){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų ligas kelia bakterijos, gyvenančios burnos ertmėje esančiose apnašose. Šios bakterijos minta angliavandeniais, todėl valgant daug jų turintį maistą, iškyla didesnė grėsmė dantų sveikatai. Toks maistas – tai cukrus, vaisiai, duona, makaronai, bulvės, taip pat įvairūs užkandžiai. Iš šio maisto gauti angliavandeniai virsta rūgštimis, ardančiomis dantų emalį ir „gremžiančiomis“ skylutes. Gamta, žinoma, pasirūpino natūralia apsauga ir valomąją dantų priemone – seilėmis, kurios išvalo maisto likučius ir neutralizuoja rūgštį. Laikantis burnos higienos bei valgant sveiką ir subalansuotą maistą, jų poveikio užtenka, tačiau, nesirūpinant dantimis tinkamai, rūgščių gaminasi daugiau, burnoje sumažėja rūgštingumo laipsnis (pH) ir dantyse esantis kalcis ir fosfatas tampa tirpesnis. Taip yra todėl, kad būtent jie imasi papildomo „rūgčių tirpdymo“.
Dažniausiai burnos rūgštingumas atsinaujina per valandą, todėl, jeigu žmogus nuolat ką nors kramto, geria įvairius gėrimus (išskyrus vandenį), rūgštys gaminasi nuolat. Todėl, kaip jau aišku, svarbiausias veiksnys, siekiant išlaikyti dantis apsaugotus nuo rūgščių, o tai reiškia – sveikus ir gražius, yra tinkama burnos priežiūra bei taisyklinga mityba.
Nuo mažens visi žino, jog svarbiausia burnos higienos dalis – dantų valymas du kartus per dieną: ryte po ar prieš pusryčius ir vakare prieš einant miegoti. Tačiau, nors dauguma taip ir elgiasi, dažnai nesilaikoma paprasčiausių valymo taisyklių, todėl valymo nauda itin sumažėja.
Pirmiausia, ką turi turėti kiekvienas žmogus – tai dantų šepetėlis. Jie skiriasi galvutės dydžiu, forma, šerelių ilgiu ir storiu, kaklelio palinkimo kampu, kietumu (labai minkšti, minkšti, vidutinio kietumo, kieti ir labai kieti). Labai minkšti ir minkšti skirti vaikams ar sergantiesiems dantenų uždegimu, stomatitu. Minkšti ir vidutinio kietumo skirti paaugliams ir suaugusiesiems. Vidutinio kietumo ir kietais šepetėliais valomi protezai. Šepetėlių šerelių formos taip pat gali būti įvairios: lygūs V raidės pavidalu, dantyti, galvutės gale šereliai gali būti ilgesni, kad būtų galima lengviau pasiekti sunkiai prieinamas vietas.
Nors daugeliui dar neįprasta juos naudoti, tačiau tyrimai rodo, kad mechaniniai šepetėliai apnašas nuvalomo geriau negu rankiniai.
Šepetėlį nauju keisti reikia kas du-tris mėnesius, taip pat persirgus infekcinėmis ligomis.
Kitas svarbus veiksnys – pats valymo procesas. Jis turėtų trukti ne mažiai nei dvi tris minutės. Valyti reikia atidžiai, vien horizontalių judesnių neužtenka, o po valymo šepetėlis turi būti kruopščiai išplautas po tekančia vandens srove.
Ar dantys tikrai švarūs, galima įvertinti vaistinėse parduodamomis specialiomis tabletėmis. Išsivalius dantis, tabletę reikia čiulpti pusę minutės – blogai išvalytos dantų vietos nusidažys.
Kokią dantų pastą naudoti, kiekvienas renkasi individualiai. Jos gali būti higieninės ir gydomosios-profilaktinės. Higieninės pastos neturi veikliųjų gydomųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo, būna malonaus skonio.
Gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių sudedamųjų dalių, yra ir veikliųjų medžiagų. Jos turi fluoro, antibakterinių, uždegimą slopinančių medžiagų. Šios pastos mažina dantų jautrumą, slopina akmenų susidarymą, balina dantis.
Nors dantų pastų reklamose rodoma kitaip, iš tiesų pastos užtenka vos žirnio dydžio kiekio, o mažiems vaikams – jų mažojo piršto nagelio dydžio kiekio.
Kad dantų valymas būtų dar veiksmingesnis, o burnos higiena – visavertė, siūloma naudoti ir papildomas priemones.
Liežuvio valikliai. Sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis (pvz., virškinamojo trakto), ant liežuvio dažniausiai kaupiasi apnašos, kurias nuvalyti būtina. Tam puikiai pasitarnauja liežuvio valikliai.
Dantų siūlai. Maisto likučiai ir apnašos labai „mėgsta“ kauptis tarpdančiuose, tad jiems išvalyti reikia higieninio siūlo. Šie siūlai būna vaškuoti ir nevaškuoti, įvairaus storio, impregnuoti fluoru. Vaškuoti paprastai tvirtesni, gerai tinka, jei tarpdančiai maži. Nevaškuoti siūlai valant tarpdančius šerpetojasi ir sudaro didelį valomąjį paviršių, tačiau jie dažnai nutrūksta. Siauriems tarpdančiams valyti siūlomi ir tamprūs siūlai, kurie ištempus plonėja.
Dantų skysčiai. Burnos skalavimo skysčių būna gydomųjų ir kosmetinių. Kosmetiniai laikinai mažina bakterijų kaupimąsi bei padeda pašalinti apnašas nuo dantų ir iš tarpdančių. Į gydomųjų-profilaktinių skysčių sudėtį įeina antibakterinių ir uždegimą slopinančių medžiagų. Jie rekomenduotini sergantiesiems dantenų uždegimu (gingivitu), lėtiniu periodontitu arba nešiojantiems kabes.
Kosmetinį skalavimo skystį naudojant prieš dantų valymą, šepetėliu lengviau nuvalomos apnašos, po valymo – lengviau pašalinami maisto likučiai, pagerėja burnos kvapas.
Gydomuosius skysčius geriau naudoti išvalius dantis, nes veikliosios medžiagos būna veiksmingesnės.
Vis dėlto net ir pati geriausia burnos higiena negali užtikrinti šimtaprocentinės švaros, dantų sveikatos bei baltumo. Todėl patariama du kartus per metus apsilankyti pas odontologą, jis ne tik pastebės ir laiku užkirs kelią dantų ligoms bei skylutėms, bet ir atliks profesionalią burnos higieną. Jos metu naudojant ultragarsinius skalerius nuvalomi dantų akmenys, sodos srove išvalomi visi dantų paviršiai ir minkštosios apnašos. Pastomis, turinčiomis fluoro, nupoliruojami dantų paviršiai. Taip dantys atgauna savo baltumą, atrodo ir yra sveikesni, o šypsena spindi ryškiau.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę