){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dėl klimato atšilimo priežasčių bei žmogaus veiklos įtakos jam yra daugybė nuomonių. Prieštaringų nuomonių, gąsdinančių bei raminančių idėjų, kitaip tariant – pagal kiekvieno pageidavimą. Tačiau palikime planetą žemę ramybėje, o ginčus apie mūsų daromą žalą – mokslininkams. „Sveikas žmogus“ kviečia į ekologiją bei „žalią“ gyvenimą pažiūrėti iš kitos, labiau savanaudiškos pusės.
Ką gi reiškia gyventi ekologiškai? Valgyti natūralų, chemiškai neapdirbtą maistą – juk kas savanoriškai kimš į save visokiausius nereikalingus priedus bei modifikuotus produktus? Taip pat namų ūkyje naudoti kuo paprastesnes ir švelnesnes valymo priemones: juk chemikalai sukelia įvairiausias alergijas bei kitus sveikatos sutrikimus. Ar iki baltumo kokio nors skysčio išgraužta kriauklė to verta?
Natūrali kosmetika, higienos reikmenys – juos naudodami saugome ne tik savo kūną, bet ir aplinką. Sakote, sutarėme apie aplinką nekalbėti? Tačiau juk kai kurie aspektai liečia mus tiesiogiai. Nei sveika, nei smagu maudytis upelyje, į kurį nutekėjo nesuskaičiuojamas kiekis buitinių chemikalų.
Klausiate, kodėl naudoti medžiaginius ar popierinius maišelius, kai plastikiniai daug patogesni? Plastikui suirti reikia tūkstančių metų, o kol tai nutiks, jis gadins nuotaiką teršdamas gamtą ar besiplaikstydamas miesto parkuose. Tikriausiai pritariate, jog tai – visiškai nepageidaujama.
Eime toliau. Yra besipiktinančių raginimais daugiau vaikščioti ar važinėti dviračiu ir automobilį palikti stovėjimo aikštelėje. Neprašome žiemą minti per pusnis, tačiau jei šiltuoju metų laiku išties dažniau vaikščiotumėte, bent iki parduotuvės ar kiosko, o šaltuoju dalintumėtės mašina su kaimynu, – kvėpuotumėte švaresniu oru. Kiek kartų teko kosėti praeinant susidariusį kamštį gatvėje?
Galų gale drabužiai, papuošalai, interjero detalės, baldai ar buitinės technikos priemonės: rinkdamiesi ekologiškus, saugosite savo odą nuo suerzinimo, savo vaikystės mišką nuo besaikio kirtimo, o savo banko sąskaitą nuo didžiulių elektros ar vandens mokesčių.
Pasak kai kurių šaltinių, mūsų naudojamuose daiktuose, valymo priemonėse ir kt. yra apie 100 000 pramoninių chemikalų, kurie, patekę į aplinką, ne tik žaloja augalus bei gyvūnus, bet ir kelia grėsmę sveikatai. Geriausiu atveju jie silpnina imuninę sistemą, blogesniais sukelia diabetą, širdies ligas, netgi vėžį.
Brangieji skeptikai, jūs teisūs sakydami, kad daugiausia žalos kelia didžiulės korporacijos, fabrikai. Tačiau bent jau aplinkai aplink save įtakos padaryti gali kiekvienas. Jeigu išvardytų priežasčių jums įtikinti neužteko, nebeskaitykite toliau. O tuos, kurie nusprendė, jog kažką daryti verta, kviečiame kituose „Sveiko žmogaus“ numeriuose sekti temas apie ekologiją. Jose pateiksime patarimų bei informacijos apie visas pagrindines gyvenimo sritis, kurias pakeitę gyventume sveikiau. Maistas, buitis, kosmetika, drabužiai, transportas, laisvalaikis.... Stengsimės būti patikimu gidu jūsų kelyje į „žalesnį“, o iš tiesų tiesiog geresnį, švaresnį bei sveikesnį gyvenimą.
Pirmajam kartui nesigilinsime į vieną kurią nors ekologiško gyvenimo sritį individualiai. Iš arčiau pažvelgsime į keletą jų – taip geriau nei bet kokia įžanga parodysime, ką gi norime pasakyti šia rubrika.
Taigi pirmiausia žvilgtelėkime į maistą: pakeisti nesveikus mitybos įpročius nėra lengva, tačiau būtina. Patys tinkamiausi ir ekologiškiausi yra natūralūs produktai, išauginti tame regione, kur gyvenate. Taigi eikite į artimiausią turgų ar nuvykite į specialius ūkius – ten augintojai produktus jums parduos iš pirmų rankų ir net patys papasakos, kaip juos augino.
Ekologiška produkcija parduotuvėse yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama: etiketė „ekologiška“ gali būti tik ant sertifikuotos produkcijos. Lietuvoje šio ženklo kontrolę ir sertifikavimą atlieka viešoji įstaiga „Ekoagros“. Tad, besirinkdami prekes iš „eko“ lentynos, įsigilinkite, ar ji išties sertifikuota, ar etiketė tiesiog nuspalvinta žalia spalva.
Sertifikuotų produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų (dažiklių, saldiklių, konservantų), jie neužteršti cheminėmis medžiagomis (nitratais, hormonais, etc.), yra išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, tausojant neatsinaujinančius energijos šaltinius, nealinant dirvos.
Kaip jau minėjome, mūsų sveikatai bei gyvenimo kokybei įtakos turi ir mūsų gyvenamoji aplinka. Baldai, valymo priemonės, buitinė technika.
Štai, pavyzdžiui, kuo efektyvesnis elektroninis prietaisas, tuo mažiau energijos jis suvartoja, tuo mažiau pinigų išleidžiate. Na, o ekologinius standartus atitinkantys prietaisai taupo ne tik elektrą, bet ir vandenį, taip pat skleidžia mažiau nepageidaujamo triukšmo, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.
Ekologiškiausi baldai, grindų dangos yra pagaminti iš džiuto, vilnos, medvilnės, rotango – jie daug saugesni nei apdirbti medžiagomis, mažinančiomis degumą ar apsaugančiomis nuo purvo. Galbūt dažniau reikės pasidarbuoti šepečiu, tačiau išvengsite nereikalingų bei kenksmingų chemikalų savo aplinkoje.
Pirkdami įvairiausius ploviklius, skalbimo miltelius ir t.t., skaitykite etiketes ir venkite produktų, kuriuos gaminant naudojamos itin kenksmingos sveikatai medžiagos. Tai: terpentinas, eteriai ir esteriai; chloro junginiai; lakūs organiniai junginiai; nitrobenzenas; formaldehidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas.
Rūpindamiesi sveikata, rūpinamės ir grožiu bei atvirkščiai. Paradoksalu, tačiau nemažai kosmetikos bei higienos prekių, esančių parduotuvių lentynose, kenkia sveikatai.
Pasistenkite vengti prekių, kuriose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų. „Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben“; „Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA)“; „Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea“; „Sodium Lauryl / Laureth Sulfate“; „Petrolatum“; „Propylene Glycol“; „PVP/VA Copolymer“; „Steralkonium Chloride“; „Synthetic Colors“; „Synthetic Fragrances“ – visa tai medžiagos, kurių jūsų perkamo produkto etiketėje neturėtų būti. Kosmetika, pagaminta iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų, daug naudingesnė, todėl rinkitės ją. Juolab kad pastarosios pasiūla vis auga.
Galbūt skamba kiek neįprastai, tačiau ekologiški gali būti ir drabužiai. Šiandien parduotuvių lentynos užverstos pigiais iš prastų medžiagų pagamintais drabužiais. Juos nešiojant gali kilti sveikatos problemų, kadangi dažnai juos gaminant naudojami alergiją sukeliantys dažai, sunkieji metalai, chloro junginiai. Stenkitės rinktis drabužius iš natūralių medžiagų – lino, džinso, vilnos.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę