Hemorojus – dariniai, kurių turime visi, ar atsiranda tik susirgus? „Audinio, kuris sudaro hemorojaus anatominį pagrindą, yra pas visus žmones. Tai vadinamosios išangės pagalvėlės (kitaip hemoroidai) – kiekvieno žmogaus organizme esanti sveiko kūno dalis“, – aiškina gydytojas T.Poškus. O liga, t.y. hemorojus, pasireiškia, kai šie dariniai pradeda didėti, iškristi, pertempiamos kraujagyslės, jos gali plyšti ar užsikimšti (įvykti trombozė). Dėl to žmones ima varginti tokie simptomai, kaip kraujavimas, mazgų pasirodymas, išangės šlapiavimas, niežulys, skausmas.
„Taigi hemorojus yra hemorojinio audinio patologija. Hemoroidiniai audiniai reikalingi, nes atlieka tam tikrą funkciją – apsaugo išangės kanalą tuštinantis. Jie dalyvauja atskiriant skystas išmatas ir dujas, yra svarbūs uždarant išangės kanalą, kai žmogus nesituština“, – sako medikas.
Nors hemorojus yra seniai žinoma liga, bet tikslios jos atsiradimo priežastys vis dar nėra aiškios. Manoma, kad svarbus rizikos veiksnys yra paveldimumas, t.y. jei šeimoje yra sirgusiųjų hemorojumi, tikimybė susirgti šia liga kitiems šeimos nariams didėja. Kiti provokuojantys veiksniai – nejudrumas, antsvoris, sėdimas ar sunkus fizinis darbas. Taip pat riziką sirgti didina tuštinimosi pasikeitimai (tiek vidurių užkietėjimas, tiek laisvi viduriai), alkoholis, aštrus maistas. Hemorojaus tikimybė gali padidėti nėščiosioms, taip pat pogimdyminiu laikotarpiu.
„Be abejo, mityba turi didelę įtaką hemorojui vystytis, nes jeigu žmogaus racionas toks, kad jį kamuoja užkietėję viduriai, jam sunku pasituštinti, dėl to išangės kanalas yra traumuojamas, žinoma, kad tokie žmonės hemorojumi serga dažniau. O tuštinamės rečiau, kai valgome mažai skaidulų turintį maistą. Taigi maistinės skaidulos yra viena iš hemorojaus profilaktikos, o nesunkios ligos atveju – ir gydymo priemonių“, – pažymi T.Poškus.
Todėl, anot mediko, hemorojui gydyti ir profilaktikai tinka augaliniai preparatai, kurių sudėtyje yra brinkstančiųjų medžiagų, pvz., kiaušininių gysločių sėklų luobelių. Brinkstančios medžiagos absorbuoja net 40 kartų didesnį už jos pačios svorį vandens kiekį. Dėl to padidėja išmatų tūris, jos išlieka minkštos, skatinami žarnų judesiai, todėl pagreitėja žarnų turinio slinkimas. „Šie preparatai yra viena iš dažniausiai rekomenduojamų priemonių gydant nedidelio laipsnio hemorojų ir jo profilaktikai, pvz., nėštumo metu, taip pat žmonėms, kurie skundžiasi nuolatiniu vidurių užkietėjimu ir kurie nenori ateityje turėti hemorojaus sukeliamų problemų“, – pabrėžia medikas.
Savo pacientams gydytojas visuomet primena mitybos svarbą. Sergantiesiems hemorojumi ar norintiems išvengti šios ligos T.Poškus rekomenduoja per dieną išgerti 1,5–2 litrus skysčių, valgyti daug skaidulų turinčio maisto, t.y. šviežių vaisių ir daržovių: burokėlių, obuolių, kriaušių, agurkų, pomidorų ir t.t., bet ne bulvių. Taip pat labai sveika valgyti nevisiškai suvirškinamus maisto produktus – sėlenų, rupios duonos, avižų dribsnių.
„Mitybos įtaka labai didelė. Vienintelis įrodymais pagrįstas gydymas, nustačius 1 laipsnio hemorojų (lengviausia ligos formą), yra maistinių skaidulų preparatai. Tai vienintelė neinvazinė priemonė, kai hemorojus dar neišvešėjęs, neiškritęs, kai žmogų vargina tik kraujavimas ar nedidelis diskomfortas išangės srityje“, – sako T.Poškus.
Gydytojas pabrėžia, kad ne kiekvienas kraujavimas ar išangės diskomfortas yra hemorojus, o nusistatyti šią ligą, neturint medicininio išsilavinimo, neįmanoma. Tyrimų rezultatai parodė, kad tarp žmonių, kurie patys sau diagnozavo hemorojų, tik 1/3 iš tiesų sirgo šia liga. Kitiems – neva hemorojaus simptomai buvo visai kitų ligų priežastis, pvz., storosios žarnos vėžio ar kitų išangės ligų, kuriuos ir gydomos visiškai kitaip. „Diagnozę turi nustatyti specialistai, ir tik tada bus galvojama apie tinkamiausią gydymą“, – pabrėžia pašnekovas.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę