Pirmoji medicinos pagalba – žinios, gelbėjančios gyvybes

Ar teko kada atsidurti situacijoje, kai jūs, jūsų artimas žmogus, o galbūt tiesiog nepažįstamasis pateko į pavojingą situaciją – susižeidė, apsinuodijo, ūmiai susirgo – ir jūs atsidūrėte sudėtingoje padėtyje, kai prireikė teikti pirmąją pagalbą. Ar žinojote, kaip elgtis? Ar sustingote iš baimės? Galbūt galvoje tarsi vartėte kažkur matytus pagalbos knygos puslapius ar matyto filmo kadrus? „Sveikas žmogus“ šiais metais pradeda naują temų ciklą apie pirmąją pagalbą, kuris, tikimės, padės visiems, patekusiems į šią padėtį, reaguoti laiku, tinkamai, be baimės ir išgelbėti tą, kuriam pagalba tuo metu bus reikalingiausia.

Teikti pirmąją medicinos pagalbą mokėti privalo visi, tačiau iš tiesų tikrame gyvenime tai sugebėtų tikrai ne kiekvienas. Daugybė įvairiausių sveikatai ir gyvybei pavojingų situacijų tarsi tykote tyko kasdien, kiekviename žingsnyje, o užklumpa visada netikėtai ir nepasiruošusius. O ruoštis reikėtų. Visiems ir dėl visa ko, todėl šiame pirmosios pagalbos straipsnių cikle apžvelgsime ir patarsime, kaip elgtis ir kaip padėti nukentėjusiajam pačiose įvairiausiose pavojingose situacijose, pradedant eismo įvykių sužeidimais ir baigiant apsinuodijimais ar infarktu. Ciklą pradedame kalbėdami apie pirmosios medicinos pagalbos svarbą ir tai, kaip mokėti atpažinti pavojingas būkles.

Brangus laikas

Iš patirties dažniausiai žinoma, kad susižeisti ar staigiai susirgti galima bet kur ir bet kada, o ir niekas nėra nuo to apsaugotas. Ūminė liga ar sužeidimas gali ištikti namuose, darbe, mieste, atostogaujant užsienyje ar dirbant sodyboje. Tokio atvejo liudininkais gali tapti kiekvienas, todėl kad ir kaip sunku būtų, tiek vadovaujantis moralinėmis nuostatomis, tiek Lietuvos įstatymais yra būtina susiimti ir suteikti pirmąją pagalbą iškart ir nedvejojant. Būtina suvokti, kad laukti kito žmogaus pagalbos gali būti per vėlu, todėl nelaimės akivaizdoje atidėliojimas yra nepateisinamas ir gali kainuoti nukentėjusiojo gyvybę.

Pirmosios pagalbos žingsniai

Statistikos departamento duomenimis, dažniausios išorinės mirties priežastys yra eismo įvykiai, skendimas, apsinuodijimas alkoholiu, sušalimas, nukritimas. Net apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. – matant liudininkams. Didelės dalies šių mirčių galėtų būti išvengta, jei žmogui, laukiant atvykstančių medikų, būtų suteikta pirmoji pagalba.

Nors nutikus nelaimei tiek nukentėjusįjį, tiek aplinkinius dažnai ištinka panika, sukausto baimė, būtina prisiminti, kad tokiais atvejais svarbiausios yra pirmosios 10 min. Per šį itin trumpą laiką svarbu sureaguoti ir imtis teisingų veiksmų: ištikus staigiai mirčiai pradėjus gaivinti ne vėliau kaip per 4 min., yra didelė širdies veiklos ir kvėpavimo atkūrimo tikimybė, vėliau jau prasideda smegenų pažeidimas.

Kad pirmoji pagalba būtų suteikiama tinkamai, svarbiausia yra žinoti veiksmų eiliškumą, dar vadinamą gyvybės grandine. Nors kartais gali atrodyti ir kitaip, tačiau labai svarbu laikytis šių žingsnių nuoseklumo.

Atpažinkite ir įvertinkite aplinką

Aplinką įvertinti padės tokie požymiai, kaip neįprastas vaizdas, garsas, kvapas. Remdamiesi čia išvardytais požymiais, galėsite įvertinti ir kitus neįprastus, pavojingus veiksnius.

Garsas:

rėkimas, klyksmas, dejonė arba pagalbos šauksmas,

stiklo dūžis, metalo girgždesys,

staigus ir didelis neatpažįstamas garsas,

neįprasta tyla.

Vaizdas:

kelkraštyje sustojęs automobilis, ypač neįprastai,

sudužęs stiklas,

išversti puodai virtuvėje,

išberti vaistai,

nukarę elektros laidai,

kibirkštys, dūmai ar ugnis.

Kvapas:

Stipresni negu įprasta, sunkiai atpažįstami ar naujai atsiradę ir neįprasti toje aplinkoje kvapai yra įtartini ir gali rodyti, kad būklė yra pavojinga. Šiuo atveju labai svarbu pirmiausia pasirūpinti savo paties saugumu, kadangi įvairios dujos, garai, dūmai yra pavojingi ir nuodingi.

