){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sakoma, kad po vandens arbatos pasaulyje išgeriama daugiausiai. Taigi kodėl ji tokia mėgstama?
Mėgstama ji turbūt dėl to, kad švelniai tonizuoja, pakelia nuotaiką, sušildo, kai šalta, tačiau padeda ištverti kaitrą, kai karšta, taigi pritapo įvairiausiose šalyse, bet kokio klimato sąlygomis. Be to, arbata tinka tiems, kurie negali pakelti energijos stipriu kavos gėrimu: arbata stimuliuoja švelniau, jos poveikis ilgesnis. Taigi ją gali gerti ir didesni vaikai, ir pagyvenę žmonės, o kinai nestiprią arbatą duoda net visai mažiems vaikams.
Arbatos istorija ilga; praėjo daug amžių, kol ji iš savo tėvynės Kinijos paplito po visą pasaulį. Taigi negalime sakyti, kad ji greitai tapo populiari. Daugelyje šalių iš pradžių ji buvo sutikta su nepasitikėjimu, netgi buvo šmeižta kaip žalingas gėrimas. Tai buvo svetimos kultūros dalis, o svetimą kultūrą greitai priimti sunku. Arbata, patekusi į kitas kultūras iš Kinijos, dažniausiai įgaudavo tų vietinių kultūrų bruožus. Todėl šiuo metu turime tiek daug skirtingų arbatos paruošimo tradicijų ir receptų.
Ką galima pasakyti apie vaistingąsias arbatos savybes?
Arbata neturėtų būti traktuojama kaip vaistas, nebent tiksliai žinome, kaip ruošti specialius receptus ar mišinius su kitomis vaistažolėmis. Tačiau arbata tikrai yra puiki profilaktinė priemonė nuo daugelio negalavimų. Arbatos lapelyje gausu vitaminų, įvairių naudingų medžiagų, antioksidantų, kurie teigiamai veikia žmogaus organizmą. Dar vienas svarbus aspektas – dažnai tikimės stebuklingų poveikių, pirkdami pačią prasčiausią ir pigiausią arbatą. Tačiau norint visų tų poveikių, apie kuriuos skaitome daugelyje straipsnių, – apsaugos nuo užterštumo ir laisvųjų radikalų, toksinų pašalinimo ir pan., arbata turi būti šviežia ir kokybiška.
O kaip atpažinti kokybišką?
Atskirti šviežią arbatą nuo pasenusios reikia mokytis – neįmanoma to perskaityti knygose ar išmokti per vieną pokalbį. Ir nesitikėkite tos informacijos iš paprasto arbatos pardavėjo, – jis visada sakys, kad arbata kokybiška ir šviežia.
Kokie poveikiai pajuntami labiausiai?
Greičiausiai žmonės pajunta geros arbatos poveikį savo nuotaikai. Gera arbata ne tik tonizuoja, bet ir švelniai šildo iš vidaus, atpalaiduoja. Taigi tampame subalansuoti – nei nervingi ar per daug pastimuliuoti, nei suglebę ir pernelyg atsipalaidavę. Liaudyje sakoma, kad visos ligos nuo nervų. Taigi jei arbata mus atpalaiduos ir suteiks šiek tiek ramybės, galbūt didelės dalies tų ligų pavyks išvengti?
Kalbant apie skirtingas arbatų rūšis, reiktų paminėti, kad nefermentuotos arbatos (baltosios ir žaliosios) turi išsaugojusios daugiau vitaminų, o tamsios, fermentuotos arbatos (juodosios ir pu-er) labiau padeda mūsų organizmui apsivalyti nuo toksinų, pagreitina medžiagų apykaitą, labiau šildo, todėl kinai sako, kad jos labiau tinka šaltuoju metų laiku.
Ar skiriasi skirtingų arbatų rūšių paruošimo būdas?
Svarbiausia žinoti, kokia tinkama vandens temperatūra. Baltosioms arbatoms reikėtų vandenį atvėsinti iki maždaug 60°C, žaliosioms – nuo 60°C iki 85-90°C, priklauso nuo žaliosios arbatos rūšies. Kuo švelnesnė, gležnesnė arbata, kuo jaunesni lapeliai buvo renkami jai pagaminti, tuo vėsesnio vandens reikės. Plikydami arbatą karštesniu vandeniu, į gėrimą ištrauksite daugiau kofeino, o plikydami vėsesniu – daugiau antioksidanto, leisite skleistis eteriniams aliejams, arbata bus aromatingesnė.
Ulong arbatoms vandens reikėtų beveik visiškai verdančio, 95°C, tas pats tinka ir juodosioms arbatoms bei pu-er. Ruošiant fermentuotas arbatas (ulong, juodąją, pu-er) pirmąjį užpylimą reikėtų nupilti. Tam nereikia daug vandens ar laiko – tiesiog užpilti to paties karšto vandens ant arbatžolių, ir iš karto jį nupilti – taip nuplaunamos arbatos dulkės ir galimi nešvarumai. Kitą kartą užpylus jau bus geriama, o arbata – jau sušildyta ir atsiskleidusi.
Ar skiriasi arbatos ruošimo tradicijos tarp atskirų šalių?
Daugelis šalių turi savo arbatos paruošimo tradicijas. Užtenka žvilgtelėti vien į skirtumus tarp kinų, rusų ar britų arbatos gėrimų. Kinijoje – arbatos tėvynėje – arbata dažniausiai geriama gryna, be jokių priedų. Tačiau kitose kultūrose neretai arbata gardinama įvairiais priedais, dažnai dėl to, kad pati arbata nėra itin kokybiška, tad tenka gerinti jos skonį saldikliais, kitais žolelių ar vaisių priedais ir pan.
Gal galėtumėte pasiūlyti porą „receptų“, kad būtų nelabai sudėtingi ir mokėtume taisyklingai pasigaminti patys namuose?
Namuose arbatą patogiausia būtų ruošti arbatinuke, kad būtų galima nupilti, nepaliekant vandens ant arbatžolių. Pirmiausia arbatinuką pašildykite karštu vandeniu, ir tik tada į jį dėkite arbatžoles. Jei tai fermentuota arbata, užpilkite šiek tiek karšto vandens ir nupilkite – nuplaukite arbatžoles.
Arbatžolių kiekis ir užpylimo trukmė dažniausiai yra skonio reikalas, tačiau kinai moka arbatą paruošti taip, kad ji atskleidžia geriausias savo skonio ir gydomąsias savybes. Štai kaip tai daroma paruošiant tradiciniu būdu: arbatžolių kinai deda daug daugiau nei mes (nedidelius specialaus molio arbatinukus jie trečdaliu užpildo arbatžolėmis), tačiau pliko labai trumpai, tiesą sakant, dažniausiai iki pusės minutės ar dar trumpiau. Taip arbata būna ne per daug stipri, tačiau tonizuojanti, aromatinga ir saldesnė – neleidžiama iš karto išsiskleisti arbatos lapeliams ir atiduoti kartumą. Jei arbatžoles išlaikysite šiltai, tą pačią arbatą galėsite dar kelis kartus užplikyti. Kokybišką arbatą galima užpilti dešimt ir daugiau kartų.
Arbata – tai džiovinti ir apdoroti kininio arbatmedžio (lot. Camellia sinensis, sin. Thea sinensis) lapai. Šviežiuose lapuose, be kitų medžiagų, yra ir apie 4 proc. kofeino ir flavonoido apigenino, pasižyminčio vėžį stabdančiu veikimu. Gal todėl Rytų medicinos atstovai yra įsitikinę, kad žaliąją arbatą geriantys žmonės ilgiau gyvena ir rečiau serga vėžiu.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę