){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Akiniai - pats seniausias refrakcijos ydų koregavimo (taisymo) metodas. Pirmieji akiniai buvo pagaminti XIII a. pabaigoje Italijoje - pradėtas gaminti specialus skaidrus stiklas ir patys rėmeliai. Nuo tada daug kas pasikeitė: akiniai gaminami daugelyje pasaulio šalių, net ir kiekviename Lietuvos miestelyje yra keletas optikų, kur galima įsigyti akinių.
Jeigu dar visai neseniai akiniai buvo tik stikliniai, tai dabar sukurtos naujos plastmasinės medžiagos, kurios daugeliu savybių yra pranašesnės už stiklą. Dažniausiai žmonės nesusimąsto, iš kokios medžiagos yra pagaminti jų akiniai, ir dėl informacijos stokos negali pareikšti savo pageidavimų užsisakydami naujus akinius.
Kiekvienam, nešiojančiam akinius, pravartu žinoti apie šiuolaikines korekcijos akiniais galimybes.
Akinių optinės savybės priklauso nuo to, iš kokios medžiagos yra pagaminti akinių lęšiai. Šiuo metu lęšiai yra ne tik stikliniai, bet ir plastmasiniai, kurie dar gali būti įprastiniai plastmasiniai, didelio indekso plastmasės bei polikarbonatiniai lęšiai.
Kiekvieną lęšį apibūdina specialios fizikinės medžiagos savybės:
• refrakcijos indeksas
• konstringencija, nuo kurios priklauso chromatinė aberacija
• medžiagos tankis, nuo kurio priklauso svoris
• šviesos pralaidumo savybės, tokios kaip šviesos spindulių absorbcija (sugėrimas).
Kiekvienas lęšis laužia spindulius tam tikru stiprumu. Ši lęšio refrakcijos (laužiamoji) galia matuojama dioptrijomis (D).
Kitas fizikinės optikos terminas yra refrakcijos indeksas. Jis nurodo, kiek galima padidinti lęšio laužiamąją galią. Jeigu organinis stiklas laužia spindulius mažiau (refrakcijos indeksas 1,49 - 1,56), tai mineralinės medžiagos - daugiau (refrakcijos indeksas - 1,52 - 1,9). Todėl tokio pačio stiprumo akinių lęšiai, pagaminti iš stiklo, dažniausiai būna daug storesni negu lęšiai, pagaminti iš plastmasės. Taip nuo refrakcijos indekso priklauso akinių lęšio krašto storis.
Praeidami pro akinių lęšio kraštą, šviesos spinduliai yra laužiami nevienodai, ir susidaro šviesos spektras (panašiai, kaip vaivorykštė). Mėlyni spinduliai labiau nukrypsta nei raudonieji (žr. pav.). Praktikoje dėl chromatinės aberacijos vaivorykštės spalvos yra beveik kiekviename lęšyje. Ji priklauso nuo medžiagos iš kurios pagaminti akinių lęšiai, ir lęšio stiprumo (D). Chromatizmas didėja didėjant akinių lęšio stiprumui. Chromatinę aberaciją galima sumažinti ploninant lęšio storį akinių kraštuose bei mažinant atstumą nuo akinių iki akies. Chromatinė aberacija didėja, kai yra ekscentriškas žvilgsnis, t.y. kai akiniai blogai centruoti. Dėl to gali būti silpnesnis regėjimas, ypač nešiojant akinius, koreguojančius didelio laipsnio trumparegystę.
Akinių svoris priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagaminti lęšiai, tankio bei nuo lęšio refrakcijos indekso. Šiuo metu mineralinius lęšius pamažu išstumia didelio indekso plastmasės lęšiai, kurie yra daug lengvesni ir plonesni. Todėl didelio indekso plastmasės lęšiai rekomenduojami, kai reikia nešioti 10,0 -15,0 D ir stipresnius akinius.
Bet koks korekcijai skirtas lęšis absorbuoja (sugeria) dalį šviesos spindulių iš dalies dėl refrakcijos, iš dalies dėl refleksijos (atspindėjimo). Trumpo bangos ilgio šviesa ultravioletiniame spektre labiau absorbuojama didelio refrakcijos indekso lęšiuose. Todėl akiniai, pagaminti iš didelio indekso plastmasės, natūraliai sugeria kenksmingus ultravioletinius spindulius (UV). Tokiais atvejais nebūtina speciali apsauga nuo UV spindulių. Tačiau nepatogu tai, kad žiūrint pro šiuos akinius, gaunamas gelsvo atspalvio vaizdas. Tai būdinga lęšiams, kurių refrakcijos indeksas 1,7-1,9.
Šviesos atspindėjimas (refleksija) taip pat yra labai svarbi akinių lęšių savybė. Didėjant refrakcijos indeksui, didėja spindulių atspindėjimas. Atspindėjimas nuo akinių lęšių paviršiaus labai sumažina gaunamo vaizdo kontrastingumą (ryškumą). Ši spindulių netekimo norma yra: 4 proc. nuo bet kokio paviršiaus, 8 proc. nuo stiklinio lęšio paviršiaus (kai refrakcijos indeksas 1,5) ir beveik 20 proc. nuo plastmasinio lęšio paviršiaus (kai refrakcijos indeksas 1,9). Todėl speciali apsauga nuo refleksijos būtina didelio refrakcinio indekso akinių lęšiams.
Bet koks lęšis sugeria dalį ultravioletinių spindulių bangos ilgio (žr. lent.). Kaip jau buvo minėta, didelio refrakcinio indekso lęšiai natūraliai apsaugo nuo UV radiacijos. Kitus lęšius galima padengti specialia apsauga nuo UV spindulių.
Pritamsinant akinių lęšius įvairiu intensyvumu galima sumažinti matomos šviesos intensyvumą, patenkantį į akis.
Lietuvoje labai populiarūs fotochrominiai lęšiai. Tai lęšiai, kurie sugeria saulės spindulius ir patamsėja. Tačiau reikia suprasti, kad tai nėra akiniai nuo saulės, nes jie yra jautrūs saulės spinduliams, ir jokiu būdu nėra speciali apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Fotochrominiai lęšiai nepatamsėja tiek, kiek akiniai nuo saulės. O automobilyje jie beveik nekeičia savo spalvos, kadangi juos aktyvina tiesioginiai saulės spinduliai. Todėl tokiais atvejais geriau turėti pritamsintus akinius.
Jie vis dar yra plačiai naudojami akinių gamyboje. Stiklas pasižymi geromis optinėmis savybėmis bei atspariausias subraižymui. Stikliniai lęšiai yra gana pigūs. Tačiau akiniai iš stiklo sunkūs, todėl juos galima rekomenduoti, kai reikia nedidelių dioptrijų lęšių.
P
Pagrindinis plastmasinių lęšių privalumas yra tas, kad jie sveria du kartus mažiau nei tokie pat stikliniai lęšiai. Ypač didelio indekso plastmasės lęšiai yra labai ploni ir lengvi, todėl jie geriau tinka, kai reikia koreguoti didelių dioptrijų refrakcijos ydas, pavyzdžiui, didelio laipsnio trumparegystę ar toliaregystę. Tačiau plastmasė lengviau braižosi ir labiau sugeria bei atspindi šviesos spindulius, todėl būtina speciali apsauga nuo refleksijos bei danga nuo subraižymų, o tai labai padidina akinių kainą.
Šiuo metu akinių lęšius galima padengti ne tik apsauga nuo refleksijos, bet ir apsauga nuo aprasojimo, nuo nešvarumų.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę