){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ko gero, geriausia pasikliauti gamta. Tuo labiau kad ji siūlo puikų gyvybės šaltinį – mineralinį vandenį. Jau seniausiais žmonijos gyvavimo laikais žinotos teigiamos jo savybės, mineralinį vandenį vartodavo sirgdami įvairiausiomis ligomis.
Mineralinis vanduo naudingas dėl to, kad jame yra ištirpusių įvairiausių medžiagų – mikro-, makroelementų, kurie būtini mūsų organizmui reikalingi, nes dalyvauja tiek formuojantis audinių struktūroms, tiek medžiagų apykaitos reakcijose. Jeigu, pavyzdžiui, negauname pakankamai natrio, kalio ar kalcio, galime jausti nuovargį, silpnumą, gali sutrikti širdies darbas, žarnyno veikla.
Taigi mineraliniai vandenys yra labai svarbūs atkuriant mikro- ir makroelementų balansą.
Tačiau mineralinio vandens yra įvairių rūšių, tad kaip išsirinkti mums naudingiausią? Gastroenterologė dr. Roma Uogelienė pataria, renkantis mineralinį, atsižvelgti į tai, kiek jame yra ištirpusių kietųjų medžiagų, druskų, tai yra į bendrą vandens mineralizaciją.
„Vienas iš svarbiausių makroelementų yra natris. Jis reguliuoja vandens kiekį mūsų organizme. Natris sulaiko vandenį, tai yra kuo daugiau organizme natrio, tuo daugiau vandens. Labai svarbus yra kalis, nuo kurio iš esmės priklauso mūsų širdies veikla,“ – aiškina gydytoja.
Kalcis reguliuoja širdies veiklą, dalyvauja formuojantis kaulams ir dantims, atlieka svarbų vaidmenį susitraukiant raumenims. Magnis daro įtaką daugeliui medžiagų apykaitos funkcijų, taip pat veikia sujaudinant raumenų ir nervų skaidulas. Kalis organizme palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
O kada ir kiek gerti? „Skysčių apyvarta žmogaus organizme yra apie 10 litrų. – sako dr. Roma Uogelienė. – Didžiąją jų dalį organizmas pasigamina pats – gaminamos seilės, kasos sultys ir kt.. Likusį žmogui reikalingą skysčių kiekį turime gauti iš išorės.
Žmogus, išgarindamas vandenį, netenka ir mikro- bei makroelementų. Todėl reikėtų kasdien gerti didelės mineralizacijos mineralinio vandens, kuris turi daug ištirpusių tų kietųjų medžiagų“, – pastebi gastroenterologė.
Prekybos centrų lentynos lūžta nuo įvairiausių mineralinio vandens butelių, tačiau populiariausia išlieka vietos gamintojų produkcija. Maždaug 90 proc. mūsų šalyje parduodamo mineralinio vandens yra lietuviškas. Tyrimai rodo, kad vartotojai ypač vertina Birštono šaltinių vandenį.
Vienas jų – legendinis mineralinis vanduo „Vytautas“. Jis unikalus, visiškai natūralus, jau nuo 1924-ųjų metų išgaunamas iš švariųjų Birštono gręžinių.
Valstybės saugomame Nemuno kilpų regioniniame parke – jokios pramonės, todėl į požeminius šaltinius nepatenka tarša. Naudingųjų mineralų „Vytautas“ turi daugiausia iš visų Baltijos šalyse išgaunamų vandenų. Jame gausu visko, kas būtina sveikam organizmui, – kalio, natrio, magnio, kalcio, sulfatų. Tai labiausiai moksliškai ištirtas lietuviškas mineralinis vanduo.
Šis mineralinis vanduo turi neabejotinos naudos sveikatai. Nustatyta, kad gali padėti esant kai kuriomis skrandžio, žarnyno, tulžies pūslės ir kitomis ligomis. Geriant prieš valgį, skatina virškinimą. Tai ypač aktualu per šventes, kai skrandį apkrauname gausiu ir įvairiu maistu. „Vytautas“ gali būti nepakeičiamas mineralų šaltinis sportuojantiems, patiriantiems daug streso ir, žinoma, visiems, kurie nori pasitikti pavasarį stiprūs ir sveiki.
Beje, jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir oficialiai patvirtinta, kad pirmą kartą Europos krepšinio čempionatų istorijoje oficialiu varžybų vandeniu tapo lietuviškas produktas. Rudenį Lietuvoje susikausiančios Senojo žemyno krepšinio žvaigždės gaivinsis „Birštono mineraliniai vandenys“ produkcija – natūraliu mineraliniu vandeniu „Vytautas“ ir „Akvilė“.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę