Balti dantys – tai įmanoma!

„Gražią šypseną pirmiausia užtikrina sveiki dantys. Todėl patarčiau reguliariai lankytis pas odontologą ir burnos higienistą. Jie įvertins dantų būklę, patars, kokias burnos higienos priemones tinkamiausia naudoti“, – sako odontologinės klinikos „Odenta32“ gydytoja odontologė Vida Varkalienė. Su gydytoja kalbame apie tai, dėl kokių priežasčių kinta mūsų dantų spalva ir kokios priemonės gali padėti išlaikyti dantis baltus.

Peržvelgę interneto forumus, taip pat ir mūsų skaitytojų laiškus, pastebėjome, kad nemaža dalis teiraujasi apie dantų dėmes, jų šalinimo būdus ir, be abejo, visi nori, kad dantys būtų kuo baltesni. Taigi pradėkime nuo dantų dėmių. Nuo ko jos atsiranda?

Dantų dėmės gali būti įgimtos ar įgytos. Įgimtos, pvz., emalio hipoplazija, kai nepakankamai susiformavęs emalis ir matomos rusvos dėmės. Taip pat dantų spalva gali pakisti dėl vaikystėje dantų formavimosi metu vartotų antibiotikų (tetraciklino) – tai įgytos dantų dėmės.

Įgytas dėmes gali suformuoti dantų ligos fluorozė (geriant per daug fluoro turintį vandenį), kai atsiranda baltos dėmės, dantų kariesas danties spalvą gali pakeisti iki tamsiai rudos, nekokybiškos plombos irgi matomos kaip dantų dėmės, danties spalvą keičia ir amalgaminės plombos.

Ar nėra mitas, kad dantų spalva gali pasikeisti valgant tam tikrą maistą?

Tai nėra mitas. Vartojant daug pigmentinių medžiagų turinčius gėrimus ar maisto produktus (tokius, kaip kava, arbata, raudonasis vynas), pigmentai įsigeria į dantų apnašas ir pakeičia dantų spalvą. Be to, daug rūkančių žmonių dantys taip pat pagelsta. Taip yra todėl, kad rūkant nikotino dūmuose dervos patenka į dantų apnašas ir jas nudažo nuo gelsvos iki juodos spalvos. Rusvų dantų dėmių gali atsirasti ilgai vartojant kai kuriuos uždegimą slopinančius burnos skalavimo skysčius, kuriuose yra antiseptiko chlorheksidino.

Kaip geriausiai galima pašalinti dantų apnašas ir kaip jos susidaro?

Dantis burnoje yra apsuptas seilių. Tarp seilių ir danties emalio vyksta tam tikros reakcijos, ir ant danties emalio susidaro plona plėvelė, vadinamoji pelikula. Burna nėra sterili terpė, joje yra daugybė mikroorganizmų. Bakterijos prilimpa prie pelikulos ir čia apsigyvena: maitinasi, dauginasi, išskiria medžiagų apykaitos produktus, pagaliau žūva. Taigi dantų apnašas sudaro seilių baltymai, mikroorganizmai, nusilupusio epitelio ląstelės, maisto likučiai ir kt. Šios apnašos nuvalomos šepetėliu, pasta.

Kas darosi tinkamai dantų nenuvalius?

Neišvalant dantų, bakterinėse apnašose kaupiasi mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, cinko ir kt. Taip formuojasi kietosios dantų apnašos, dar vadinamos dantų akmenimis. Kaip greitai susiformuos akmenys, priklauso nuo seilių sudėties, mitybos, geriamo vandens sudėties ir higienos. Taigi būtina tinkama burnos higiena, nereikia laukti, kol susidarys akmenys, nes jie šepetėliu nenusivalo, ir jau prireiks profesionalios burnos higienos.

Kokios dar priežastys gali neigiamai paveikti dantų spalvą?

Tam gali turėti įtakos vaistai nuo kai kurių ligų, kuriuos vartojant pakinta seilių sudėtis ir kiekis. Tai skatina spartesnį apnašų susidarymą ir mažina natūralų dantų apsivalymą. Pavyzdžiui, seilių išsiskyrimą mažina antidepresantai, vaistai nuo alergijos, nuo kraujo spaudimo.

Sergant diabetu, ne tik sumažėja seilių kiekis, bet ir padidėja cukraus koncentracija seilėse, tai skatina karieso susidarymą. Sergant gastroezofaginio refliukso liga, anoreksija dėl rūgščių poveikio gali atsirasti dantų emalio erozijų.

Sergant infekcinėmis ar kraujo ligomis, vartojant nuo jų vaistus taip pat pakinta seilių sudėtis ir jų kiekis. Sumažėjus seilių burnoje, atsiranda burnos sausumas, mažėja natūralus dantų nusivalymas, tai skatina gausesnį apnašų susidarymą. Susidariusios apnašos tamsina dantis.

Taigi, jei sergate lėtinėmis ligomis ir ilgą laiką vartojate vaistus, būtinai apie tai pasakykite savo odontologui, jis rekomenduos jums tinkamiausias burnos higienos priemones.

O ar apskritai ilgainiui keičiasi dantų spalva ir kodėl?

Dantų spalva ir skaidrumas yra labai individualūs. Danties spalva labiausiai priklauso nuo dentino spalvos ir emalio, dengiančios dentiną, storio. Emalio sluoksniui plonėjant, danties spalva tamsėja. Šiuo metu daugumai jaunų žmonių diagnozuojamas bruksizmas, t.y. stiprus dantų sukandimas ne valgio metu ar dantų griežimas naktį. Dažnai stipriai sukandant dantis ne valgio metu, emalis ypač greitai nusidėvi. Į atsidengusį dentiną įsigeria maisto medžiagų pigmentai, ir tai tamsina dantis.

Be to, kinta danties struktūra senstant, todėl keičiasi ir danties spalva, emalis nusidėvi, jo sluoksnis plonėja, pradeda gamintis vadinamasis antrinis dentinas, kurio spalva gali būti gelsva ar pilkšva. Todėl vyresnio amžiaus žmonių dantys patamsėja, tampa gelsvesni ar pilkšvesni. Nusidėvėjus emaliui, į dentiną patenka pigmentai, dėl to dentinas tamsėja, pakinta danties spalva.

Kokios priemonės gali padėti, ar visais atvejais būtina profesionali higiena?

Dantis galima balinti įvairiomis priemonėmis, paprasčiausios yra balinamosios dantų pastos. Balinamoji dantų pasta gali pašalinti apnašas, dėmes, atsiradusias nuo kavos, arbatos, raudonojo vyno ar rūkymo. Balinamosios dantų pastos padeda ilgiau išlaikyti baltus dantis po balinimo. Tiesa, jei dantų spalva pakitusi dėl karieso, balinamosios pastos nepadės. Todėl pirmiausia reikia dantis sugydyti, o tik po to juos balinti. Svarbu žinoti, kad balinamosios priemonės balina tik natūralius dantis. Nė viena balinimo priemonė negalės išbalinti protezuotų dantų.

Burnoje apnašos ant datų formuojasi nuolat. Dantų šepetėlis ir pasta pašalina susikaupusias apnašas mechaniškai jas nuvalydami. Dantų šepetėlis dantis nuvalo mechaniškai, o balinamosiose dantų pastose esančios balinamosios medžiagos ar fermentai iš dalies gali pašalinti paviršinį pigmentą ir dantis pašviesinti.

Kaip veikia balinamieji skalikliai ir balinamieji dantų siūlai, ar pastos nepakanka?

Balinamieji dantų skalavimo skysčiai skirti balinamosios pastos poveikiui sustiprinti. Skalavimo skystis tirpdo ir švelniai pašalina dėmes, apnašas ten, kur sunkiai prieina dantų pasta ir šepetėlis, pavyzdžiui, tarpdančiuose. Skalavimo skystis sudaro apsauginį sluoksnį, mažinantį dantų apnašų susidarymą ir leidžia ilgiau dantims išlikti baltesniems.

Balinamasis dantų siūlas valo tarpdančius ir švelniai šalina tarpdančių pigmentą, atsiradusį nuo kavos, arbatos, raudono vyno, nikotino.

Taigi, jei norite, kad dantys būtų tinkamai prižiūrėti, reikalingos visos šios priemonės.

O kiek laiko reikia šias priemones naudoti?

Balinimo efektas nėra amžinas, ilgainiui dantys vėl gali tamsėti. Tai priklauso nuo pigmento turinčio maisto ir gėrimų vartojimo, rūkymo, burnos higienos.

Dažniausiai pastos gamintojas nurodo, per kiek laiko naudojant pastą bus pasiektas norimas poveikis. Tačiau tai labai priklauso nuo apnašų senumo ir dėmės intensyvumo. Balinant dantis nerekomenduojama vartoti maisto produktų, kuriuose yra daug dažančių medžiagų. Be to, kaip jau minėjau, jokia higienos priemonė nebus efektyvi, jei dantys bus padengti kietosiomis apnašomis – konkrementais arba bus nekokybiškos plombos arba protezai. Kokią balinamąją pastą ir kiek laiko saugiai naudoti, geriausia būtų aptarti su gydytoju odontologu ar higienistu – jis įvertins visą burnos būklę ir patars, kurias higienos priemones naudoti.

Esant jautriems dantims, pirmiausia reikia pašalinti šias priežastis, susigydyti dantis ir burnos gleivinės uždegimą, atlikti profesionalią burnos higieną. Tuomet visos balinamosios priemonės bus daug efektyvesnės.