Šį kartą pasistengsime padėti tiems, kurie nori pagražinti savo šypseną, bet iki galo neapsisprendžia, ar tai patikėti profesionalui, ar imtis savarankiškai. O gal efektas bus trumpalaikis, ir visiškai neverta nė pradėti? Taigi pabandysime atsakyti į visus galinčius kilti klausimus, pasiryžus dantų balinimo procedūrai. Ir padės tai padaryti „Odenta 32“ odontologė Eglė Šiliauskienė.
Pirmiausia – kokios apskritai yra balinimo procedūros?
Odontologijos kabinete balinimo procedūros atliekamos naudojant specialias lempas, lazerį. Procedūros metu aktyvinama tam tikros koncentracijos balinamoji medžiaga. Kartais, jei rezultatas netenkina, procedūra kartojama.
Taip balinama, kai norima išbalinti visus dantis, tačiau neretai gražią šypseną darko vienas ar keli patamsėję dantys dėl nekokybiško ar senoviško endodontinio (kanalų) gydymo. Tuomet gydytojas odontologas atlieka vieno danties ar kelių dantų endodontinio balinimo procedūrą.
Kas vyksta su dantimis balinant, kokios medžiagos naudojamos?
Balinant dantis naudojamas vandenilio arba karbamido peroksidas. Namuose balinant naudojamas skirtingų koncentracijų vandenilio peroksidas. Procedūros metu vandenilio peroksidas skyla į vandenį ir deguonį. Aktyvusis deguonis įsiskverbia į patamsėjusi emalį, atpalaiduodamas pigmento molekules. Taip dantukas šviesėja.
Abi šios medžiagos yra saugios, tik balinant vandenilio peroksidu rezultatas greitesnis. Bet kokiu atveju reikia neperlenkti lazdos, nepamiršti, kad, kasdien matydami savo dantis, priprantame prie vis baltesnės spalvos ir atrodo, kad dar truputėlį reiktų balčiau. Atliekant šią procedūrą odontologijos kabinete, nustatoma spalva, kai pacientas ateina, ji pažymima kortelėje, kad nekiltų abejonių dėl spalvos po procedūros. Tai darant namuose, pirmiausia galima balinti apatinius, po to viršutinius, kad nereiktų abejoti.
O jei tokią procedūrą nusprendėme atlikti savarankiškai?
Namuose dantų balinimo procedūras galima atlikti keliais būdais. Tai balinimas juostelėmis, pieštukais ir kapomis, pagamintomis specialiai kiekvienam pacientui. Jos tiksliai priglunda prie dantų paviršių, nes gaminamos pagal individualų paciento dantų atspaudą. Į kapas dedama balinamoji medžiaga – gelis. Gelių yra skirtingų kompanijų, skirtingų koncentracijų. Svarbu tiksliai žinoti, kaip jais naudotis, o tam ir esame mes, odontologai, kad išaiškintume ir atsakytume į visus klausimus. Noriu pabrėžti, kad per didelis gelio kiekis nenulems baltesnio dantų efekto, o balinamosios medžiagos perteklius tik pažeis dantenas, ir tai kuriam tai laikui suteiks diskomfortą. Kapos su balinamąja medžiaga nešiojamos 1 val., 0,5 val. ar net 6–8 val., tai priklauso nuo koncentracijos. Tai būtina išsiaiškinti ir neužmiršti prieš pradedant naudoti. Balinimas paprastai trunka apie 2 savaites, tačiau taisyklių nėra. Jei dantys jautrūs, visada siūlau tarp balinimų daryti didesnes pertraukas – kam kentėti, jei norimą baltumą galima išgauti be didelio diskomforto. Gal tai viena iš priežasčių, kodėl šis balinimo būdas populiarus ir, aišku, svarbi kaina: balinimas odontologijos kabinete gerokai brangesnis, bet turi savų pliusų: nereikia gilintis, nereikia nieko prisiminti, viską atlieka profesionalai.
Dantų balinimas – tai procedūra, kurios metu paveikiamas danties emalis. Kokie galimi nepageidaujami poveikiai?
Nepageidaujami poveikiai – dantų jautrumas. Dažniausiai jis stipriau pasireiškia po balinimo odontologijos kabinete dėl didesnes balinamosios medžiagos koncentracijos. Balinant dantis namuose, kaip minėjau, jautrumą galima mažinti didinant intervalus tarp seansų, trumpinant balinimo laiką. Neretai pasitaiko, kad jautrūs tik tam tikri dantys, o to priežastis – kariesas. Todėl balinimas rekomenduotinas tik sugydžius dantis. Aišku, jei tai tik estetinis klausimas, senesnes plombas reiktų keisti po balinimo procedūros, nes balinimas plombos spalvos nepakeis ir po to jas vėl teks keisti į šviesesnes. Taip pat reikia nepamiršti, kad protezuoti dantys taip pat nepakeis spalvos. Prieš dantų balinimo procedūrą rekomenduotina atlikti profesionalią burnos higieną, kad akmenukai netrukdytų balinimo medžiagai tolygiai pasiskirstyti po visą balinamo danties paviršių.
Ką daryti, kad dantys po balinimo nebūtų tokie jautrūs?
Po balinimo procedūros jautrumą galima sumažinti naudojant jautrumą mažinančias pastas, gelius, skalavimo skysčius, kurie turi jautrumą mažinantį, remineralizuojamąjį poveikį. Tačiau tiksliai atliekant procedūrą prižiūrint gydytojui odontologui, pacientai dantų jautrumu nesiskundžia.
Ar gali baltumą palaikyti balinamosios pastos? Kaip ilgai galima jas naudoti?
Balinamosios pastos gali padėti palaikyti baltumą, tačiau balinamasis poveikis dėl itin mažos balinamųjų medžiagų koncentracijos labai nedidelis. Paprastai poveikis gaunamas dėl abrazyvinių dalelių, kurios geriau nuvalo susidariusias apnašas. Naudojant didelio abrazyvumo pastas reikia nepamiršti, kad emalis taip pat gauna krūvį, o juk sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Be to, jei atliktas estetinis plombavimas, tai taip pat gali turėti įtakos plombos ilgaamžiškumui. Ne veltui tam tikros plombinių medžiagų kompanijos į tai atkreipė dėmesį ir pagamino pastas, skirtas naudoti po estetinio plombavimo.
Koks balinimo būdas išlieka ilgiausiai? Kas kiek laiko reikia ir galima atlikti profesionalaus balinimo procedūras?
Kiek ilgai išliks baltumas, priklauso ne nuo to, kurį būdą pasirinksime (aišku, viskas turi būti atlikta taisyklingai), o nuo to, kaip dantimis vėliau rūpinsimės. Labai svarbu kasdienė priežiūra, dantų valymas, tarpdančių siūlų naudojimas, profesionali burnos higiena, svarbu nerūkyti, vengti dažančių medžiagų. O endodontinio balinimo procedūrą paprastai reikia kartoti kas 2–3 metus.
Kam dantų balinimas apskritai nerekomenduojamas?
Profesionalaus balinimo procedūras reikėtų atidėti nėštumo periodu, taip pat maitinant krūtimi. Dantų balinimas nerekomenduotinas ir vaikams bei paaugliams iki 18 metų, nes emalis ir pati danties struktūra (pulpa) tik formuojasi, ir tai gali sukelti jautrumą.
Noriu pažymėti, kad neretai dėl gelsvesnės dantų spalvos sunerimsta tėvai, kai pieniniai dantukai keičiasi nuolatiniais. Pieniniai dažnai būna baltesni, ir tai normalu, nes pieninių ir nuolatinių dantų struktūra skiriasi. Balinimas nerekomenduotinas žmonėms, sergantiems burnos ertmės ligomis. Taip pat tiems, kurių dantys jautrūs. Daug rūkantiems gali būti sunku balinimo laikotarpiu mažiau rūkyti, o rūkant rezultatas gali būti liūdnas, t. y. dantys pasidaryti tamsesni nei prieš tai. Taip pat būtina vengti raudonojo vyno ar kitų dažančių gėrimų. Jei dantų spalva itin tamsi (tetraciklino poveikis), balinimas gali trukti ilgokai ir rezultatas ne visai toks, kokio tikimasi. Tokiems atvejams gydytojas odontologas galbūt patars kitokį būdą, pvz., estetinį plombavimą ar protezavimą laminatėmis, vainikėliais.
Ką reikia žinoti ruošiantis balinti dantis?
Ruošiantis balinti dantis siūlyčiau tai daryti atsakingai, prižiūrint gydytojui odontologui, nes internete randamos rekomendacijos gali būti netikslios, o draugų patarimai nepritaikyti jūsų dantų būklei, todėl geriau pasitarkite su gydytoju odontologu, kuriuo pasitikite.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę