Kaip patenka į organizmą?
Cholesterolio į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Jis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Tokie cholesterolio ir baltymų junginiai vadinami lipoproteinais.
Pagal pernešamus lipoproteinus cholesterolis skirstomas į rūšis:
· Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis). Tai „blogasis“ cholesterolis, kurio įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir taip spartina aterosklerozę. Jo kraujyje neturi būti per daug.
· Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis). Tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis sujungia, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturi trūkti.
Dar kraujyje yra trigliceridų – tai trečioji lipidų rūšis. Trigliceridai yra „blogi“, nes labai skatina aterosklerozę, ypač sergantiesiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.
Visų išvardytų lipidų saikingai turi būti sveiko žmogaus kraujyje ir ląstelėse. Organizmui jų reikia kaip statybinės energetinės medžiagos. Cholesterolis būtinas kai kurių hormonų gamybai, smegenų ir įvairioms kitoms ląstelėms. Tačiau, kai lipidų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė. Ilgainiui kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Svarbu, kad aterosklerozė ilgai gali nesukelti jokių požymių. Kartais apie ligą žmogus sužino tik susirgęs širdies infarktu ar smegenų insultu. Todėl labai svarbu laiku nustatyti, kiek lipidų yra jūsų kraujyje.
Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai per daug jo yra riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija.
Kada skaičiai verčia sunerimti
Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje, ypač vyresni kaip 45 metų vyrai ir vyresnės kaip 55 m. moterys, nes tuomet labai padidėja koronarinės širdies rizika.
Laboratorijoje galima nustatyti keturis kraujo riebalų (lipidų) rodiklius:
1. Bendrąjį cholesterolį.
2. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį.
3. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį.
4. Trigliceridus.
Yra keletas lipidų tyrimų metodikų. Paprasčiausias ir greičiausias būdas – paėmus kraujo iš piršto. Tačiau taip nustatomas tik bendrojo cholesterolio kiekis, užtat atsakymas sužinomas per kelias minutes. Šis būdas tinka pirminiam apytikriam vertinimui.
Norint atlikti tikslią lipidogramą, t.y. sužinoti visas keturias lipidų reikšmes, kraujo imama iš venos anksti rytą, prieš tai ne mažiau kaip 8–12 valandų nevalgius. Tikslią lipidogramą būtina atlikti visiems susirgusiems koronarine širdies liga, galvos smegenų kraujagyslių liga, kojų arterijų liga, cukriniu diabetu. Taip pat ir tiems, kuriems jau minėto pirminio patikrinimo metu buvo nustatytas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis.
Siektinos lipidų koncentracijos skirstomas pagal paciento rizikos laipsnį į dvi grupes: nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ir cukriniu diabetu ir sergantiems šiomis ligomis.
Jeigu žmonės neserga minėtomis ligomis:
bendrojo cholesterolio norma yra <5 mmol/l,
MTL cholesterolio - <3 mmol/l.
DTL cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, o moterims - >1,2 mmol/l,
trigliceridų - <1,7 mmol/l.
Kai žmogus jau serga širdies ligomis:
bendrojo cholesterolio norma yra <4,5 mmol/l,
MTL cholesterolio - <2,5 mmol/l,
DTL cholesterolio vyrams - >1,0 mmol/l, moterims - >1,2 mmol/l ir
trigliceridų - <1,7 mmol/l.
Pagal Europos draugijų rekomendacijas ypač didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra tada, kai bendrojo cholesterolio yra > 8 mmol/l, o MTL cholesterolio - > 6 mmol/l.
Jeigu kraujo riebalų kiekis yra labai padidėjęs, reikia atlikti papildomus tyrimus – kepenų, inkstų, skydliaukės ir kt. Be to, išsiaiškinti, ar tai nėra šeiminė paveldima dislipidemijos forma.
Padidėjusio kraujo riebumo pavojai
Kai trigliceridų yra daugiau kaip 11 mmol/l, padidėja ūminio kasos uždegimo pavojus. Tada dėl didelio kraujo riebumo laboratorijoje negalima nustatyti kitų kraujo biocheminių rodiklių.
Labai svarbu įvertinti ir lipidų santykines reikšmes. MTL ir DTL cholesterolio santykis neturėtų būti didesnis kaip 3; bendrojo ir DTL cholesterolio – 5. Kuo šie skaičiai didesni, tuo pavojingesnė dislipidemija, t.y. didesnė aterosklerozės tikimybė. Kuo mažiau „gerojo“ cholesterolio, tuo didesnė koronarinės širdies ligos rizika.
Pavojingos sočiosios riebalų rūgštys
„Vartoti maisto produktus, kuriuose yra kuo mažiau cholesterolio, svarbu. Tačiau maisto produktuose be cholesterolio dar yra daug nepageidautinų gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų, kurių sudėtyje yra sočiųjų riebalų rūgščių“, – pabrėžia profesorė Ž.Petrulionienė.
Taigi riebalų rūgštys skirstomos į tris rūšis: sočiąsias, polinesočiąsias ir mononesočiąsias. Ypač pavojingos kraujagyslėms yra sočiosios riebalų rūgštys, nes didina „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Jų daugiausia yra gyvulinės kilmės produktuose: pieno riebaluose (piene, svieste, grietinėje, leduose, sūriuose), kiaulienos, jautienos, avienos, paukštienos riebaluose ir kt. Šių rūgščių yra ir kai kuriuose augalinės kilmės produktuose, pvz., palmių aliejuje, kokoso riešutuose ir aliejuje. Tačiau ne visos sočiosios riebalų rūgštys vienodai kenksmingos. Manoma, kad labiausiai kenksmingos yra lauro, miristo ir palmitino rūgštys, o, pvz., stearino rūgštis MTL cholesterolio nedidina.
Nesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio, neskatina aterosklerozės, tad jomis turėtume keisti didesnę dalį sočiųjų riebalų rūgščių. Šios rūgštys yra augalinės kilmės ir skirstomos į polinesočiąsias ir mononesočiąsias.
Gydymo pradžia – be vaistų
Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu lipidų kiekį mažinti pradedama be vaistų: tam tikra dieta, mažinant kūno svorį, reguliariai mankštinantis. Jeigu per 3 mėnesius šios priemonės nepadeda, gydytojas gali paskirti vaistų. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu vaistai skiriami iš karto, net esant nedidelei dislipidemijai ir nelaukiant dietos rezultatų.
Koronarinė širdies liga – aterosklerozės pasekmė
Koronarinė širdies liga – tai pažeistų ar susiaurėjusių širdį maitinančių arterijų liga, kurią beveik visada sukelia aterosklerozė, kurios pagrindinis rizikos veiksnys yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Pirmą kartą lipidų ryšys su ateroskleroze nustatytas prieš 150 metų, kai aterosklerozės pažeistose arterijose buvo nustatyta cholesterolio. Tačiau tik XX amžiaus pradžioje eksperimentais įrodytas ryšys tarp maiste esančio cholesterolio ir aterosklerozės. Rusų mokslininkas Aničkovas triušius maitino kiaušinių tryniais ir jų kraujagyslėse rado pokyčių, analogiškų žmogaus aterosklerozei. Todėl ir kilo mintis, kad nėra aterosklerozinės plokštelės be cholesterolio.
25 metų trukmės Septynių šalių tyrime, pradėtame dar 1957 m., buvo nustatyta, kad tose šalyse, kurių gyventojų kraujyje daugiau cholesterolio, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jos yra didesnis. Cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., širdies infarkto rizika padidėja 2 proc.
Kaip susiformuoja aterosklerozinės plokštelės, kiek laiko tai trunka, ar visos pavojingos? Ar jų formavimąsi galima sustabdyti, o galbūt įmanoma pažeistą kraujagyslę regeneruoti? Į šiuos ir kitus su ateroskleroze susijusius klausimus atsakysime kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje.
Lentelė, kuri padės sumažinti cholesterolio kiekį maiste
Maisto produktas Cholesterolio kiekis
Pienas 2,5 proc. 10 mg
Pienas 1,0 proc. 5 mg
Liesas pienas 3 mg
Ožkos pienas 1 mg
Grietinėlė 35 proc. 109 mg
Grietinė 25 proc. 81,5 mg
Rūgpienis 2,5 proc. 10 mg
Pasukos 4 mg
Varškė 9 proc. 37 mg
Varškė 5 proc. 17 mg
Liesa varškė 2 mg
Varškės sūris 22 proc. 90 mg
Liesas varškės sūris 3 mg
„Šėtos“ sūris 100 mg
Kiaušiniai 438 mg
Kiaušinių baltymas 0 mg
Kiaušinių trynys 1636 mg
Jautienos kumpis 1 g 70 mg
Veršienos nugarinė 2 mg
Veršių kepenys 300 mg
Kiauliena, riebi 57 mg
Kiaulienos faršas 71 mg
Triušiena 65 mg
Viščiukai 81 mg
Viščiukų krūtinėlės be odos 59 mg
Viščiukų oda 135 mg
Viščiukų kepenėlės 380 mg
Viščiukų širdys 170 mg
Kalakutiena 55 mg
„Daktariška“ dešra 97 mg
Pieniškos dešrelės 58 mg
„Servelatas“, rūkyta dešra 92 mg
Sūdyta Atlanto silkė 70 mg
Ikrai 588 mg
Jūrų lydeka 50 mg
Karpis 70 mg
Krevetės 152 mg
Sviestas 82,5 proc. 250 mg
Sviestas 72 proc. 220 mg
Lašiniai 99 mg
*Lentelėje nurodytas cholesterolio kiekis 100 g valgomosios produkto dalies
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau