){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų netenkama dėl ėduonies, kai laiku nesugydytus dantis, atsiradus komplikacijoms, tenka išrauti. Taip pat dėl parodontozės, proceso, kurio metu atsiranda įvairaus laipsnio dantų paslankumas, dėl ko dantys ima klibėti ir iškrenta. Neišvengiama ir įvairių veido srities traumų, kai smūgio metu išmušami dantys, lūžta dantų šaknys.
Dantų netenkama ir esant onkologiniams procesams žandikaulių srityse. Žinoma ir atvejų, kai dėl nesusiformavusių nuolatinių dantų užuomazgų dantys neišdygsta.
Netekus dantų suardomas natūralus dantų eilių vientisumas. Tuomet atsiranda atskirų dantų grupių funkcinis perkrovimas. Kiekviena dantų grupė yra prisitaikiusi prie skirtingo krūvio. Dėl prarasto tam tikro dantų skaičiaus likusiems dantims tenka didesnis krūvis, ir kramtymo metu tenkantis spaudimas į likusius dantis viršija normalaus dantų spaudimo jėgą. Esant tokiai situacijai, formuojasi funkcinis dantų perkrovimas. Dėl to gali skaudėti dantis kramtant. Ilgainiui atsiranda patologinis dantų paslankumas ir dantys iškrenta.
Jeigu iškrenta apatinio žandikaulio tam tikros grupės dantys, viršutinio žandikaulio tos pačios grupės dantys nebeturi kontakto ir laikui bėgant išilgėja bei gali pasislinkti viena ar kita kryptimi, sukeldami dantų eilių deformacijas. Netekus dalies dantų, kompensacinio mechanizmo dėka veido žandikaulio sistemos organai gali prisitaikyti, tačiau veido žandikaulių sistemoje vis tiek formuojasi pokyčiai, t.y. vystosi dantų eilių deformacijos. Vaikų amžiuje dantų eilių deformacijos vystosi sparčiau nei suaugusiesiems. Kuo seniau pašalintas dantis, tuo deformacija didesnė. Grubesnės deformacijos būna suaugusiems, kurie seniai neteko dantų ir laiku jų neprotezavo. Dėl skirtingos kaulo struktūros viršutinio žandikaulio pokyčiai yra didesni nei apatinio.
Įprastinėmis sąlygomis maistas kramtomas abiem žandikaulio pusėmis. Kramtymo metu abi pusės funkcionuoja pasikeisdamos.
Didėjant prarastų dantų skaičiui, keičiasi ir kramtymo funkcija. Šie pokyčiai priklauso nuo defekto vietos, prarastų dantų skaičiaus ir likusių kito žandikaulio tos pačios, kaip ir prarastoji dantų grupė, būklės. Netekus priekinės dantų grupės, maistas atkandamas ir kramtomas iltiniais ir kandžiais. O, netekus krūminių dantų, maistas kramtomas priekiniais dantimis. Priekinių dantų grupė nėra prisitaikiusi prie tokios kramtymo funkcijos, todėl dantys gauna per didelį krūvį, jie greičiau dyla, perkraunami kramtyme dalyvaujantys raumenys bei apatinio žandikaulio sąnarys.
Paprastai netekę priekinių dantų žmonės skundžiasi estetinio vaizdo pablogėjimu, kalbos sutrikimu, seilių taškymusi kalbant, negalėjimu atsikąsti maisto. Netekus šoninių dantų, dažniausiai skundžiamasi kramtymo sutrikimu. Didėjant prarastų dantų skaičiui ši problema tampa pagrindinė. Žmonės pastebi, kad sunku sukramtyti maistą. Kai nėra ilčių ir kandžių viršutiniame žandikaulyje, atsiranda įkritusios viršutinės lūpos sindromas. Kai nėra daugiau dantų, įdumba lūpa ir skruostai. Netekus abiejų žandikaulių dantų, kai iškrenta kontaktuojantys dantys, dažnai atsiranda lūpų kampų įskilimų, jų maceracija, dantys nudyla. Netekus dantų, vyksta ir viršutinio žandikaulio sąnario pokyčiai. Pacientai skundžiasi neįprasta apatinio žandikaulio padėtimi, pasunkėja ir pailgėja maisto kramtymas, jaučiamas kramtymo raumenų nuovargis, sąnario skausmas. Sąnario kartais gali ir neskaudėti dėl kompensacinio sąnario mechanizmo, tačiau pokyčiai nustatomi specialių tyrimų metu. Bet anksčiau ar vėliau atsiranda destrukcinių sąnario pokyčių, t.y. sąnario galvutės sunykimas, sąnarinio disko suplonėjimas ar visiškas sunykimas.
Nedidelio dantų skaičiaus netekimas neturi didesnės įtakos kramtymo funkcijos sutrikimams bei sąnario pokyčiams. Likusieji dantys užtikrina maisto susmulkinimą. Kada dantų ima trūkti maisto susmulkinimo funkcijai užtikrinti, sunku pasakyti. Kiekvienas atvejis individualus. Visiškam maisto susmulkinimui, kai kurių autorių duomenimis, užtenka keturiasdešimt šešiasdešimt procentų kramtymo pajėgumo. Galimybė sugrąžinti prarastų dantų funkcijas yra, tai dantų lankų protezavimas. Koks geriausias sprendimo būdas, tampa aišku įvertinus keletą kriterijų – defekto dydį, vietą, likusių dantų būklę, bendrines ligas ir t.t. Žinoma, odontologija nėra pigi, todėl ne paskutinėje vietoje ir finansinės galimybės. Kita vertus, kai požiūris į savo burnos sveikatą yra atsakingas, tai ir pinigų pavyksta sutaupyti kur kas daugiau. Protezavus prarastus dantis žmogus tarsi pasitempia, drąsiai šypsosi, ,,staiga“ užmiršęs prisidengti burną ranka.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę