){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai požeminiai vandenys, išskirtiniai chemine sudėtimi ir savo savybėmis. Tas savybes nulemia vandens slūgsojimo gylis, jame ištirpę cheminiai elementai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai tai yra įvairių geologinių ir tektoninių sluoksnių poveikio visuma, nes žemės pluta nėra vientisa. Paprastai tai atmosferinis vanduo, kuris po truputį renkasi ir filtruojasi kietesniuose sluoksniuose, o medžiagos iš viršutinių sluoksnių tiesiog išplaunamos proceso metu. Todėl vanduo turi daug įvairių mineralų.
Druskininkuose, Birštone, Likėnuose mineralinio vandens sluoksniai plyti paviršiniuose sluoksniuose, ir jį išgauti lengviausia. Todėl iš pradžių ir buvo naudojami tie paviršiniai vandenys, kurie patys ištrykšdavo iš žemės. Tose vietovėse ir susiformavo kurortai. Tiesa, tų vandenų mineralizacija yra silpniausia.
Vėliau pradėti naudoti gręžiniais išgaunami vandenys. Jų mineralizacija stipresnė, kai kurių netgi labai didelė. Pavyzdžiui, iki kilometro gylio gręžinio vandens mineralizacija gali būti penki šimtai gramų litre. Mūsų vandenyse galima rasti ir dujų, tačiau nedaug.
Išorinis mineralinio vandens naudojimas vadinamas balneoterapija. Tai vonios, dušai, povandeninis masažas, baseinas ir kt. Pagrindinė poveikio vieta – oda ir poodiniai audiniai. Suaugusio žmogaus odos plotas – 1,5–2 kv.m, tai sudaro iki 18 proc. kūno masės. Tai didžiausias žmogaus organas. Odoje gausu kraujagyslių ir limfos indų, nervinių skaidulų ir jų galūnėlių, riebalų liaukų, plaukų folikulų. Oda saugo nuo mechaninių, radiacinių, cheminių, ir kt. kenksmingų poveikių. Svarbios – odos jutimo (temperatūros, skausmo, mechaninio, cheminio ir kt. dirgiklių), kūno termoreguliacijos, mikrocirkuliacijos, medžiagų ir energijos apykaitos, išskyrimo ir kvėpavimo funkcijos. Oda – svarbi organizmo imuninės sistemos dalis.
Balneoprocedūrų veikimo pagrindas – sudėtingas organizmo sistemų atsakas į mechaninius, temperatūros ir cheminius mineralinio vandens poveikius odai. Vandenyje veikiami ne tik odoje ir poodyje esantys eksteroreceptoriai, bet ir kraujagyslių sienelėse, vidaus organuose esantys interoreceptoriai.
Išoriškai naudojamo mineralinio vandens veikimas organizmui aiškinamas mechaniniu (hidrostatiniu), terminiu (fiziniu) ir cheminiu poveikiais. Paprastai šie poveikiai sumuojasi, papildo vienas kitą.
Mechaninio poveikio dydis priklauso nuo procedūros tipo. Vandens slėgis į panardintą kūną ar jo dalį yra tiesiogiai proporcingas panardinimo gyliui. Mažiausias – vonioje, didesnis baseine, duše, sūkurinėse ar panašiai veikiančiose voniose.
Viskas čia vyksta ne taip paprastai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors hidrostatinis slėgis vonioje nedidelis, tačiau pasiskirsto netolygiai. Pilnoje vonioje virš kojų yra 40–60 cm vandens sluoksnis, virš krūtinės – 5–10 cm. Spaudimo skirtumai keičia odos ir poodinių audinių, kartu ir viso organizmo kraujotaką ir širdies darbą. Didėja kraujo pritekėjimas į dešinę širdies dalį iš kūno paviršiaus ir kojų kraujagyslių, kartu palengvėja kairiosios širdies pusės darbas (padidėja širdies sistolinis ir minutinis tūriai, retėja širdies susitraukimų dažnis). Spaudimas į krūtinės ląstą, pilvo sienelę keičia kvėpavimą – pasunkėja įkvėpimas, palengvėja iškvėpimas. Pakilus diafragmai, mažėja gyvybinė plaučių talpa ir iškvėpimo rezervinis tūris. Tai keičia kvėpavimo gilumą, ritmą, dėl to alveolėse mažėja deguonies, daugėja angliarūgštės. Sumažinus vandens kiekį vonioje ar pakeitus kūno padėtį, šis santykis pagerėja.
Terminis poveikis. Oda ir 2–3 cm storio poodžio sluoksnis keičia temperatūrą pagal nuo aplinką ar su oda kontaktuojančio faktoriaus temperatūrą. Šiuo atveju – mineralinio vandens.Vanduo gali būti pašildomas arba jau išgaunamas šiltas – geoterminis. Specifinį mineralinio vandens vonių veikimą lemia vandens fizinės-cheminės savybės. Todėl terminis ir cheminis poveikis labai susiję. Jis priklauso nuo vandenyje ištirpusių mineralų ir kitų cheminių medžiagų, todėl, esant skirtingiems sveikatos sutrikimams, skiriamas skirtingos sudėties ir mineralizacijos vanduo. Dažnai mineralinis vanduo dar praturtinamas papildomai į jį įmaišius įvairių priedų ar vaistažolių ekstraktų, kad organizmas per termiškai paruoštą ir pralaidesne tapusią odą gautų dar daugiau naudingų elementų.
Pagrindinis vidinio mineralinio vandens vartojimo būdas – gėrimas. Kurortinėje praktikoje tam skiriama daug dėmesio. Mineralinio vandens gėrimas buvo būtina kurortinių ligonių gydymo dalis. Manyta, kad, prieš pradedant gydymą voniomis, būtina organizmą paruošti 6–8 dienas geriant šaltinių mineralinį vandenį. Jo reikėjo išgerti net nuo penkių iki dešimties litrų per dieną. Manyta, kad, to nepadarius, vonios gali veikti neigiamai.
Vėliau, atlikus nemažai mokslinių tyrimų, šios nuostatos keitėsi. Tačiau ir dabar kurortuose stovi biuvetės, kuriose trykštantis mineralinis vanduo gydytojų nurodymais paskiriamas vartoti sanatorinio gydymo metu. Improvizacijos čia nepageidaujamos, nes vanduo veikia virškinamojo trakto sistemą ir kitus organus. Todėl, turint sveikatos sutrikimų, netinkamai vartojamas, jis gali netgi pakenkti. Išgertas vanduo patenka į kraują, o jame esančių mineralinių medžiagų anijonai ir katijonai veikia ir kitus organizmo procesus. Turtingos sudėties mineralinio vandens veikimo spektras išties platus: chloras reikalingas virškinimui, sulfatai stiprina tulžies pūslę, bromas ramina ir slopina uždegimus, natris reguliuoja vandens kiekį organizme, kalis ir kalcis reikalingi širdies raumenų funkcijoms, magnis dalyvauja angliavandenių ir baltymų energijos apykaitoje.
Manau, nekyla abejonių, kad šis gamtos dovanojamas sveikatos šaltinis tikrai turi gydomąjį poveikį mūsų sveikatai. Tad, ją tausodami, pasinaudokime mineralinio vandens galiomis. Šis vanduo, kartu su kitais kurorto gydomaisiais veiksniais – oru, saule, ramybe, gydomuoju purvu ir puikiais specialistais gali padėti sustiprėti, atgauti jėgas ar pasveikti po rimtesnių ligų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę