){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų jautrumas pasireiškia tada, kai išplonėja arba visiškai nudyla dantį dengiantis sluoksnis - danties emalis. Jame nėra nervų, kurie gali pranešti apie prasidėjusius destrukcijos procesus. Tai kodėl jaučiame dantis esant jautrius?
Nervinių skaidulų nėra nei dantų emalyje, nei po juo esančiame dentine. Tačiau būtent dėl procesų, vykstančių emalio ir dentino jungties vietoje, ir jaučiame prasidėjusias negeroves. Dentine yra daug smulkių kanalėlių. Juose yra ondoblastų ataugų - specifinių ląstelių, labai jautriai reaguojančių į slėgio, mechaninius, temperatūros, cheminius ir kt. aplinkos pokyčius. Patys ondoblastai išsidėstę vidinėje danties dalyje - pulpoje. Joje yra gausus nervų galūnių, kraujagyslių ir limfagyslių tinklas. Per ondoblastų ataugas, esančias dentino sluoksnyje, jutimai nervų galūnėmis perduodami į pulpą. Todėl danties paviršiaus zonose, kur emalio struktūra yra pažeista, išorinius dirgiklius - šaltį, karštį, vidinės terpės pasikeitimus - žmogus jaučia kaip trumpalaikę gėlą (“nusmelkiantį”, “geliantį”, “prisilietimo” skausmą).
1. Dantų valymas šepetuku kietais šereliais bei netinkama valymo judesių kryptis.
2. Netinkamas, pernelyg intensyvus dantis balinančių pastų naudojimas.
3. Rūgštus maistas, gėrimai su angliarūgšte.
4. Sergant gastroezofaginio refliukso liga, kai rūgštus skrandžio turinys dažnai atpilamas į stemplę, rūgštys gali paveikti ir dantų emalį.
5. Staigi temperatūros kaita (pvz., išėjus į lauką žiemą ar valgant ledus ir kartu geriant karštą kavą).
6. Darbas aplinkoje, kurioje didelė švino bei azoto junginių koncentracija.
7. Sergant bulimija ar/ir nervine anoreksija, kai dėl dažno vėmimo burnos ertmė nuolat veikiama rūgščių.
8. Danties kaklelio apsinuoginimas sergant dantenų ligomis, išsivysčius danties kaklelio erozijoms, pleištiniams defektams.
9. Danties jautrumas gali būti signalas, kad vystosi kariesas arba kita dantų ar dantenų liga. Tokiu atveju pirmajai pagalbai tiks skausmą slopinantys vaistai. Vystantis kariesui, dantys tampa jautrūs šalto ir karšto bei rūgštaus ir saldaus maisto poveikiui.
10. Padidėjęs jautrumas po dantų gydymo procedūros. Tai laikina problema, kuri gali atsirasti ir dėl danties audinių išdžiūvimo procedūrų metu, ir kai plomboms vartojamos medžiagos, sugeriančios drėgmę iš danties audinių, ypač tais atvejais, kai plombuojamos gilios ertmės. Jeigu po dantų gydymo skausmas bei jautrumas nepraeina keletą dienų, derėtų kreiptis į stomatologą, kad atrastų tikrąsias priežastis ir patartų, kaip geriausiai malšinti skausmą.
Šiais atvejais gali būti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., Nimesil, taip pat ibuprofeno, ketanovo.
Žmogui, kuris patyrė stresą, nerimą ar yra veikiamas kitų neigiamų psichologinių faktorių, gali pasireikšti vadinamieji atipiniai skausmai, ypač - galvos, veido srityje, taip pat “netikri” danties skausmai bei jautrumo pojūtis. Be to, būdami streso ar nerimo būsenos, daugelį veiksmų esame linkę atlikti skubotai. Esant tokios būsenos, nesąmoningai skubama kuo greičiau baigti įkyrų ir laiko atimantį užsiėmimą - dantų valymą, nors ir žinoma, kad dantis reikia valyti ilgai ir kruopščiai. Užuot taip ir darę, ne tik dvasinės pusiausvyros nebuvimo momentais dantų valymui skiriame mažiau nei minutę (dera nepagailėti trijų).
1. Naudokite dantų pastas su dantų jautrumą mažinančiomis
medžiagomis (stroncio chloridu, kalio chloridu). Naudojant šias pastas ilgą laiką (bent keletą savaičių), specialios medžiagos užpildo dentino kanalėlius, ir įvairūs dirgikliai negali pasiekti ondoblastų ataugų dentine bei nervinių galūnių pulpoje.
2. Naudokite minkštus dantų šepetukus minkštais šereliais (skaitykite užrašus ant pakuotės). Dažnai (kas 3-4 mėnesius) keiskite dantų šepetuką. Jis nebetinkamas, kai šereliai pradeda krypti į šonus (jų forma pasidaro panaši į šluotą). Didelė klaida, jeigu dantys valomi skubotais, vien tik horizontaliais judesiais. Dantys valomi sukamaisiais, “iššluojamaisiais” judesiais, braukiant šepetuku nuo dantenų kramtomojo paviršiaus link.
3. Skalaukite burną po kiekvieno valgio (galima paprastu vandeniu). Dantų krapštukais naudokitės atsargiai. Tarpdančius valykite specialiu siūlu.
4. Suvalgę rūgščių vaisių, daržovių ar išgėrę sulčių, nepamirškite paskalauti burnos. Dažniau pakramtykite kieto sūrio, kuriame yra daug kalcio, stabdančio rūgščių gamybą seilėse ir stiprinančio dantis.
5. Nevalykite dantų per dažnai. Pakankama priežiūra - naudoti tarpdančių siūlą (prieš valymą šepetėliu) bei valyti dantis šepetėliu du kartus per dieną (rytą atsikėlus ir einant miegoti). Pasirinkite tinkamą dantų pastą.
6. Ribokite cukraus kiekį maiste.
7. Nuolat lankykitės pas stomatologą. Net jei visiškai nežinote, kuo galėtumėte pasiskųsti, apsilankykite stomatologijos kabinete 2-3 kartus per metus.
Per pastaruosius 15-20 metų, kai elektriniai šepetėliai tapo daugelio šeimų kasdieniniu buities reikmeniu, visame pasaulyje padidėjo dantenų pažeidimų bei recesijų (dantenų atsitraukimas nuo emaliu dengto danties kaklelio ir šaknies apnuoginimas). Valant dantis elektriniu šepetėliu patariama nespausti jo stipriai ties dantenomis.
Nuo aštrių patiekalų kartais burnoje jaučiamas nemalonus deginantis skonis. Gerai burnos deginimą ir dantų jautrumo pojūtį numalšina stiklinė pieno, nes jame esantis kazeinas sujungia aštriąsias medžiagas, kurios gali dirginti burnos gleivinę ir jautrinti dantis.
Tyrimai parodė, kad 5-16 metų vaikų, nuolat trejus metus naudojančių dantų pastas su fluoridais, sergamumas dantų kariesu yra 24 proc. mažesnis nei jų bendraamžių.
Arbatoje, ypač žaliojoje, yra daug fluoro, kuris stiprina emalį.
JAV gerontologai patvirtino, kad vyresnio amžiaus žmonės, vartojantys maistą, kuriame gausu kalcio ir vitamino D, gali tikėtis ilgai išsaugoti sveikus dantis. Kasdieninė kalcio norma - ne mažiau kaip 1 gramas, vitamino D dienos norma - šeši šimtai tarptautinių vienetų.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę