){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tam, kad suprastume, kada ir kaip atsiranda liga, išsiaiškinkime, kaip atsiranda ir auga mūsų plaukai. Plaukas sudarytas iš folikulo, esančio odoje ir iš jo išaugančio pigmentuoto (t.y. turinčio spalvą) plauko. Plaukų tankis viename kvadratiniame centimetre skiriasi – nuo 600 veido srityje iki 60 likusio kūno odoje. Folikulų skaičius paprastai nesikeičia visą žmogaus gyvenimą, tačiau folikulų dydis ir iš jų augančių plaukų savybės priklauso nuo įvairių vidinių ir išorinių veiksnių.
Kiekvienas plaukas turi savo gyvavimo etapus, tris fazes: anageno (augimo), katageno (gyvavimo) ir telogeno (ramybės). Kiekvieno žmogaus plaukų augimo fazių trukmė yra skirtinga. Tai lemia daugelis veiksnių – išorinių (stresas, mityba, nepalankios oro sąlygos ir pan.) ir vidinių ( hormonai, fermentų veikla, įgimtos ir įgytos ligos). Plaukas gyvena vidutiniškai iki 6 metų, vėliau, pasibaigus telogeno fazei, jis iškrenta, ir iš to paties folikulo auga naujas plaukas, kuris vėl turės tris gyvavimo etapus.
Plaukų augimą veikia įvairūs hormonai: kiaušidžių ir antinksčių androgenai, kiaušidžių estrogenai, skydliaukės, hipofizės hormonai. Androgenus įprasta vadinti „vyriškais“ hormonais. Androgenai stimuliuoja veido (ūsų, barzdos), liemens, nugaros, galūnių plaukų formavimąsi. Dėl jų plaukai tankesni ir ryškesni pažastyse, gaktos srityje. Galvos plaukus androgenai veikia atvirkščiai: silpnina jų folikulus, trumpina plaukų anageno fazę, po tam tikro laiko plaukai retėja, žmogus plinka, dažniausiai nuo viršugalvio. Toks plaukuotumas paprastai būdingas vyrams.
„Moteriškais“ hormonais vadinami estrogenai stimuliuoja galvos plaukų folikulus ir jų plaukų augimą. Dėl to moterų plaukai paprastai tankesni, vešlesni, žemesnė galvos plaukų augimo linija ant kaktos.
Androgenai ir estrogenai būdingi abiem lytims, tik skiriasi jų kiekis organizme. Kai moters organizme atsiranda androgenų kiekio perteklius, išryškėja vyriško tipo plaukuotumas. Tai vadinama hirsutizmu.
Be aprašyto padidėjusio kūno plaukuotumo, hirsutizmui būdinga androgeninė alopecija, pustulinė aknė. Alopecija pasireiškia galvos plaukų slinkimu, retėjimu, plonėjimu, nes androgenai silpnina galvos plaukų folikulų veiklą. Moterų androgeninei alopecijai paprastai būdingas plikimas nuo pakaušio, kaip vyresnio amžiaus vyrams. Pustulinė aknė įprastai vadinama jaunatviniais spuogais. Jie atsiranda dėl androgenų aktyvintos prakaito liaukų veiklos. Hirsutizmas būdingas 10 proc. moterų.
Virilinis sindromas, arba virilizacija, vystosi, kai androgenų kiekis moters organizme ypač didelis. Tuomet ne tik plaukuotumas, bet ir išvaizda tampa panaši į vyro. Auga raumenys, didėja jų apimtis. Atrofuojasi (mažėja) krūtys, hipertrofuoja (didėja) klitoris. Didėja kūno masė, auga svoris, gali didėti arterinis kraujospūdis. Balso tembras tampa žemas, kaip vyro.
Hirsutizmo ir virilinio sindromo priežasčių labai daug. Viena iš jų – kiaušidžių veiklos sutrikimas, kuris dėl įvairių priežasčių pasireiškia retomis menstruacijomis, menstruacijų nebuvimu, anovuliaciniais menstruacijų ciklais, savaiminiais persileidimais. Sutrikus kiaušidžių veiklai, sutrinka ir androgenų išskyrimas, o tai gali lemti hirsutizmo vystymąsi.
Sindromą lemiančių ligų sąrašas ilgas: policistinė kiaušidžių liga, kiaušidžių navikai, antinksčių navikai, įgimta antinksčių hiperplazija, hipofizės adenoma, hipofizės hiperplazija. Hirsutizmo priežastis gali būti ir metabolinis sindromas dėl padidėjusios organizmo rezistencijos insulinui. Reikia nepamiršti vaistų šalutinio poveikio vartojant testosteroną, danazolį ar gliukokortikoidus.
Svarbiausias hormonas iš androgenų yra testosteronas. Tačiau veikia ne pats testosteronas, o, veikiant fermentui 5alfa reduktazei, iš jo pagamintas dihidrotestostreonas. Hirsutizmas gali atsirasti moterims, kurioms yra paveldėtas fermento 5alfa reduktazės aktyvumo padidėjimas. Visuomet pravartu pasidomėti artimiausių giminės moterų ligomis ir išvaizdos ypatumais, kad sindromo priežastį būtų galima atskirti nuo tokių ligų, kaip vėžys.
Atsiradus hirsutizmo ar net virilinio sindromo požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, kokia liga lėmė išvaizdos pasikeitimus. Dėl to tiriamas įvairių hormonų kiekis. Jei moters organizme nustatomas vyriškų hormonų perteklius, ieškoma, kurioje organizmo vietoje šių hormonų perteklius gaminamas. Sindromo sunkumas ir gydymas priklauso nuo ligos, kuri lėmė hormonų pusiausvyros pakitimus, nuo jos trukmės, progresavimo. Lengvi atvejai gydomi veiksmingai. Kiaušidžių veiklą paprastai galima sureguliuoti geriamaisiais kontraceptikais.
Kad moterys neišsigąstų, daktaras Saulius Grigonis primena: visi esame skirtingi, tad vienos moterys iš pažiūros gali atrodyti vyriškesnės, kitos moteriškesnės. Taip yra dėl to, kad mus „valdo“ hormonai. Pagal androgenų ir estrogenų veiklą moteris galima suskirstyti į du tipus – androgeninio ir estrogeninio tipo. Androgeninio tipo moterys turi santykinai daugiau vyriškų hormonų nei estrogeninio tipo. Bet tai nereiškia, kad joms išsivystęs ar ateityje išsivystys, jos visiškai sveikos!
Androgeninio tipo moterys aukštos, raumeningos, platesnių pečių, palyginti siaurų klubų, joms būdinga seborėja (padidėjusi riebalinių liaukų sekrecija), aštresnis prakaito kvapas. Apskritai jos veiklesnės, aktyvesnės, jų libido didesnis (populiaru sakyti – „moteris su kiaušiniais“). Beje, taip pat galime suskirstyti ir vyrus, taigi ir vyrai gali būti „moteriški“ – estrogeninio tipo.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę