){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kodėl svarbu rūpintis burnos ertmės higiena?
Burnos ertmės higiena – tai kasdieninė burnos ertmės priežiūra, siekiant pašalinti dantų apnašas, maisto likučius iš tarpdančių. Valgant į burną patekęs maistas skatina rūgščių susidarymą. Rūgštys ardo dantų emalį, todėl dantys ilgainiui pagelsta, gali išsivystyti dantų ėduonis. Neretai dantų apnašos mineralizuojasi, kietėja ir virsta dantų akmenimis. Tai gali sukelti dantenų uždegimą: dantenos patinsta, kraujuoja, neretai skauda, gali atsirasti blogas kvapas.
Tik reguliarus ir kruopštus dantų valymas bei priežiūra užkerta kelią paminėtosioms apnašų sukeliamoms ligoms.
Pakalbėkime apie priemones, kurios yra naudojamos burnos higienai
Pasirinkimas iš tiesų yra nemažas. Tai dantų šepetėliai, pastos, krapštukai, tarpdančių siūlai, juostelės ar šepetėliai, irigatoriai, dantenų stimuliatoriai, gaivinantys ir dezinfekuojantys skalavimo skysčiai, liežuvio valikliai, burnos gaivikliai. Implantų priežiūrai, dantų protezams valyti naudojami specialūs dantų šepetėliai, dezinfekuojamosios tabletės ir kt.
Dantų pasta ir šepetėlis sunaikina apie 30 proc. mikrobų. Geriausia dantis valyti kelis kartus per dieną minkštu šepetėliu, tuomet nepakenksite nei dantų emaliui, nei dantenoms.
Naudokite ir antiseptinį burnos skalavimo skystį. Jis skatina dantų emalio mineralizaciją, saugo nuo kraujavimo, stiprina dantenas. Ši antiseptinė priemonė naikina blogąsias bakterijas, saugo nuo akmenų susidarymo, ėduonies, dantenų uždegimų.
Gana populiaru naudoti tarpdančių siūlus ar juosteles. Kada ir kaip reikėtų jais naudotis ir kada kurį geriau pasirinkti?
Tarpdančių siūlai ar juostelė gali būti apvalūs, plokšti (kaip juostelė), su laikikliais; yra specialūs siūlai breketams, kurie naudojami ir valyti po tiltais.
Siūlai gali būti padengti vašku (slidesni, tvirtesni, nešerpetojantys), nepadengti vašku, impregnuoti kvapniomis ar dezinfekuojamosiomis medžiagomis.
Siaurus tarpdančius valykite plokščiais vaškuotais siūlais, jei tarpdančiai labai platūs, naudokite storą tamprų siūlą ar juostelę.
Kaip teisingai valyti? Atsivynioję apie 35 cm siūlo, užvyniokite jį ant viduriniųjų pirštų, įkiškite į tarpdantį ir judinkite pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn. Valydami viršutinį žandikaulį, siūlą fiksuokite nykščiais, o apatinį – rodomaisiais pirštais. Kiekvieną tarpdantį valykite vis nauja siūlo atkarpa.
Ar patikima priemonė dantų krapštukai? Ar jie nežaloja dantenų?
Dantų krapštukais pašalinami iš tarpdančių maisto likučiai, taip pat nuvalomos apnašos nuo dantų kaklelio. Reikėtų žinoti, kad, vieną kartą panaudojus dantų krapštuką, jį reikia išmesti. Dažniausiai restorane ar kavinėje galima naudotis mediniais krapštukais. Tačiau jie nėra kokybiški – lūžinėja, skilinėja; gali pažeisti tarpdantinį spenelį, nulūžti ar įstrigti tarpdantyje. Geriau naudotis plastikiniais, nes jie tvirtesni. Tačiau jais taip pat reikia naudotis teisingai, kad nepažeistumėte dantenų. Vis dėlto aš nerekomenduočiau dantų higienai krapštukų naudoti dažnai.
Ką reikėtų žinoti apie tarpdančių šepetėlius?
Tarpdančių šepetėliais valomi platūs tarpdančiai, implantai, nenuimami protezai, dantys su breketais. Kaip tai daroma? Tarpdančių šepetėlis su dantų pasta įkišamas į tarpdantį ( 45 laipsniu kampu, kad šerių galiukai liestų dantų ir dantenų ribą) ir atliekami 5–7 švelnūs judesiai „pirmyn–atgal“, taip gerai nuvalomos dantų apnašos. Tarpdančius valykite švelniai, nenaudokite jėgos, kad nepažeistumėte tarpdantinių spenelių.
Šepetėliai gerai valo sunkiai prieinamus dantų paviršius: karūnėles, tiltelius, implantus, ortodontinius įtaisus. Šepetėlis yra parenkamas atsižvelgiant į tarpdančių dydį. Tarpdančių šepetėlius rekomenduočiau keisti kas savaitę.
Kartais vienam tarpdančiui valyti reikia vienokio, o kitam – kitokio dydžio šepetėlio. Todėl, norint pasirinkti jums tinkamus, geriausia pasikonsultuoti su burnos higienistu ar odontologu.
Kam yra skirti dantenų stimuliatoriai?
Jie naudojami dantenoms ir tarpdančiams masažuoti. Geriau naudoti guminius stimuliatorius, nes jie mažiau traumuoja dantenas. Stimuliatoriumi, švelniai spaudžiant dantenų spenelius, atliekami sukamieji judesiai, taip iš tarpdančių pašalinama ir dalis apnašų.
Kuo reikėtų gaivinti burnos ertmę, jeigu blogas burnos kvapas?
Išsivalius dantis, burną galima skalauti žolelių arbata, antiseptikais, įvairiomis burnos skalavimo priemonėmis. Skalaujant pašalinami maisto minkšto apnašo likučiai, suaktyvinama dantenų kraujotaka, pagerėja burnos kvapas.
Dar nesame pratę valyti liežuvio
Ant liežuvio taip pat kaupiasi apnašos. Jas nuvalius specialiu valikliu, pagerėja burnos kvapas, mažiau kaupiasi apnašų ir ant dantų. Liežuvį reikėtų valyti kiekvieną dieną tuo pat metu, kai valome dantis. Liežuvio valymas – gana paprastas: nuo liežuvio šaknies švelniai braukiame priekinių dantų link.
Apibendrindama mūsų pokalbį, prašom pasakyti, kurioms dantų priežiūros priemonėms patartumėte teikti pirmenybę, o kurių – vengti, kad burnoje būtų gaivu ir švaru
Pirmenybę teikite dantų šepetėliui (jį keisti dažniau) ir pastai. Taip pat dažniau naudokite tarpdančių siūlą ar juostelę, ypač pavalgę.
Derėtų nepamiršti ir liežuvio valiklio.
Naudingi ir skalavimo skysčiai, ypač jeigu jaučiate burnos gleivinėje diskomfortą (patinę smegenys ar nemalonus kvapas).
Ir norėčiau pabrėžti dar kartą: itin atidžiai ir atsargiai naudokitės dantų krapštukais!
Bendri patarimai burnos higienai palaikyti
• Dantis valykite ne mažiau kaip du kartus per dieną po 3 min. minkštu dantų šepetėliu.
• Dantų šepetėlį keiskite kas 3 mėnesius (jei susidėvėjo šereliai – ir dažniau).
• Kartą per dieną tarpdančius valykite dantų siūlu ir liežuvio valikliu.
• Po dantų valymo skalaukite burną dezinfekuojamaisiais tirpalais.
• Kas pusę metų profilaktiškai lankykitės pas burnos higienistą ar odontologą.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę