Duona kasdienė

Kiekviename mieste galima nusipirkti įvairiausios duonos, kepamos nedidelėse vietinėse kepyklėlėse. Ir kiekvienoje kepyklėlėje iškeptos duonos (net to paties pavadinimo ir sudėties) skonis skiriasi. Iš karto paragauti visų Lietuvoje kepamų duonos gaminių neįmanoma. Mes pasirinkome 27 duonos gaminių rūšis ir pastebėjome, kad vieni duonos kepalėliai buvo skanesni, o kiti - gražesni. Ruginėje ir kvietinėje duonoje yra 5-10 proc. baltymų, 1,5-2 proc. riebalų, 35-60 proc. krakmolo, 0,1-0,4 proc. skaidulinių medžiagų, vitaminų (B grupės, E, PP), mineralinių medžiagų (fosforo, kalcio, magnio, kalio, geležies, mangano), 30-40 proc. vandens. Duonos paros norma yra apie 300 g. Užkietėjus viduriams, vyresniems žmonėms patartina valgyti daugiau skaidulinių medžiagų turinčią duoną - sėlenų duoną, “Rugelį”. Juoda ruginė duona netinka sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Pirkdami duoną, atkreipkite dėmesį, kad nebūtų pažeista pakuotė. Jeigu nusipirkote duoną, kurioje yra neaiškios kilmės priemaišų, galite kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą.

“BORODINO”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: ruginiai ir kvietiniai miltai, ruginis salyklas, cukrus, krakmolo sirupas, druska, kalendra
Maistinė vertė: 6,8 g baltymų, 1,0 g riebalų, 42,7 g angliavandenių
Energetinė vertė: 209 kcal
Išvaizda 6
Pluta 8
Pjūvio išvaizda 6
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 8
Gaila, bet tai ne ta “Borodino”, kurią ankstesniais laikais parveždavo iš Maskvos. Gal vaikystėje viskas buvo skaniau?
“NERIES”
(UAB “Dorota”)
Sudėtis: ruginiai ir kvietiniai miltai, cukrus, druska, krakmolo sirupas, mielės, kmynai, riebalai
Maistinė vertė: 6,8 g baltymų, 2,5 g riebalų, 42,5 g angliavandenių
Energetinė vertė: 220 kcal
Išvaizda 8
Pluta 9
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 3
Konsistencija 8
Sausoka.
“PALANGOS”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: ruginiai ir kvietiniai miltai, druska, kepimo mielės, kmynai
Maistinė vertė: 5,2 g baltymų, 1,1 g riebalų, 47,9 g angliavandenių
Energetinė vertė: 211 kcal
Išvaizda 6
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 3
Skonis, kvapas 6
Konsistencija 7
Perpjovus duoną, matėsi “priedų”, neįtrauktų į ingredientų sąrašą.
“SOSTINĖS”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: ruginiai ir kvietiniai miltai, ruginis salyklas, krakmolo sirupas, kepimo mielės, druska, kmynai
Maistinė vertė: 5,6 g baltymų, 1,1 g riebalų, 47,5 g angliavandenių
Energetinė vertė: 228 kcal
Išvaizda 6
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 7
Korėtumas nevienodas.
“JAPONIŠKA”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: kvietiniai miltai, margarinas, kepimo mielės, cukrus, druska, sezamas
Maistinė vertė: 8,2 g baltymų, 3,5 g riebalų, 51,8 g angliavandenių
Energetinė vertė: 276 kcal
Išvaizda 7
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 8
Labai minkšta, puri, jaučiasi mielių skonis. Nepanaši į tradicinę lietuvišką duoną. Gal tiktų mėsainiui.
“VILNIAUS”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: ruginiai ir kvietiniai miltai, ruginis salyklas, kepimo mielės, druska, kmynai
Maistinė vertė: 6,5 g baltymų, 1,2 g riebalų, 40,9 g angliavandenių
Energetinė vertė: 207 kcal
Išvaizda 3
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 6
Skonis, kvapas 6
Konsistencija 6
Rūgšti duonelė, bet yra mėgstančių tokį skonį.

“BOČIŲ”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: ruginiai ir kvietiniai miltai, krakmolo sirupas, salyklas, kepimo mielės, druska, kmynai
Maistinė vertė: 6,9 g baltymų, 1,4 g riebalų, 47,0 g angliavandenių
Energetinė vertė: 235 kcal
Išvaizda 6
Pluta 6
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 7
Trūko druskos. Reiškia, sveika duona.
“RUGELIS”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: smulkinti rugiai, ruginiai miltai, kepimo mielės, druska
Maistinė vertė: 7,0 g baltymų, 1,3 g riebalų, 41,6 g angliavandenių
Energetinė vertė: 255 kcal
Išvaizda 7
Pluta 8
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 6
Konsistencija 6
Puiki duona - plona pluta, smulkiai supjaustyti grūdai.
“SĖLIŲ”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: ruginiai ir kvietiniai miltai, kepimo mielės, druska, citrinų rūgštis
Maistinė vertė: 7,3 g baltymų, 1,1 g riebalų, 46,6 g angliavandenių
Energetinė vertė: 231 kcal
Išvaizda 5
Pluta 6
Pjūvio išvaizda 6
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 7
Kepalas netaisyklingas.
“RYTAS”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: kvietiniai miltai, kepimo mielės, cukrus, margarinas, pienas, druska
Maistinė vertė: 8,7 g baltymų, 2,2 g riebalų, 54,6 g angliavandenių
Energetinė vertė: 279 kcal
Išvaizda 6
Pluta 6
Pjūvio išvaizda 6
Skonis, kvapas 6
Konsistencija 6
Labai puri, panaši į “Japonišką”. Ją sunku pjaustyti.
“SENOLIŲ”
(UAB “Biržų duona”)
Sudėtis: ruginiai sijoti miltai, ruginiai pasijoti miltai, cukrus, druska, kmynai, mielės
Maistinė vertė: 5,9 g baltymų, 1,1 g riebalų, 50,4 g angliavandenių
Energetinė vertė: 221 kcal
Išvaizda 6
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 8
Konsistencija 7
Saldoka. Skani, bet nevienodai iškepusi.
“LILIPUTAS”
(UAB “Biržų duona”)
Sudėtis: ruginiai sijoti miltai, ruginiai pasijoti miltai, cukrus, druska, kmynai, mielės
Maistinė vertė: 5,9 g baltymų, 1,1 g riebalų, 45,4 g angliavandenių
Energetinė vertė: 218 kcal
Išvaizda 6
Pluta 8
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 8
Konsistencija 7
Mažytė, graži, kieta. Vertėtų pirkti tiems, kurie duonos valgo labai mažai.
DUONELĖ “JŪRA”
(“Vilniaus duona”)
Sudėtis: kvietiniai miltai, kepimo mielės, jūros kopūstai, druska, cukrus, margarinas, sezamas
Maistinė vertė: 7,3 g baltymų, 1,7 g riebalų, 43,8 g angliavandenių
Energetinė vertė: 235 kcal
Išvaizda 4
Pluta 5
Pjūvio išvaizda 5
Skonis, kvapas 4
Konsistencija 6
Jūros kopūstai - labai sveika valgyti, o kas sveika, nebūtinai turi būti labai skanu.
“PAVILNIO”
(BĮ UAB “Inter-agrotop”)
Sudėtis: kvietiniai ir ruginiai miltai, druska, kmynai, mielės, aliejus,
Maistinė vertė: 7,1 g baltymų, 1,7 g riebalų, 42 g angliavandenių
Energetinė vertė: 212 kcal
Išvaizda 7
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 6
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 6
Oro tarpų neturėtų būti: greičiausiai nevienodai pasiskirsčiusios mielės.
“BARSELONA”
(UAB “Darma”)
Sudėtis: kvietiniai ir ruginiai miltai, sėlenos, druska, kmynai, mielės, cukrus, natūralus raugas, kalendra
Maistinė vertė: 8,8 g baltymų, 1,5 g riebalų, 51,0 g angliavandenių
Energetinė vertė: 249 kcal
Išvaizda 8
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 6
Skonis, kvapas 8
Konsistencija 7
Labai trapi. Skonis keistas - kai kam labai patiko.
DUONELĖ SU JŪROS KOPŪSTAIS
(UAB “Nemuno kraštas”)
Sudėtis: ruginiai miltai, kvietiniai miltai, kruopos, jūros kopūstai, cukrus, mielės, druska
Išvaizda 6
Pluta 6
Pjūvio išvaizda 5
Skonis, kvapas 4
Konsistencija 5
Nors labai sveika duonelė, bet negražios formos.
“KAIMIŠKA”
(SPAR “Žirmūnai”)
Išvaizda 7
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 5
Konsistencija 7
Skonis, kvapas 5
Pluta buvo atšokusi. Lipni.
“MOČIUTĖS”
(UAB “Biržų duona”)
Sudėtis: ruginiai sijoti miltai, kvietiniai miltai, cukrus, druska, kmynai, mielės
Maistinė vertė: 6,5 g baltymų, 1,1 g riebalų, 51,0 g angliavandenių
Energetinė vertė: 244 kcal
Išvaizda 9
Pluta 9
Pjūvio išvaizda 5
Skonis, kvapas 9
Konsistencija 9
Gražiai atrodo, gerai pjaunasi, labai skani.
“KAIMIŠKA”
(UAB “Nemuno kraštas”)
Sudėtis: ruginiai miltai, kvietiniai miltai, salyklas, cukrus, mielės, druska, kmynai
Išvaizda 9
Pluta 8
Pjūvio išvaizda 8
Skonis, kvapas 8
Konsistencija 8
Skani duona.
“BOČIŲ”
(UAB “Nemuno kraštas”)
Sudėtis: ruginiai miltai, kvietiniai miltai, salyklas, cukrus, mielės, druska, kmynai
Išvaizda 6
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 6
Skonis, kvapas 8
Konsistencija 7
Gražus kepaliukas. Į vidų patekę užbarstymui skirto mišinio. Ir kaip taip galėjo atsitikti?
JUODA DUONA “SAULĖGRĄŽA”
(UAB “Nemuno kraštas”)
Sudėtis: ruginiai miltai, kvietiniai miltai, saulėgrąžos, cukrus, mielės, druska
Išvaizda 6
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 7
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 6
Mums teko šiek tiek apdegusi.
JUODA DUONA SU SAULĖGRĄŽOMIS
(“Gardėsis”)
Išvaizda 8
Pluta 8
Pjūvio išvaizda 9
Skonis, kvapas 9
Konsistencija 9
Labai skani duona.
“KAUNO”
(“Gardėsis”)
Išvaizda 9
Pluta 8
Pjūvio išvaizda 8
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 7
Rūgšti.
JUODA DUONA SU KALENDRA
(“Gardėsis”)
Išvaizda 6
Pluta 7
Pjūvio išvaizda 9
Skonis, kvapas 9
Konsistencija 9
Drėgna, bet labai skani.
“NAMINĖ”
(AB “Kauno duona”)
Išvaizda 9
Pluta 9
Pjūvio išvaizda 8
Skonis, kvapas 9
Konsistencija 8
Sausa, bet skani.
“NAMINĖ”
(UAB “Gudobelė”)
Išvaizda 9
Pluta 9
Pjūvio išvaizda 9
Skonis, kvapas 8
Konsistencija 9
Gražus kepaliukas. Minkšta, šiek tiek rūgštoka.
“TRILYPĖ” DUONA
Mestemacher, Vokietija
Sudėtis: stambiai malti rugiai, ruginiai ir kvietiniai miltai, vanduo, avižos, sėmenys, druska, sezamo sėklos, mielės
Energetinė vertė: 174 kcal
Išvaizda 9
Pluta 9
Pjūvio išvaizda 8
Skonis, kvapas 7
Konsistencija 8
Neįprasto skonio. Bet kiek daug joje vitaminų ir kiek mažai kalorijų! Rekomenduotume ieškantiems sveiko maisto. Tik realizacijos terminas labai ilgas, bet tai greičiausiai dėl vakuuminės pakuotės.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Jei trūksta magnio...

Skausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Oranžinis vaistas nuo šimto ligų

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

as tai netikiu sitais aprasymais...

geriausia duona tai namine, kuria pati issikepu. Daznai vis paivairinu receptus, kad atrasciau pacia skaniausia

Zinoma, jei nebuciau nusipirkusi duonkepes ir varle..t parduotuves, tai tikriausiai tik svajociau apie sviecia duonyte

O jus paragaukit sviezios birzu duonos su saulegrazom ir sviestu

Ziauriai skanu

Puikus straipsnis, nors galėtų būti kiek informatyvesnis. Labai susidomėjau ”Trilype” duona, o čia nerašoma kur tokia prekiaujama. Gal galėčiau sužinoti?

Siaip idomus straipsnis, bet siek tiek kvailas, kaip duona gali susideti is miltu, mieliu druskos ir dar visokiu priedu, o kur dar vienas svarbus dalykas GERIAMASIS VANDUO. Nebent autorius galvoja, kad ir taip iskeps duona, na tegul pabando, paziuresim ar iseis.