){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dauguma mūsų šalies gyventojų (apie 70 proc.) yra šviesiaplaukiai mėlynakiai (I ir II odos tipo). O rizika sirgti melanoma ir odos vėžiu, kuriuos gali išprovokuoti ultravioletiniai saulės spinduliai A ir B, tokiems žmonėms yra didesnė nei kitų odos tipų asmenims. Tyrimai rodo, kad vaikai, ypač paaugliai, dažniau nei suaugusieji stipriai nudega saulėje ir nenaudoja apsaugos nuo saulės priemonių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Baltijos šalyse gydomi palyginti išplitę piktybiniai odos navikai. Taip yra dėl nepakankamos ankstyvosios diagnostikos bei nesaugaus buvimo saulėje.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja sergančiųjų melanoma. 2003 m. Lietuvoje užregistruotas 205 nauji šios ligos atvejai. Tai dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Moterys serga beveik du kartus dažniau nei vyrai: 7,0 atv./100 tūkst. moterų, 4,8 atv./100 tūkst. vyrų. Odos vėžiu (bazalioma ir plokščialąsteliniu vėžiu) sergama apie 8,5 kartus dažniau nei melanoma.
Jeigu melanoma nustatoma dar ankstyvosios stadijos, t.y. kai patologinio židinio gylis yra mažesnis nei vienas milimetras, naviko išplitimo į sritinius limfmazgius bei vidaus organus rizika yra nedidelė. Navikas visiškai išgydomas operuojant. Jeigu melanoma gilesnė nei vienas milimetras ar metastazavusi (išplitusi) į sritinius limfmazgius ir vidaus organus, išgyvenamumo prognozė yra bloga.
Tad jeigu pakinta apgamų spalva ir dydis, jų kraštai pasidaro nelygūs, reikėtų konsultuotis su dermatologu.
Šiuolaikinei ankstyvosios melanomos diagnostikai bei pakitusių pigmentinių apgamų stebėsenai taikomi neinvaziniai tyrimai: dermatoskopija, naviko gylio matavimas ultragarsu.
KMUK videodermatoskopu objektyviai įvertinami apgamų pokyčiai, jei prireikia, apgamai laiku šalinami. KMUK naudojamas ir ankstyvosios odos navikų išplitimo limfmazgiuose diagnostikos bei gydymo prietaisas radiometras.
Svarbiausia - saugus buvimas saulėje. Vaikams iki trejų metų saulė gali ir pakenkti, nes melanino (odos pigmento, kuris yra tarsi barjeras nuo saulės spindulių skvarbos) sintezė jų organizme dar nėra pakankama. Kūdikiams rachito profilaktikai pakanka pabūti saulėje kas antrą dieną po 20 min. atviromis saulei plaštakomis ir veiduku.
Vidudienį (12-15 val.), kai saulės spindulių intensyvumas yra didžiausias, net ir suaugusiesiems nerekomenduojama būti paplūdimyje. Pusvalandį prieš einant į paplūdimį reikia pasitepti kremu nuo saulės. Priemonės nuo saulės padeda tolygiau įdegti, išvengiama stiprių odos nudegimų. Kremų, losjonų dera įsigyti vaistinėje, atkreipiant dėmesį, ar jie patikrinti dermatologų. Geriau įsigyti plataus veikimo spektro priemonių. Atkreipti dėmesį, ar jos apsaugo nuo A ir B spektro spindulių, ar yra atsparios vandeniui.
Kasmet kremą nuo saulės reikia įsigyti naują, nes veikliosios medžiagos per metus suyra.
Optimalus apsaugos nuo saulės filtro (SPF) dydis suaugusiesiems yra 15 (tamsiaplaukiams - mažesnis, t.y. 7-15), vaikams - 25 ir daugiau.
SPF dydis nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Pavyzdžiui, jeigu jau po dešimties minučių deginimosi oda parausta, tai, tolygiai išsitepus kremu, kurio SPF 15, galima saugiai lepintis paplūdimyje (be pavojaus nudegti) apie 150 min.
Apsaugos nuo saulės priemonės yra kremai, losjonai ir geliai. Veidui, jeigu oda riebi, geriau naudoti gelį. Universaliausia priemonė, tinkama ir veidui, ir kūnui, - losjonas.
Kad saulė teiktų sveikatą, siūlau vadovautis taisykle “4xU”
1. Užsidėkite skrybėlę. Plačiabrylė skrybėlė daug geriau nei maža sportinė kepurytė (su jomis vaikai dažnai nudega veiduką ir sprandą).
2. Užsidėkite akinius. Nuo saulės spindulių kenčia ir akys, jas gali perštėti.
3. Užsitepkite kremo nuo saulės pusvalandį prieš eidami į lauką. Jeigu maudotės, tepkitės pakartotinai kas 2 val.
4. Užsivilkite natūralaus pluošto marškinėlius ilgesnėmis rankovėmis.
(Pastaba. Ne visai vietoje pavartotas priešdėlis ”už“. Tebūna atlaidūs kalbininkai!)
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę