){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dauguma lietuvių mėgsta bulves, nevengia į savo virtuvę prisivilioti ir iš kitų šalių atkeliavusių bulvių. Vienos iš jų – topinambai, kurie dar kitaip yra vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis arba žieminėmis bulvėmis, „žieminėmis kriaušėmis“. Šios bulvės yra kilę iš Brazilijos džiunglių, manoma, jog pirmieji topinambus atrado indėnai, kurie šiais augalais ne tik maitinosi, bet ir jais gydėsi.
Europoje, pradžioje Prancūzijoje bei Anglijoje, topinambai paplito tik XVII a., pradžioje. Lietuvoje taip pat galima nusipirkti šių bulvių. Ir ne tik nusipirkti, bet ir užsiauginti. Verta pabandyti, nes topinambai – išties naudinga daržovė.
Nekaloringa, sveika ir skanu
Topinambų gumbai – dietinis produktas, tad yra itin vertinamas tų, kurie nori atsikratyti vieno kito nepageidaujamo kilogramo. Šios daržovės sudėtyje yra gausu baltymų, angliavandenių (krakmolo, sacharozės, ląstelienos, insulino), vitamino C, B grupės vitaminų, niacino, biotino, karoteno, mineralinių medžiagų (fosforo, kalio, silicio, cinko, geležies ir kt.)
Topinambai gali būti valgomi tiek švieži, tiek apdoroti – iškepti ar išvirti. Iš topinambų šakniagumbių galima pasigaminti salotų, išsispausti sveikatai vertingų sulčių.
Viena iš geriausių topinambų gumbų savybių yra ta, jog juose yra daug inulino, kuris itin naudingas žmogaus organizmui: inulinas ne tik gerina medžiagų apykaitą bei virškinimą, bet ir skatina tulžies išsiskyrimą, valo organizmą. Anksti pavasarį (kovo – balandžio mėn.) gumbuose inulino būna net iki 20 proc., tada topinambai būna traškūs, puikaus, riešutus primenančio skonio.
Topinambai ypač yra naudingi tiems, kurie serga diabetu, žarnyno ligomis, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tiesa, vertėtų paminėti, jog topinambai pasižymi antisklerotiniu poveikiu. t.y. mažina kraujo klampumą, trombozę.
Gydymas topinambais pagal Filomeną Taunytę
Garsi Lietuvos gydytoja, rašytoja Filomena Taunytė savo knygoje „9/10 laimės“ teigia, jog topinambai yra vartojami gydant sąnarių ligas, hipertoniją, rašoma: „Diabeto, hipertonijos ir insulto gydymui bei profilaktikai rekomenduojama topinambo lapus ir jaunus ūglius, paskaninus aliejumi, vartoti kaip salotas arba dėti į visas gaminamas mišraines. Gerai kasdien suvalgyti porą šakniagumbių. <...>Daržovė tarsi sukurta gydymui ir ligų profilaktikai žmonėms, negalintiems įpirkti brangių vaistų ar gydytis sanatorijose.“
Knygoje pateikiama ir daugiau receptų su topinambais, kurie gerina sveikatą. Taip pat teigiama, jog topinambai gali netgi pakeisti gydymą purvu, kuris yra atliekamas sanatorijose. Žmonėms, kuriuos vargina sąnarių skausmas, gydytoja F. Taunytė pataria topinambų lapus ir stiebus užplikinti verdančiu vandeniu ir juos, labai karšus ir šlapius, dėti ant skaudamų sąnarių, aprišti sausu skuduru, o ant viršaus uždėti vilnonį ir išbūti su juo bent pusvalandį.
Visgi, moksliškai topinambų gydomosios savybės sąnariams dar nėra pagrįstos, tad jei kamuoja sąnarių skausmas, pravartu savo namų vaistinėlėje turėti vaistų nuo sąnarių skausmo, nepasikliauti vien tik topinambų gydomosiomis galiomis.
Pavasaris – puikus laikas pasisodinti topinambų
Ir nors topinambų gumbus geriausia sodinti vėlų rudenį (spalio pabaigoje ar net lapkričio pradžioje), visgi, net ir dirvai pradžiūvus, ankstyvą pavasarį, jau galima sodinti šias daržoves. Geriausia, kai sodinamoji medžiaga – topinambo gumbas sveria apie 30–50 g. Topinambai, kaip ir įprastos lietuviškos bulvės, sodinami į duobutes. Jei mažesni gumbai, į duobutę jų dedama po du. Pavasarį sodinami 10 cm, rudenį – 15 cm gylyje, tarp augalų paliekant 35–40 cm atstumai, tarpueilių plotis – 60 cm.
Topinambai nėra reiklūs dirvai, tačiau gerai auga lengvesnėse priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose, nemėgsta rūgščios, užpelkėjusios žemės. Šias daržoves geriausia sodinti daržo pakraštyje (jie užauga aukšti ir plinta kaip avietės). Vienoje vietoje gali augti iki 20 metų.
Tad pirmyn į daržą, pasėkite ir užsiauginkite šią, sveikatai naudingą, daržovę.
Parengė: L.Rimgailė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę