais, kauluogėmis, vilkobelėmis - erškėtinių šeimos vasaržalius medžius arba krūmus. Lotyniškas genties pavadinimas “Crataegus” kilęs iš graikų kalbos ir reiškia kietą medį tvirtais dygliais.
Gudobelės - dekoratyvūs ir medingi augalai. Žiedai balti, lapai žali, apatinė pusė šviesesnė. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai rudai arba tamsiai raudoni. Nunoksta rugsėjo mėn., išsilaiko per visą žiemą.
Namų vaistinėlė. Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Labiausiai vertinami pradėję skleistis žiedynai ir vaisiai. Žiedynai skinami giedrą dieną gegužės-birželio mėn. Džiovinami paskleidžiant vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę yra silpno specifinio kvapo, yra kartoko skonio. Subrendę vaisiai renkami rugsėjo-spalio mėn. Džiovinami patalpoje arba apšildomoje džiovykloje, 40-500C temperatūroje. Sudžiovinti turi išlikti ovalios formos, tamsiai raudoni arba oranžiniai, kieti, raukšlėti, silpno kvapo, aitroki. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.
Gydomosios savybės. Gudobelių gydomąsias savybes dar I a. aprašė Dioskoridas, vartojęs vaisius širdies ligoms, nemigai, galvos svaigimui ir dusuliui gydyti. Vaisiuose, lapuose ir žieduose gausu veikliųjų medžiagų - flavonoidų, pektinų, vitaminų, mineralinių medžiagų, eterinių aliejų. Visi šių augalų preparatai gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumens susitraukimą, normalizuoja ritmą, mažina kraujospūdį, padeda nuo nemigos, ramina. Kadangi gudobelių ekstraktai mažina cholesterolio kiekį, juos naudinga vartoti aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Labai svarbu, kad šie preparatai netoksiški, todėl terapinėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką.
Įvairių užpilų bei trauktinių galite pasigaminti ir namuose.
“Močiutės arbata” iš gudobelės vaisių. Šaukštą gudobelių vaisių užplikyti termose stikline verdančio vandens ir laikyti 10-12 val. Užpilą galima pagardinti medumi ir gerti ryte arba vakare, pusvalandį prieš valgį. Ši arbata ramina, stabdo gimdos kraujavimą klimakso laikotarpiu, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Gudobelės virtuvėje. Šeimininkės žino, kokios gudobelių uogos ypač skanios po pirmųjų šalnų, todėl jos noriai vartojamos žiemą. Šviežios konservuojamos sirupu (1 l - 0,3-0,4 kg cukraus). Iš džiovintų vaisių ruošiamos uogienės, drebučiai, vitamininė arbata. Puokštė gudobelių šakelių ir niūriausią žiemos dieną praskaidrins jūsų nuotaiką.
Dar vienas gražuolis - paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris L.), dažnai vadinamas barbarisu. Tai labai dekoratyvus augalas, tinkamas auginti želdynuose. Šakos apaugusios dygliais, žiedai smulkūs, geltoni, susitelkę nusvirusiose kekėse. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai - ryškiai raudonos pailgos uogos, sunokstančios rugsėjo mėnesį.
Namų vaistinėlė. Raugerškių lapai, šaknys ir šaknų žievė - vertinga vaistinė žaliava. Šaknys kasamos rudenį, žievė lupama pavasarį, lapai skinami po žydėjimo. Džiovinama pavėsyje. Raugerškių uogos skinamos vos pradėjus nokti, nes prisirpusios greitai susitrina. Jas galima konservuoti cukrumi arba džiovinti. Vaistinė žaliava tinkama vartoti 3 metus.
Raugerškiai, kaip kraują valantis ir šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas, vartojami nuo senų senovės. Jų preparatai buvo ypač populiarūs viduramžiais gydant geltą ir maliariją. Iš augalų lapų, šaknų ir žievės išskirti keli alkaloidai. Vienas jų - berberinas - medicinos praktikoje vartojamas kaip veiksminga tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė nuo hepatito, cholecistito, tulžies ir inkstų akmenligės. Raugerškių preparatai skatina gimdos susitraukimą, stabdo kraujavimą, stiprina širdies darbą, ramina, mažina kraujospūdį, karštį, uždegimus. Antpilu skalaujama burna sergant dantenų uždegimu. Uogos stiprina kapiliarus, padeda sergant ateroskleroze, žadina apetitą.
Virtuvėje. Raugerškiai vertingi ir kaip maistingi augalai. Jų vaisiuose gausu vitaminų C, P, gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių. Iš uogų gaminami sirupai, sultys, uogienės, džemai, kisieliai. Pavasarį šviežių raugerškių lapai - puikus priedas salotoms. Vaisiai vertinami konditerijos, likerių bei degtinės pramonėje.
Ilgai iki vėlyvos žiemos paprastųjų putinų (Viburnum opulus L.) šakos nusagstytos ryškiai raudonų blizgančių uogų kekėmis. Šie krūmai dekoratyvūs visus metus, gal todėl Lietuvoje jie taip mėgstami.
Kuo naudingi? Gydymui vartojama pavasarį paruošta augalų žievė. Liaudies medicinoje ypač vertinami putinų vaisiai (uogos). Nuo krūmo skinti jie kartoki, bet sušaldyti labai skanūs. Raugai jiems suteikia aitrų skonį; organinės rūgštys didina skrandžio sulčių rūgštingumą, o karčiosios medžiagos gerina virškinimą. Trinti su medumi vaisiai arba praskiestos sultys vartojamos peršalus, sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru. Jos mažina cukraus koncentraciją kraujyje, todėl tinka diabetikams. Praskiestomis sultimis, kaip dezinfekuojamąja priemone, plaunamos pūlinės žaizdos.
Putinų uogos naudojamos ir kosmetikoje. Šviežiomis sultimis valoma veido oda.
Šeimininkės iš jų verda uogienes, trina su cukrumi (1 kg uogų - 1 kg cukraus), gamina sultis.
Putino uogų sultys. Uogos nuskinamos po pirmųjų šalnų, pašalinami vaiskočiai, nuplaunamos. Po to supilamos į emaliuotą indą, užpilama vandens, kad apsemtų ir kaitinama ant silpnos ugnies, kol suminkštės. Iš uogų išspaudžiamos sultys ir paliekamos nusistovėti 2-3 val., po to skystis nupilamas. Tuomet įdedama cukraus (200 g 1 l sulčių), pakaitinama iki virimo ir supilstoma į sterilius užsukamus stiklinius indus. Laikoma tamsioje ir vėsioje vietoje.
Gamta dosni gėrybių ir rudenį ir žiemą, rūpestingai ir
ilgai ji saugo šermukšnių, šaltalankių, kadagių, spanguolių ir kt. vaisius, turinčius ne tik gydomųjų galių bei gaivumo, bet ir skaidrinančius nuotaiką ir suteikiančius žvalumo.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę