){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lengviausia ir sveikiausia imunitetą stiprinti nemedikamentinėmis priemonėmis. Natūralūs imuniteto stimuliatoriai veikia švelniau, beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio ir turi įtakos visoms patologinio proceso grandims.
Imuninę sistemą stimuliuoja daugelis augalų, nuo seno vartojamų liaudies medicinoje: arnika, tuja, alavijas, česnakai, svogūnai, mėtos, šeivamedis, erškėtuogės vaisiai, ženšenis, jonažolė, ramunėlė ir kt. Gamtinės antimikrobinės česnako bei svogūno savybės yra analogiškos antibiotikų veikimui.
Pastebėta, kad augalai, kuriuose yra silicio junginių, skatina medžiagų apykaitą, stiprina nusilpusį jungiamąjį audinį bei didina viso organizmo atsparumą infekcijoms. Mitybos specialistų nuomone, tinkamai maitinantis, gaunama pakankamai silicio. Daugiausia šio elemento į organizmą patenka kartu su augaliniais maisto produktais - grūdais (ypač daug silicio yra sorose ir avižose), bulvėmis, burokėliais ir kitais šakniavaisiais.
Ežiuolės preparatai stimuliuoja imuninių ląstelių gamybą. Nauji tyrimai rodo, kad po to, kai žmogus jau pasijaučia negerai, ežiuolė gal ir neišgydo nuo slogos ar infekcijos, bet tikrai padeda išvengti sunkesnių simptomų.
Vis dėlto piktnaudžiauti negalima net ir natūraliais imuniteto stimuliatoriais - augalinėje žaliavoje, be pagrindinės veikliosios medžiagos, gausu ir kitų, dažnai mažai ištirtų junginių. Pvz., neseniai paaiškėjo, kad purpurinė ežiuolė gali sukelti stiprią odos alergiją.
Taigi vartojant bet kurių augalinių preparatų, vaistažolių, reikia stebėti savo organizmo reakciją, nes kiekvieno žmogaus organizmas į tą pačią medžiagą reaguoja skirtingai.
Vasara - pats laikas grūdinti organizmą. Pasirodo, tokia vaikystę primenanti pramoga, kaip braidymas po ryto rasą, labai naudinga imunitetui. Vaikščiojimą po rasą, kaip ir braidymą vandenyje, galima pavadinti klasikine vandens procedūra, panašia į kontrastinį dušą, puikiai sustiprinantį organizmo apsaugines jėgas. Reguliariai bėgiojant po ryto rasą, labai suaktyvėja odos receptorių veikla. Kai nervų sistemą pasiekia išorinių dirgiklių siunčiami signalai, ji perduoda sujaudinimą į tam tikrą smegenų struktūrą, atsakingą už hormonų sekreciją ir imuninės sistemos stimuliavimą. Bėgioti ar vaikščioti po rasą galima tik tol, kol neatšąla kojos. Galima braidyti ir po negilų upelį, o namie - po vonią. Svarbu, kad vandens temperatūra būtų 12-18 laipsnių. Norint užsigrūdinti, galima po rasą vaikštinėti ne tik rytais, bet ir vakarais. Braidymu po rasą domisi įvairių šalių medikai. O vokiečiai yra atlikę tyrimus, kurie parodė, kad, reguliariai braidant po rasą, organizmas užsigrūdina per 3 mėnesius. Taigi - paskubėkite. Jeigu jau šiandien pradėsite braidyti po rasą, rudenį jums nebereikės bijoti peršalimo ligų.
Organizmą grūdina ne vien šaltas vanduo, bet ir klimato pakeitimas. Saulės spinduliai ir oro procedūros labai palankiai veikia nervų sistemą. Ji savo ruožtu pasiunčia signalus smegenims, priversdama endokrininę sistemą gaminti mediatorius, kurie puikiai sąveikauja su imuninės sistemos hormonais. Tokia treniruotė organizmui labai naudinga - jis išmoksta greičiau prisitaikyti prie aplinkos. Saulės spinduliai stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką, skatina ląsteles gaminti vitaminą D. Tačiau organizmui naudingos tik trumpalaikės saulės vonios. Ilgas UV spindulių poveikis gali imuninę sistemą net susilpninti. Pasak specialistų, geriausia imunitetą stiprinti prie Baltijos jūros, t.y. kur vėjuotas, drėgnas ir druskos prisodrintas oras, arba kalnuose, kur oras sausas, o deguonies kiekis sumažėjęs. Kuo atšiauresnis klimatas, tuo stipresnis imunomoduliuojamasis poveikis. Tokia dirginanti terapija nenaudinga tik senyvo amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams. Beje, klimato terapija naudingiausia būtent vasarą, o žiemą važiuoti į šiltus kraštus netgi nenaudinga - kartais toks stiprus kontrastas gali dar labiau susilpninti imuninę sistemą.
O štai psichologai teigia, kad imunitetą stiprina ne tik oras, vanduo ir saulė, bet ir malonus pasisėdėjimas jaukiame restorane, suvenyrų pirkimas, laisvės bei laimės pojūtis.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
tai projektas apie sveiką gyvenseną ir nuostabią galimybę susigrąžinti sveikatą Tiens produkcijos pagalba.