Atpažinkite, kad žmogui gresia pavojus

Įvertinti žmogaus pavojingą būklę gali būti sunku, ypač jo nepažįstant, tačiau ir šiuo atveju galima vadovautis taip tikrais požymiais, padedančiais įvertinti situaciją. Šie požymiai gali būti pavieniai arba keli vienu metu.

Požymiai, rodantys, kad būklė gali būti pavojinga,

°     nesąmoningumas,

°     sumišusi ar neįprasta elgsena,

°     dusulys,

°     žmogus susiėmęs krūtinę ar kaklą,

°     padidėjęs seilėtekis, neaiški kalba,

°     nepaaiškinamas aktyvumas ar mieguistumas,

°     prakaitavimas be aiškios priežasties,

°     neįprasta odos spalva: žmogus išblyškęs, paraudęs ar pamėlęs,

°     žmogus negali pajudinti kūno dalies,

°     neįprastas kvapas iš burnos gali būti pavojingos būklės požymis. Ištikus diabetinei pavojingai būklei, iš žmogaus, sergančio cukriniu diabetu, burnos gali sklisti į alkoholį panašus kvapas.

Pasitikėkite profesionalais

Jei seksite pirmosios pagalbos gyvybės grandinę, trečias jūsų veiksmas bus skambinti pagalbos telefonu 112. Jus sujungus su greitąja medicinos pagalba, teks jiems greitai perduoti reikalingiausią informaciją, o prieš pačiam pradedant teikti pirmąją pagalbą išklausyti operatorių instruktorių. Šias instrukcijas vykdykite tol, kol atvyks profesionalūs medikai.

Prisiminkite, kad pirmajam operatoriui gali tekti atsakyti ne tik į klausimus apie sužeistąjį, bet ir apie pačią aplinką – ar reikalinga gaisrinė, policija. Būkite pasiruošę į juos atsakyti.

Nugalėti baimę ir save

Teorija aiški, bet kaip užtikrinti, kad ji bus įvykdyta ir praktikoje? Toks klausimas kyla tikriausiai daugeliui skaitytojų, ir jie yra teisūs – dažnai susidūrę su realia situacija žmonės pasijunta pasimetę, išsigandę, nebežino, ko imtis. Vienos dažniausių to priežasčių yra kelios – pirmiausia didelis aplinkinių stebėtojų skaičius. Kai nukentėjusįjį apsupa bent keletas žmonių, gali atsitikti taip, kad niekas iš jų nesuteikia pirmosios pagalbos, todėl būtina iš karto paklausti ir tai išsiaiškinti. Jeigu kažkas jau suteikia pagalbą, svarbu pasiteirauti, ar reikia padėti. Jei nelaimė įvyko minioje, gali tekti ją kontroliuoti, paprašyti visų pasitraukti, padaryti daugiau vietos, paklausti, ar liudininkai matė, kas tiksliai nutiko.

Kita kliūtis gali būti tai, kad žmogus jaučiasi nemaloniai ar nejaukiai teikdamas pirmąją pagalbą nepažįstamajam, jį taip pat gali gąsdinti paties sužeidimo ar ligos pobūdis, bijoma užsikrėsti. Sunkumų sukelia ir nemalonus nukentėjusiojo elgesys, ar jis būtų paveiktas alkoholio, ar tiesiog būdamas grubus dėl jaučiamų skausmų.

Gąsdina ir pats pagalbos suteikimo faktas – ką tiksliai daryti? Ar tai darau gerai? Jei atsidūrus tokioje situacijoje pajuntama bent viena iš šių baimių, būtina susikaupti, nusiraminti, giliai įkvėpti, imtis apsaugos priemonių ir toliau teikti pagalbą. Juk kas kitas, jei ne jūs galite išgelbėti žmogaus gyvybę?

Teikdami pirmąją pagalbą, saugokite save ir nukentėjusįjį

Prieš teikdami pagalbą:

nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu (jei yra galimybė, deja, didžiausia tikimybė, kad jos nebus),

naudokite užtvaras tarp jūsų ir nukentėjusiojo kūno skysčių: užsimaukite pirštines, jei ne – rankas apsivyniokite plastikiniu maišeliu.

Teikdami pagalbą:

atlikdami dirbtinius įpūtimus, naudokite apsauginę plėvelę ar kaukę (jei turite),

tvarstydami naudokite švarią tvarsliavą (jei turite),

venkite kosėti, kalbėti, kvėpuoti į žaizdą, liestis prie biologinių paciento skysčių.

Suteikę pagalbą

nuvalykite nukentėjusįjį ir nusivalykite pats,

išvalykite nukentėjusiojo gulėjimo vietą,

pagalbai naudotas higienos priemones ir kitus daiktus sudėkite į vieną plastikinį maišelį, po to – į kitą ir išmeskite,

nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu.

Gyvybės grandinės žingsniai

Atpažinti pavojingą būklę

Greitai įvertinti situaciją ir imtis veiksmų

Iškviesti greitąją medicinos pagalbą (skambinti tel. 112 Ar kitu numeriu)

Teikti pirmąją medicinos pagalbą, kol atvyks medikai

Dažniausios baimės prieš suteikiant pirmąją pagalbą

šalia daug stebėtojų

nukentėjusysis nepažįstamas

sužeidimas ar liga gąsdina

bijoma užsikrėsti

nežinoma, ką daryti, arba bijoma padaryti blogai