){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Alkūnės, kulnai, pirštų pagalvėlės didesnio ragėjimo zonos.
O ten, kus storiausias raginis sluoksnis, ten ir oda yra sausa, linkusi storėti, tamsėti bei skilinėti. Kartais ši kosmetinė problema gali būti ir tam tikros ligos išraiška ar užuomazga. Be to, ragėjant storajam odos sluoksniui, tamsėja negyvosios ląstelės, o prie jų natūraliai lengvai prilimpa įvairūs pūkai, dulkės, kiti nešvarumai. Todėl oda palaipsniui juoduoja, tamsėja. Aišku, atrodo, gana neestetiškai, tad griebiamės pagalbos priemonių.
Šiek tiek įtakos turi genetika, kiek daugiau – gyvenimo būdas, profesija, higienos įpročiai. Jeigu, pavyzdžiui, nuolat intensyviai dirbate su kompiuteriu, nejučiomis dirginate alkūnes, nenuostabu, kad vieną gražią dieną pastebėsite, kad jos tapo negražios…
Pasak gydytojos D. Stanienės, jei oda yra sausa ir patamsėjusi, tai dažniausiai tik kosmetinė problema. Tačiau, jei oda ilgainiui parausta, jaučiamas niežulys, pleiskanojimas, atsiranda įtrūkimų, galima įtarti odos ligas: psoriazę, atopinį dermatitą, egzemą. Neretai minėtieji simptomai išryškėja sergant ne tik odos, bet ir endokrininėmis ligomis, vyresnio amžiaus moterims – menopauzės laikotarpiu, tai pat esant bendrai organizmo intoksikacijai. Neretai sugrubusios alkūnės tampa ženklu, informuojančiu apie susilpnėjusį organizmo imunitetą ir avitaminozės pradžią. Tuomet ima stigti A, B, E grupės vitaminų.
„Jei suragėjusi ir patamsėjusi oda yra daugiau vizualinė problema, manau, pirmiausia reikėtų protingai pasirinkti kasdienines prausimosi, higienos bei odos priežiūros priemones. Nusipirkite švelnų valomąjį pienelį ar specialų švelnesnį prausimosi muiliuką, kurio sudėtyje nebūtų jokių šarminių medžiagų”, – pataria D. Stanienė. Prieš miegą nepatingėkite alkūnių odos pamaitinti– storesniu kremo ar tepalo sluoksniu, kuris naktį geriau įsigers į odą. Kartais labai padeda liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, jau daugelį metų naudojami kiaulės taukai. Veiksmingi natūralūs gydomieji kremai, kurių sudėtyje yra eglės sakų, bičių vaško, natūraliųjų riebalų.
Jei nemalonūs pojūčiai, tokie kaip skausmas, niežulys, perštėjimas, trukdo jums gyventi, aišku, reikia ieškoti priežasties. Geriausia būtų ilgai nedelsiant apsilankyti pas gerą odos ligų specialistą. Tačiau, kaip rodo praktika, pacientai dažniausiai kreipiasi į gydymo įstaigą per vėlai, kai odos būklė smarkiai pablogėja. Tuomet gydymas yra intensyvesnis ir ilgiau trunka. Reikalingas higienos, racionalios mitybos, gydomųjų tepalų, vonelių derinys.
* Naudokite higienos priemones, kurių sudėtyje nėra šarmo, kad būtų pristabdytas odos sausėjimas
* Rinkitės kremus ar tepalus (emolientus), kurie sulaiko vandenį ir palaiko natūralią odos drėgmę
* Būtinai naudokite keratolitinius tepalus su salicilu, šlapalu, kurie ištirpdo ragines mases. Pavyzdžiui, Kerasal tepalą („Spirig Pharma AG“, Šveicarija). Šio tepalo sudėtyje yra ir salicilo rūgšties, kuri tirpdo raginį odos sluoksnį, ir šlapalo, kuris sustiprina šį poveikį odos paviršiuje, sulaiko drėgmę odoje, mažina odos ląstelių dauginimosi greitį, veikia antimikrobiškai ir mažina niežulį.
* Prieš miegą darykite pašildyto alyvų aliejaus kompresus ir laikykite juos 20 min. Kartokite visą savaitę.
* Maudydamiesi alkūnių odą nutrinkite masažine plaušine arba ne itin šiurkščiu šepečiu.
* Sausai nusišluostę odą patepkite alkūnes maitinamuoju kremu ar tepalu.
* Jei suragėjusios odos sluoksnis didelis ir storas, bent keturis vakarus iš eilės gausiai patepkite pažeistą sritį gydomuoju tepalu, kurio sudėtyje yra šlapalo, pavyzdžiui, Kerasal („Spirig Pharma AG“, Šveicarija). Jei reikia, nakčiai šiltai apriškite tą vietą. Atlikite tai kiekvieną vakarą nusiprausę prieš eidami į lovą.
* Suragėjusią alkūnių odą minkština jūros druskos, vaistažolių vonelės. Pamirkykite alkūnes, tada specialiu šepetėliu pašalinkite paviršinį sluoksnį.
Labai svarbus aspektas yra ir kasdieninė visavertė mityba. Reikėtų valgyti kuo daugiau menkių, uotų, lašišos, tuno, kiaušinių, fermentinių sūrių, vartoti aliejaus. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką dėvite. Venkite sintetinių, vilnonių rūbų, nes purūs audiniai labiau dirgina odą. Geriau rinktis drabužius, kurių audinių faktūra nedulkanti, švelni, slidi. Pavyzdžiui, malonu dėvėti viskozės (iš medžio pluošto), medvilninius audinius.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Savo gydytoja nepasitiku ir aplamai tik laiko gaisimas, nes net neatlieka jokiu tyrimu, tai kam gaisti laika, prasyciau patarimp, is anksto dekoju .
Tosele